Gerasis ir blogasis cholesterolis

Teksto dydis:

Gerasis ir blogasis cholesterolis

2012 rugs. 2 17:00

Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas
Europos kardiologų draugija Lietuvą priskiria prie didelės kardovaskulinės rizikos šalių. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų situacija yra blogesnė negu daugumoje Europos valstybių senbuvių, kuriose sergamumas ir mirtingumas nuo šių ligų nuolat mažėja. Dideli širdies bei kraujagyslių ligų rodikliai Lietuvoje – viena skaudžiausių mūsų šalies problemų. Daugiausia gyvybių nusineša miokardo infarktas, šiek tiek mažiau – insultas. Mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos ir insulto – taip pat vienas didžiausių Europoje. 
Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje vadinamos industrializacijos ligomis. Per pastaruosius 200 metų labai pasikeitė žmonių gyvensena: „pagerėjo“ mityba – maiste padaugėjo riebalų, cholesterolio, druskos, daugiau žmonių pradėjo rūkyti, gerokai sumažėjo fizinis aktyvumas.
 
Širdies ligos ir cholesterolis
Vienas svarbiausių aterosklerozės progresavimo veiksnys – kraujo riebalai, arba lipidai, kurių pagrindinis yra cholesterolis. Būklė, kai kraujo lipidų yra per daug arba sutrikęs jų santykis, vadinama dislipidemija.
Koronarinės ligos pradžia taip pat yra cholesterolio kiekio padidėjimas.
Cholesterolio kiekiui kraujyje padidėjus 1 proc., širdies infarkto rizika padidėja 2 proc.
Cholesterolio į kraują patenka dviem būdais: iš kepenų, kur jo gaminama, arba su maistu. Jis netirpus vandenyje, todėl krauju jį perneš balymai. Balymų ir cholesterolio junginiai vadinami lipoproteinais.
Turbūt ne kartą teko girdėti apie „gerąjį“ ir „blogąjį“ cholesterolį. Pagal pernešančius lipoproteinus cholesterolis skirstomas taip:
  • Mažojo tankio cholesterolis (MTL)– tai „blogasis“: jo įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojasi ir spartina aterosklerozę. Jo kraujyje neturi būti per daug.
  • Didelio tankio cholesterolis (DTL)– „gerasis“ – padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, pastarąjį suriša, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną. Jo kraujyje neturi trūkti.
  • Dar kraujyje yra trigliceridų – tai trečioji lipidų rūšis. Trigliceridai yra „blogi“, nes labai skatina aterosklerozę, ypač sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu. 
  • Visų išvardintų lipidų saikingai turi būti sveiko žmogaus kraujyje bei ląstelėse. Organizmui jų reikia kaip statybinės, energetinės medžiagos. Cholesterolis būtinas kai kurių hormonų gamybai, smegenų ir įvairioms kitoms ląstelėms. Tačiau, kai lipidų yra per daug arba sutrinka jų santykis, progresuoja aterosklerozė. 

Cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo daugelio priežasčių, tačiau dažniausiai per daug jo yra riebų maistą valgančių, mažai judančių, nutukusių žmonių kraujyje.
Dažniausiai dislipid dislipidemija būna dėl netinkamos mitybos, tačiau ji gali būti sutrikusi dėl:

  • paveldimumo;
  • cukrinio diabeto;
  • skydliaukės, inkstų nepakankamumo;
  • kepenų cirozės;
  • gausaus alkoholio vartojimo;
  • kai kurių vaistų vartojimo.

Kiekvienas suaugęs žmogus turėtų žinoti savo cholesterolio kiekį kraujyje, ypač vyresni kaip 45 metų vyrai ir vyresnes kaip 55 metų moterys, nes tuomet labai padidėja koronarinės širdies ligos rizika.
Gydymas
Nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu lipidų kiekį mažinti pradedama be vaistų: tam tikra dieta, mažinant kūno svorį, reguliariai mankštinantis. Jeigu šios priemonės per tris mėnesius nepadeda, gydytojas gali paskirti vaistų.

  • Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis vaistų skiriama net esant dislipidemijai ir nelaukiant dienos rezultatų. Lipidus mažinančių vaistų skiriama iškart po persirgto miokardo infarkto ar atliktos koronarinių arterijų plėtimo procedūros. Tokios taktikos tikslas – ne tik sumažinti lipidų kiekį, bet ir stabilizuoti aterosklerozinę plokštelę, neleisti jai vėl plyšti ir apsaugoti nuo ligos atkryčio.
  • Sustabdyti širdies ir kraujagyslių ligų plitimą gali lipidų kiekį mažinantys vaistai. Jų poveikis įvairialypis; ne tik mažina cholesterolio kiekį, bet ir saugo kraujagyslių sieneles, daro jas ne tokias pažeidžiamas, slopina trombų formavimąsi ir uždegimą. 
Dieta
Mėsa:
Rekomenduojama – liesa mėsos filė, triušiena, žvėriena, vištiena ir kalakutiena be odelių, laukinių paukščių mėsa. Galima valgyti paukštienos dešras, kalakutų kumpelius, liesus vyniotinius, virtus kumpius be lašinukų, neriebią kiaulieną, tačiau su saiku.
Nerekomenduojama – riebi kiauliena, jautiena arba aviena, riebus kumpis, lašiniai, žąsiena, antiena, malta mėsa, kepenys, inkstai, smegenys, širdys. 
Žuvis:
Rekomenduojama – šaltųjų jūrų žuvys, pvz. lašiša, menkė, tunas, plekšnė. Taip pat upėtakis, vėgėlė, austrės, kalmarai. Nedideliais kiekiais galima vartoti karpį, silkę.
Nerekomenduojama – ungurys, ypač rūkytas, skrudinta žuvis, žuvies piršteliai, ikrai, omarai, krabai, krevetės, langustai, vėžiai.
Kiaušiniai ir pieno produktai:
Rekomenduojama – kiaušinių baltymas, liesas pienas, kefyras, pasukos, varškė, grūdėta varškė, rūgpienis (0,2 – 1 %), jogurtas (0,3 – 1 %), varškės sūris (<13 %). Taip pat galite vartoti , bet nepiknaudžiauti grietine <15 % ir fermentiniu sūriu <30 %.
Nerekomenduojama – nenugriebtas pienas, kondensuotas pienas, nenugriebto pieno jogurtas, kiašinio trynys, keptas kiaušinis, omletai, plakta kiaušinienė, grietinė >20 %, fermentinis sūris >40 %.
Bulvės:
Rekomenduojama – virtos arba virtos su lupenomis bulvės, bulvių košė be priedų.
Nerekomenduojama – keptos bulvės, bulvytės fri, bulvių traškučiai.
Riebalai, aliejus:
Rekomenduojama – alyvų, kukurūzų, rapsų, sojos, saulėgrąžų aliejai, retkarčiais dietinis margarinas.
Nerekomenduojama – sviestas, taukai, lajus, palmių aliejus, kepimo riebalai.
Padažai:
Rekomenduojama – neriebūs padažai, padažai su citrina ar liesu margarinu.
Nerekomenduojama – aštrūs padažai, majonezas, padažai su grietine, sviestu.
Gėrimai:
Rekomenduojama – vanduo, mineralinis vanduo, arbata (ypač žalioji), daržovių bei vaisių sultys, kuriose nėra druskos, cukraus ir konservantų. Retkarčiais galima išgerti kavos, geriausia filtruotos.
Nerekomenduojama – vaisvandeniai, sultys su cukrumi, šokoladiniai gėrimai. 
Saldumynai:
Rekomenduojama – želė, šerbetai, vaisiniai desertai ir pudingai. Nedideliais kiekiais galite pasmaguriauti medumi, marmeladu, džemais, juoduoju šokoladu, sirupu, marcipanais, kepiniais, pagamintais su neriebiu pienu ir augaliniais riebalais, be kiaušinio trynio.
Nerekomenduojama – tortai, pyragaičiai, riebūs ledai, šokoladiniai ir riešutiniai kremai, sviestiniai, grietininiai ar nenugriebto pieno desertai, šokoladiniai saldainiai su įdaru, sūrūs sausainiai. 
 

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (3)

edis 2015 birž. 26 00:54

Man 35, sportuoju ir nesu buves ligoninej...nesuprantu apie ka cia kalbat...

jolita 2014 rugs. 10 10:07

man katik suejo 40,turiu 2 su negalia vaikus ,geriu asentra,bromazepama,nes jau nebegalejau vietoj issedeti pvz pas stomatologia ,bendraujant itampa kilo,dabar pries 3 menesius labai pradejo suktis galva,baime ima,pasidariau cholesteroli kuris 8,16.blogojo 4,12.giditoja israse polvertic 2 kartus,irrosvera 5mg po viena tabliatia,dar geriu zuvies taukus,lecitina jau savaitia,vistiek ima baime,uzia ausisia.ar man gresia insultas,infarktas?vaikam reikalinga prieziura,berniukui 2 karta persodino inksta,mergaite su cerebreliniu ,bijau,kad nebus kam ziuret po to.riebiai,rukitai niekada nemegau,tik piragus lb,nerukau,negeriu visai.tetis turejo insulta.aciu

Arnas 2013 geg. 19 08:01

Atsipeikėkit. Paskaitykit daugiau literatūros apie stulbinančius mokslininkų atradimus, susijusius su statinais, su jų ŽUDANČIU POVEIKIU.
Išvada: Lietuva - tikrai runkelių kraštas