Europiečius nuo gripo H1N1 apsaugo… sloga

Teksto dydis:

Europiečius nuo gripo H1N1 apsaugo… sloga

Rinovirusas, sukeliantis nosies gleivinės uždegimą ir pasireiškiantis sloga, stabdo gripo H1N1 sukėlėjo plitimą Europos teritorijoje, praneša New Scientist. Tokią išvadą padarė keletas nepriklausomai vienas nuo kito dirbusių Europos specialistų.
 
Žanas Sebastijanas Kasalenju (Jean-Sebastien Casalegno) iš Liono (Prancūzija) Universiteto (University of Lyon) pastebėjo, kad sergamumas gripu šalyje padidėjo rugsėjo pradžioje, po to sumažėjo iki 160 susirgimų 100 tūkstančių gyventojų, ir toks išliko iki spalio pabaigos. Lapkritį buvo vėl užfiksuotas sergamumo augimas.
 
Pasak prancūzų specialisto, sergamumo gripu sumažėjimas sutapo su nosies gleivinės uždegimų, kuriuos sukelia rinovorusas, padažnėjimu. Remdamasis tuo Kasalenju padarė prielaidą, kad konkurencija tarp sukėlėjų, vadinama virusų interferencija, stabdo gripo H1NI plitimą.
 
Švedų mokslininkė Mija Britting (Mia Brytting), dirbanti Infekcinių ligų kontrolės institute (Swedish Institute for Infectious Disease Control) rugpjūčio pabaigoje Švedijoje taip pat pastebėjo augantį užsikrėtimų rinovirusais skaičių ir tuo pat metu mažesnius duomenis apie susirgimus gripu H1N1.
 
Analogišką vaizdą rugpjūčio mėnesį stebėjo ir Australijos Kvinslendo universiteto (University of Queensland) bendradarbis Janas Makkėjus (Ian Mackay) bei Norvegijos mokslininkai. Remiantis Makkėjaus duomenimis, pacientai „pasigavę” rinovirusinę infekciją yra mažiau linkę užsikrėsti kitais virusiniais respiratoriniais susirgimais.
 
Šiaurės pusrutulyje susirgimų rinovirusinėmis infekcijomis pikas dažniausiai būna vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje, o gripo sukėlėjai aktyviausi žiemą. Mokslininkų nuomone, šį sezoną gripo epidemija prasidėjo anksčiau nei įprasta, o tai ir lėmė sukėlėjų „susidūrimą”.
 

Komentuoti