Ekspertai pripažįsta – kito būdo nei masinė vakcinacija suvaldyti COVID-19 pandemijai nėra

Teksto dydis:

Ekspertai pripažįsta – kito būdo nei masinė vakcinacija suvaldyti COVID-19 pandemijai nėra

2021 saus. 16 12:28

Pirmąja Kauno klinikų darbuotoja, paskiepyta COVID-19 vakcina, tapo vyr. slaugytoja-slaugos administratorė Jolanta Litvinienė / Kauno klinikų nuotr.

Prasidėjusi vakcinacija nuo COVID-19 teikia vilties, kad grįšime į įprastą gyvenimą. Ar masinė vakcinacija padės reikšmingai suvaldyti viruso plitimą, priklausys nuo kelių veiksnių. Vienas jų – pasiskiepyti turi kuo daugiau žmonių. Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro ir Medicinos fakulteto profesorė dr. Aurelija Žvirblienė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė mano, kad įsibėgėjus vakcinavimo procesui, vis daugiau žmonių norės pasiskiepyti.

Sveikatos ekspertų tarybos, Vyriausybei teikiančios rekomendacijas dėl COVID-19 pandemijos valdymo, narė LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Vakcinacijos darbo grupės narė VU profesorė dr. Aurelija Žvirblienė vieningai sutaria, kad kito būdo nei masinė vakcinacija suvaldyti COVID-19 pandemijai nėra.

 

„Kitų priemonių neturime, nebent gyventi griežtuose ribojimuose kaip dabar, bet pasaulis tokiomis sąlygomis ilgai gyventi negali. Vienintelis realus būdas apsisaugoti nuo viruso – vakcinacija. Žinoma, kitas būdas būtų persirgimas, bet iš šalių, kurios bandė tokį būdą taikyti, matome, kad tai yra visiškas pralaimėjimas kovoje su virusu. Tai yra rizikingas būdas, turintis didelę kainą – mirštamumas nuo šios infekcijos didelis, belieka tik vakcinacija“, – sako imunologė A.Žvirblienė.

Visuomenės sveikatos ekspertė R.Kalėdienė sako, kad kitos išeities suvaldyti viruso plitimą ir grįžti į normalų gyvenimą nėra: „Kiekvienas turime suprasti, kad tai – ne tik asmeninė nauda, bet pandemijos suvaldymo būdas. Kol nebus pakankamai vakcinuotų žmonių, turėsime gyventi suvaržyti arba šokinėsime aukštyn-žemyn – suvaržymai stiprėja, viskas gerėja, ribojimus atleidžiame ir epidemija vėl kyla. Kitos išeities neturime.“

Pirmiausia – rizikos grupių skiepijimas

Pasak imunologės prof. dr. A.Žvirblienės, tam, kad vakcinavimas būtų efektyvesnis, kol vakcinų nėra pakankamai, reikia paskiepyti rizikos grupes: „Paskiepijus medikus ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, bus pristabdytas viruso plitimas, nes yra daug atvejų, kai virusas plinta ligoninėse, globos, slaugos įstaigose. Jei bus paskiepytas šių įstaigų personalas, būtų sumažinta viruso perdavimo grandinė. Kai prioritetinės grupės bus paskiepytos, reikėtų platesnio skiepijimo, nes matome viruso perdavimą mokyklose, šeimose. Kitas etapas – skiepijami pedagogai ir likusi visuomenės dalis.“

Reikia mažiausiai 70 proc. koronavirusui atsparių žmonių

Kiek vakcinos padės suvaldyti pandemiją priklausys nuo to, ir kiek žmonių jomis skiepysis. Pagal skirtingas gyventojų apklausas, darytas pastaruoju metu, skiepytis planuoja maždaug pusė-du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Ar tokių vakcinacijos apimčių pakaks suvaldyti pandemijai?

„Kol kas nereikėtų skubėti skiepyti persirgusių, nes jie jau turi apsaugą. Moksliniai duomenys rodo, kad apsauga išlieka bent pusę metų – ilgesnio laikotarpio duomenų tiesiog nėra, bet jie atsiras. Persirgę žmonės kartu su paskiepytaisiais sudarytų atsparią visuomenės dalį. Jeigu tokių žmonių būtų apie 70 proc., tai labai reikšmingai arba visai sustabdytų viruso plitimą. Kol kas nė vienoje šalyje nėra tokio procento atsparių žmonių. Tie duomenys bus tikslinami, didėjant skiepijimo mastui“, – sako prof. dr. A.Žvirblienė.

Laboratorija. Prof. Aurelija Žvirblienė / Shutterstock nuotr.

Laboratorija. Prof. Aurelija Žvirblienė / Shutterstock nuotr.

Visuomenės požiūris turėtų gerėti

Pasak LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanės prof. habil. dr. R.Kalėdienės, žmones pagal požiūrį į skiepijimąsi galima suskirstyti į keturias grupes: „Žmonės, kurie nusiteikę vakcinuotis, nes supranta, kad tai svarbu ir naudinga. Yra grupė skeptikų, kurie abejoja ir grupė pasyviųjų, kurie nelabai tuo domisi, bet, jei viskas bus gerai organizuota, jie tikriausiai pasiskiepys. Ir yra vadinamieji „antivakseriai“, kurie kategoriškai nesutinka ir yra prieš bet kokius skiepus. Manau, kad tos trys pirmosios grupės yra tikslinės grupės šiai vakcinai.“

Pasak prof. habil. dr. R.Kalėdienės, norinčių skiepytis gyventojų, įsibėgėjus vakcinacijos procesui, turėtų daugėti: „Šiuo metu svarstydami situaciją Vyriausybės ekspertų taryboje, matome didelį prioritetinių grupių entuziazmą skiepytis ir gauname daug užklausų, kaip greičiau paskiepyti sergančius lėtinėmis ligomis, piktybiniais navikais ar dirbančius tam tikruose sektoriuose. Atrodytų, kad yra visuotinis ažiotažas  skiepytis, bet akivaizdu, kad palaipsniui pereisime prie kitų visuomenės grupių, kurios nebus tokios entuziastingos. Tačiau žiūriu į tai pozityviai. Matydami, kad vis daugiau žmonių pasiskiepija ir tampa saugūs, vis daugiau žmonių įsitikins, kad tai – aktualu, gyvybiškai būtina“, – teigia visuomenės sveikatos ekspertė R.Kalėdienė.

LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė. Asmeninio archyvo nuotr.

LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė. Asmeninio archyvo nuotr.

VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė A.Žvirblienė taip pat mano, kad šiuo metu norinčiųjų pasiskiepyti gali būti daugiau, nei rodė paskutinės gyventojų apklausos. „Iš pranešimų spaudoje kaip tik atrodo, kad skiepų šalininkų yra daugiau nei priešininkų – žmonės apeina prioritetinę eilę ir bando pasiskiepyti. Svarbu, kad kitos šalys pradėjo ir rodo pavyzdį, žmonės nebijo ir eina skiepytis, nesigirdi pranešimų apie rimtus pašalinius reiškinius. Kai visame pasaulyje paskiepyta jau milijonai žmonių, visiems yra drąsiau“, – sako A.Žvirblienė.

Kada?

Kaip pavyks suvaldyti viruso plitimą, priklausys ir nuo to, kaip greitai pavyks paskiepyti kuo daugiau žmonių. „Ekspertai išsako daug nerimo dėl viruso mutacijų, dėl JK, PAR plintančios labai užkrečiamos viruso atmainos. Kuo greičiau pasiskiepysime, tuo greičiau įeisime į tokią situaciją, kai mūsų sveikatos priežiūros sistema nebus perkrauta“, – sako visuomenės sveikatos ekspertė R.Kalėdienė. Ji tikisi, kad šių metų trečią ketvirtį žmonės jau galėtų būti masiškai paskiepyti.

Tačiau problema, kad vakcinų gamintojai nespėja pagaminti reikiamo kiekio vakcinų, o vakcinų tiekimą reguliuoja Europos Komisija. „ES šalys yra pasirašiusios sutartis labai aiškioms vakcinų kvotoms, viskas vyksta planine tvarka. Mums atrodo, kad vakcinų negauname tiek, kiek galėtume, kiek reikėtų, bet tai yra laikina, nes bendras nupirktų vakcinų kiekis net su perviršiu patenkins Lietuvos poreikius“, – sako  prof. habil. dr. R.Kalėdienė.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“


Komentuoti