Diabeto atvejų gausėjimas atspindi mūsų kasdienybę

Teksto dydis:

Diabeto atvejų gausėjimas atspindi mūsų kasdienybę

2015 lapkr. 13 14:17

Tarptautinė diabeto federacija yra  apskaičiavusi, jog cukriniu diabetu serga daugiau nei 387 milijonai žmonių visame pasaulyje. Tikėtina, kad iki 2035-ųjų šis skaičius išaugs iki 592 milijonų. Šie grėsmingi skaičiai skelbiami ne tam, kad sukeltų žmonėms neigiamas emocijas, bet siekiant pristatyti jiems optimistines šios ligos gydymo prognozes. Lapkričio 14-ąją minime Pasaulinę diabeto dieną. Šita proga kiekvienas privalome plačiau pasidomėti šia dažnai organizmą alinančia liga, atkreipti dėmesį į tam tikrus jos požymius. Cukrinis diabetas yra lėtinė, sunki liga, galinti sukelti sunkių komplikacijų. Tačiau tai – tikrai ne mirties nuosprendis, kaip daugelis žmonių įsivaizduoja. Tiesa, negydant diabeto, žymiai greičiau atsiranda ir progresuoja ligos komplikacijos, ženkliai pablogėja gyvenimo kokybė ir sutrumpėja gyvenimo trukmė. Tačiau su šia liga, liaudiškai vadinama „cukralige“, įmanoma susidraugauti ir gyventi visavertį gyvenimą. Taigi, kas yra tas cukrinis diabetas, kokie jo požymiai ir gydymo eiga?

Diabeto tipai ir jų skirtumai

Cukrinis diabetas – tai lėtinė liga, kuria susirgus, kraujo plazmoje padidėja gliukozės koncentracija. Ligonio savijauta, gydymo eiga ir rezultatai labai priklauso nuo to, koks diabeto tipas jam nustatytas. Skiriami pirmasis ir antrasis diabeto tipai.

Pirmuoju dažniausiai suserga vaikai, paaugliai bei jauni žmonės, tačiau kartais šis diabeto tipas nustatomas ir vyresnio amžiaus žmonėms. Susirgus šiuo tipu, greitai ima trūkti insulino, dėl to vos per kelias valandas ar dienas gali ištikti diabetinė koma. Iki tol žmogus būna apatiškas, tarsi mieguistas, iš burnos jam sklinda acetono kvapas, pykina.

Daugiausia pacientų, kuriems diagnozuojamas diabetas, serga antruoju jo tipu (85–95 proc.). Šio tipo diabetas nuo pirmojo skiriasi tuo, kad ligos požymiai pasireiškia nevienodą laiką. Mat, stebint antrojo tipo diabetu sergančius ligonius, nėra akivaizdžiai pastebima, kad jų insulino gamyba yra sutrikusi, todėl kartais ši liga metų metus nėra gydoma. Svarbiausia, kad taip ji pamažu negrįžtamai pažeidžia kai kuriuos organus. „Štai kodėl nepaprastai svarbu yra profilaktiškai tikrintis sveikatą. Atliekant tokius patikrinimus, cukraus kiekis kraujyje parodo, kad pradedama sirgti diabetu, – ne tik gydytis nustačius ligą, bet ir laiku atlikti reikiamus tyrimus pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro endokrinologė, medicinos mokslų daktarė Agnė Abraitienė. – Negydomas antrojo tipo diabetas pažeidžia akis, inkstus, nervų sistemą, daug anksčiau pasireiškia širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Per vėlai nustačius diabetą įvairių organų pažeidimų atitaisyti jau yra neįmanoma.“ Gydytoja tvirtina, jog susirgus antrojo tipo diabetu dažniausiai nieko nejaučiama, tačiau gali pasireikšti ir skiriamieji cukraligės požymiai – neįprastai padidėja troškulys, todėl ir dažniau šlapinamasi, ilgiau gyja žaizdos, atsiranda pūlinukų, niežti odą. Šio tipo liga dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau dėl neteisingos mitybos ir didėjančio vaikų nutukimo ši liga vis dažniau diagnozuojama ir jauname amžiuje. 

Tereikia pastangų keisti savo gyvenimo būdą

Kad ir kuris diabeto tipas būtų žmogui diagnozuotas, visuomet esama būdų, kaip susigyventi su šia liga ir netgi išvengti vaistų. „Mes nuolat mokome ligonius, kaip gyventi, kad, pakeitus savo įpročius, diabetas taptų draugu, o ne priešu, – tikina gydytoja A. Abraitienė. – Jei žmogus pakankamai stengiasi, antrojo tipo diabeto eigą pavyksta kontroliuoti, keletą metų galima gyventi netgi nevartojant vaistų. Tereikia pakeisti mitybą: laikytis sveikos mitybos principų, valgyti daug daržovių ir kitų daug skaidulų turinčių maisto produktų, vengti saldumynų ir saldžių gėrimų. Be to, labai svarbi sąlyga – kuo daugiau judėti.“ Gydytoja A. Abraitienė teigia, kad nebūtina kasdien lankyti sporto klubo – užtenka pasivažinėti dviračiu, dažniau lipti laiptais, o ne rinktis liftą, galbūt daugiau pasivaikščioti, o ne vien važiuoti automobiliu. Beje, medikai tvirtina, jog diabeto atvejų gausėjimas atspindi mūsų kasdienybę, kai valgome bet ką, skubėdami, dažnai persivalgome, labai mažai judame, todėl sparčiai daugėja apkūnių žmonių (taip pat ir vaikų). Taigi, susimąstyti apie savo gyvenimo būdą ir  atlikti tam tikrus gyvenimo pokyčius svarbu ne tik susirgus diabetu, bet ir norint jo išvengti.

O kas gresia tiems, kurie ne tik numoja ranka į nesveiką gyvenimo būdą, bet dar ir nesigydo diagnozuoto diabeto? Gydytoja tvirtina, jog ir nekeičiant savo įpročių šią ligą galima kontroliuoti medikamentais. Tačiau jei pasirenkamas gyvenimo būdas „bus, kaip bus“ ir net vaistus pamirštama išgerti, galima tikėtis pavojingų komplikacijų, pavyzdžiui, žmogui gresia širdies bei kraujagyslių ligos: miokardo infarktas ir insultas, gali vystytis akių ir inkstų pakenkimas, kojų opos, dėl kurių tenka amputuoti galūnes.

Grėsmingos diabeto komplikacijos – suvaldomos

Nuo 1550 m. pr. Kr., kai Senovės Egipte buvo aptikti pirmieji duomenys apie cukrinį diabetą, ir 19 a. pab., kai išsiaiškinta, kokį poveikį daro kasa, iki šių dienų medicinos mokslo atradimai suteikia diabetu sergantiems žmonėms begalę galimybių gyventi visavertį gyvenimą. Tereikia laiku atlikti būtinus tyrimus, vartoti paskirtus vaistus, pakeisti blogus įpročius medikų rekomenduojamu gyvenimo būdu. „Gydydami antrojo tipo diabetą, visa tai akcentuojame ligoniams, drąsindami, kad ligos pradžioje, kol dar neišsivystė komplikacijos, tikrai nėra labai sudėtinga kontroliuoti šią ligą, – pasakoja Endokrinologijos centro gydytoja A. Abraitienė. – Gydydami diabetą, stengiamės sureguliuoti cukraus kiekį organizme, tačiau visuomet nerimaujame dėl širdies ir kraujagyslių ligų, kurios sergantiesiems šia liga yra pavojingiausios.“ Paskaičiuota, kad antrojo tipo diabetu sergančių žmonių gyvenimo trukmė sutrumpėjo vidutiniškai dvylika metų, be to, maždaug 50-80 proc. visų šios ligos kamuojamų žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Štai 2014 metais pasaulyje mirė 4,9 milijonai diabetu sergančių žmonių. Pagrindinė jų mirties priežastis buvo širdies ir kraujagyslių ligos.

Esant aukštam kraujo spaudimui ir nutukimui – o tai dažniai pasitaiko diabetu sergantiems asmenims, – padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Diabeto kamuojami žmonės tris kartus dažniau serga širdies nepakankamumu, be to, padidėja pavojus, kad juos ištiks širdies smūgis arba insultas. Tikimybė, kad diabetu sergantys žmonės susirgs šiomis ligomis, padidėja nuo dviejų iki keturių kartų. „Esminis diabeto gydymo tikslas – apsaugoti pacientus nuo grėsmingų diabeto komplikacijų, taip pat nuo pavojaus, kad išsivystys širdies bei kraujagyslių ligos, prailginti gyvenimo trukmę ir sumažinti mirtingumą“, – sako gydytoja endokrinologė A. Abraitienė.

Iki šiol joks preparatas, skirtas diabetu sergantiems žmonėms, nepadėjo ženkliai sumažinti mirtingumo, ir tai buvo pagrindinis medikų – endokrinologų „galvos skausmas“. „Tačiau ir tai šiandien jau yra praeitis, nes pasaulyje ir Lietuvoje žmonėms, sergantiems 2-ojo tipo diabetu, tapo prieinamas naujas gydymas, galintis apsaugoti vieną iš trijų sergančiųjų nuo mirties, kurią sukelia širdies ir kraujagyslių ligos, – džiaugiasi medicinos mokslų daktarė A. Abraitienė. – Nors kol kas empagliflozinas nėra kompensuojamas mūsų šalies ligoniams, tačiau vien tai, kad šis vaistas jau tapo prieinamas, įgalina dar labiau apsisaugoti nuo pavojingų komplikacijų“.  

Šaltiniai 

1. Tarptautinė diabeto federacija. Pasaulinė našta. TDF diabeto atlasas. 6 leidimas. Briuselis, Belgija: Tarptautinė diabeto federacija, 2013. Galima rasti internete adresu: http://www.idf.org/diabetesatlas.

2. Tarptautinė diabeto federacija. Kas yra diabetas? TDF diabeto atlasas. 6 leidimas. Briuselis, Belgija: Tarptautinė diabeto federacija, 2013. Galima rasti internete adresu http://www.idf.org/diabetesatlas.

3. Pasaulio širdies federacija. Diabetas, kaip širdies ir kraujagyslių ligos rizikos veiksnys. Galima rasti internete adresu http://www.world-heart-federation.org/cardiovascular-health/cardiovascular-disease-risk-factors/diabetes/ [prieiga: 2015 m. sausį].

4. The Emerging Risk Factors Collaboration: Association of Cardiometabolic Multimorbidity With Mortality. JAMA. 2015;314(1):52-60.

5. “The New England Journal of Medicine“ (NEJM) http://www.nejm.org/doi/full/10.1056/NEJMoa1504720 [prieiga: 2015 m. rugsėjį].

Komentuoti