Atsirado galimybei gydytis visoje ES

Teksto dydis:

Atsirado galimybei gydytis visoje ES

Sąjungos (ES) erdvėje bei jo teisę laisvai pasirinkti, kurioje šalyje jis nori gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Gydymo išlaidas kompensuos ta šalis, iš kurios pacientas yra. Lietuva, norėdama atsivėrusioje sveikatos paslaugų rinkoje konkuruoti su kitomis ES valstybėmis, turės kelti ir savo paslaugų įkainius. Ko nepajėgs valstybė, turės primokėti pacientas, rašo www.delfi.lt žurnalistė Inga Saukienė.
 
Ambulatorinės paslaugos užsienyje bus visiškai neribojamos
Tikėtina, kad minėtą direktyvą jau šį pavasarį galutinai patvirtins Europos Taryba. Tuomet šalys dar turės 30 mėnesių jai integruoti į teisinę sistemą bei pasiruošti jos įgyvendinimui. Direktyvai įsigaliojus, Lietuvos piliečiai galės tirtis ir gydytis visose kitose ES šalyse tiek ambulatoriškai, tiek stacionare. Už paslaugą Lietuva apmokės tiek, kiek tokia paslauga kainuoja mūsų šalyje. Tas pats principas galios užsienio piliečiams, kurie norės gydytis Lietuvoje.
Eurobarometro duomenimis, 53 proc. (lietuvių – 38 proc.) pacientų, esant poreikiui, ketintų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje ES valstybėje. Didžioji dalis pacientų tai darytų tuo atveju, kai jų valstybėje reikiama sveikatos priežiūros paslauga neteikiama (91,3 proc.), arba tuomet, kai kitoje valstybėje teikiama geresnės kokybės paslauga (77,5 proc.).
Direktyva numato, kad ambulatorinėms paslaugoms (tyrimams, konsultacijoms) jokių suvaržymų nebus, tuo tarpu užsienyje teikiamoms stacionariosios priežiūros paslaugoms ligoninėje bus sukurta išankstinių leidimų sistema. Kiekvienoje ES valstybėje turės būti įkurti kontaktiniai centrai, teiksiantys pacientams informaciją apie galimas sveikatos priežiūros paslaugas, formalumus, apmokėjimo tvarką ir pan.
„Principas yra toks: jeigu mūsų šalies pilietis nuvyksta į kitą ES šalį ir ten gauna gydymo ar diagnostikos paslaugas, grįžęs į Lietuvą jis gauna už jas tokią kompensaciją, kiek tos paslaugos kainuotų Lietuvoje. Žinia, šiandien paslaugų, ypač ambulatorinių, įkainiai pas mus yra kur kas mažesni nei ES senbuvėse. Todėl ruošdamiesi šiai direktyvai įsigijome vadinamąją giminingų diagnozių sistemą, besiremiančią tarptautiniais kainodaros koeficientais, kurių pagalba mūsų paslaugų įkainiai atitiks tarptautinius atitinkamų paslaugų įkainius“, – teigė sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė.
 
Atsiradus realiems įkainiams valstybė spręs, ar pajėgi juos finasuoti
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovės, šiandien paslaugos Lietuvoje apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, tačiau iš valstybės investicinių projektų įstaigos dar gauna lėšų pastatų renovacijai, įrangos pirkimui ir pan. Pasikeitus kainodarai, dviejų finansavimo šaltinių nebebus, o visa paslaugos suma įeis į bendrą įkainį, todėl jis bus didesnis.
 
„Taigi turėsime teisingą ir realų paslaugos įkainį, kurio šiandien neturime, o pacientui, besigydančiam kitoje ES šalyje, įkainių skirtumo nebeliks arba jis bus mažas. Tai nereiškia, kad padidės paslaugų finansavimas. Jis išliks toks pats, tačiau keisis kainodara, kad būtų pasiektas atitikimas tarp ES ir Lietuvos“, - aiškino pašnekovė.
Suskaičiavus realų, tarptautinę kainodaros metodiką atitinkantį paslaugos įkainį, bus sprendžiama, kokią paslaugos dalį pajėgi kompensuoti valstybė. Jeigu pasirodys, kad valstybė gali finansuoti visą paslaugos įkainio dalį, jis ir bus kompensuojamas. Jeigu pasirodys, kad valstybė gali finansuoti, pavyzdžiui, tik 90 proc., 10 proc. įkainio sumos taps savanoriško sveikatos draudimo objektu.
„Tokiu būdu išspręsime ir papildomo savanoriško sveikatos draudimo problemą, ir nelegalių priemokų situaciją, nes jos taps visiems vienodos ir legalios. Tarkime, jei pacientas nenorės minėto draudimo, nes paskaičiuos, kad jam neapsimokės, už paslaugą jis galės primokėti“, – sakė pašnekovė.
Bet kuriuo atveju gydymo paslaugos užsienyje bus prieinamos lengviau. Kaip minėta, išankstiniai leidimai galios tik stacionarioms paslaugoms, o specialisto konsultacijai bet kurioje ES šalyje užteks paprasto šeimos gydytojo siuntimo. N. Ribokienės manymu, tokių ambulatorinių paslaugų poreikis greičiausiai išaugs. Mat giluminiam ištyrimui ar rimtam gydymui, kurio Lietuvoje nėra, žmonės siunčiami ir šiandien. Pernai už paslaugas ES Lietuva sumokėjo 8,5 mln. litų. Tačiau po direktyvos įsigaliojimo žmonės turės galimybę „antrąją nuomonę“ gauti užsienyje.
„Mūsų žmonės visgi labiau tiki ES šalių, ypač vakarietiškų, paslaugomis, todėl norės pasitikrinti diagnozę ar paskirtą gydymą. Ir tokią galimybę jie tikrai turės. Kokia suma už gautas paslaugas bus kompensuota, priklausys nuo pasirinktos šalies, gydymo įstaigos ir paslaugos. Mat ES yra pakankamai didelė įkainių diferenciacija. Kaimyninėse šalyse jie netgi mažesni“, – teigė viceministrė.
 
Užsieniečius traukia medikų kvalifikacija, bet atstumia bendravimo kultūra
Kitas direktyvos įsigaliojimo aspektas tas, kad Lietuvos sveikatos apsauga plačiau atvers duris užsieniečiams.
„Šiandien į Lietuvą iš esmės vyksta artimiausi kaimynai, pavyzdžiui, latviai, transplantacijos paslaugoms, kartais – kardiochirurgijos, akių operacijoms. Turime šiek tiek pacientų iš Anglijos, Olandijos, Vokietijos, tačiau jų tik vienetai. Pakeitę įkainių kainodarą galime tapti lygiaverčiais partneriais ES. Minėtos paslaugos pas mus tikrai aukšto lygio, mūsų profesionalai garsėja visame pasaulyje, pas juos pacientai veržiasi jau ir dabar, o įvairių organų transplantacijos žinomos visame pasaulyje jau netgi ne dėl personalijų, o dėl kokybės. Kūdikių mirtingumas taip pat pasiekė išsivysčiusių Europos šalių vidurkį, tad moterys iš kaimyninių valstybių gali norėti čia gimdyti“, - svarstė N. Ribokienė.
Anot jos, vienintelis dalykas, kurį dar turi tobulinti mūsų gydytojai, norėdami pritraukti pacientus iš užsienio, yra bendravimo kultūra. Jos, skirtingai nei kvalifikacijos, trūksta.
Paklausta, ar direktyva nepaskatins ES medicinos turizmo, kai iš šalies, kurioje medicinos paslaugos yra brangios, žmonės judės ten, kur jos pigesnės, pašnekovė tikino tokios grėsmės nematanti. „Tų šalių, kuriose gydymo paslaugos yra brangios, piliečiai paprastai būna apsidraudę, priešingu atveju jų gydymo nekompensuotų ir užsienyje. Be to, direktyva numato, kad jei kuri nors šalis pastebės, kad jos sveikatos fondui dėl didelių pacientų srautų gresia išeikvojimas, ji savo iniciatyva galės stabdyti leidimų išdavimus“, - aiškino viceministrė.

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (2)

jolanta 2017 vas. 11 13:49

mano mama susirgo tiesiosios zarnos naviku n ir noreciau paklausti kur galima gydyti ta navika kanapiu thc aliejaus vokietijos ligoninee

Dalia Petraskiene 2013 spal. 9 09:01

Laba diena,gyvenu ir dirbu Norvegijoje,noriu gyditis Lietuvoje,ka reikia tureti?Dekui.