Aspirinas: kasdien ir mažomis dozėmis

Teksto dydis:

Aspirinas: kasdien ir mažomis dozėmis

2015 birž. 9 12:58

15min.lt nuotrauka

Lietuva jau daugelį metų priskiriama didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos šalių grupei. Kasmet sergančių šiomis ligomis daugėja ir, deja, vis jaunesnio amžiaus. Daugiausia (63,9 proc.) miršta nuo išeminės širdies ligos, kurios svarbiausia apraiška yra miokardo infarktas.

Nors jau daugiau kaip 115 metų pasaulis žino aspiriną – vaistą, malšinantį skausmą ir karščiavimą, – bet tik pastaraisiais dešimtmečiais, atradus jo savybę mažinti kraujo krešėjimą, jis tapo neatskiriama širdies ir kraujagyslių ligų gydymo dalis. Amerikiečiai mokslininkai, kurie tyrinėjo acetilsalicilo rūgšties (arba paprasčiau sakant, to paties aspirino) reikšmę žmogaus organizmui, nustatė, kad, vartodami nedideles šio vaisto dozes, tiek moterys, tiek vyrai maždaug trečdaliu mažiau rizikuoja patirti infarktą. Įdomu ir tai, kad, pavyzdžiui, Norvegijoje arba Jungtinėje Karalystėje, kuriose mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų yra mažiausias Europoje, aspirino suvartojama 2,5 karto daugiau nei Lietuvoje.

Apie aspirino vartojimą kalbiname VU ligoninės Santariškių klinikų kardiologę, Lietuvos širdies asociacijos prezidentę profesorę Žanetą Petrulionienę.

Kaip acetilsalicilo rūgštis apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų?

Ši rūgštis sumažina trombocitų „lipnumą“, neleisdama jiems formuoti trombų. O susiformavęs kraujo krešulys (arba trombas) susiaurina ar visai užkemša kraujagyslės spindį, todėl vystosi miokardo infarktas.

Taigi aspirinas saugo nuo infarkto, mažina ligos pasikartojimo tikimybę bei pailgina gyvenimo trukmę.

Kokiomis ligomis sergant reikia vartoti aspiriną?

Kardiologijoje aspirinas – vienas iš svarbiausių vaistų, mažinančių kraujo krešėjimą. Jį skiriame tiems, kuriems diagnozuota išeminė širdies liga, pavyzdžiui, nestabili krūtinės angina, miokardo infarktas, taip pat pacientams, kuriems atlikta vainikinių arterijų angioplastika arba stentavimas, vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių operacija ir pan.

Kokių ligų profilaktikai tinka vartoti šį vaistą?

Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad sveikiems žmonėms širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai aspirino skyrimas nėra pagrįstas. Tačiau jis labai naudingas sergant aukščiau išvardintomis ligomis.

Kuriuo paros metu ir kokiomis dozėmis reikėtų vartoti aspiriną?

Aspirinas skiriamas mažomis dozėmis. Efektui pasiekti pakanka vidutiniškai 100 mg per dieną. Tokios dozės sumažina kraujo krešulių susidarymo pavojų. Kai kuriais atvejais gydytojai aspiriną skiria su dar vienu krešėjimą mažinančiu vaistu, pavyzdžiui, po vainikinių arterijų stentavimo.  

Kai kurios aspirino tabletės turi skrandyje netirpų apvalkalą, jis padeda apsaugoti nuo stipraus dirginimo, dėl to širdžiai skirtas aspirinas gali būti vartojamas ilgai.

Vaistą geriausia gerti prieš valgį, užgeriant dideliu kiekiu skysčio. Esant krūtinės anginai, pakartotinio miokardo infarkto profilaktikai, po vainikinių arterijų angioplastikos, stentavimo ar operacijos per parą skiriama 1 tabletė (vidutiniškai 100 mg); ūminio miokardo infarkto atveju – 1-3 tabletės (100-300 mg). 

Pacientui patogu, kai aspirinas pakuojamas į lizdines plokšteles po 14 tablečių, kurios sužymėtos savaitės dienomis. Todėl paprasta prisiminti, ar vaistas jau išgertas.

Kodėl svarbu aspiriną vartoti kasdien ir nuolatos?

Tiems pacientams, kuriems diagnozuota išeminė širdies liga, atlikta vainikinių arterijų procedūra ar operacija, aspiriną reikėtų vartoti kasdien, kaip paskyrė gydytojas. Taip užtikrinama nuolatinė kraujo krešėjimo kontrolė. Padarius ilgesnę pertrauką, kyla krešulių susidarymo grėsmė. Ypač tai svarbu tiems, kuriems į vainikines arterijas įdėti stentai.

Aspirinas parduodamas be recepto.  Ar tai reikštų, kad galima jį vartoti prieš tai nepasitarus su gydytoju?

Svarbu nepamiršti, kad aspirinas yra stipriai veikiantis ir kraujo krešėjimą mažinantis vaistas. Vartoti be gydytojo rekomendacijos gali būti pavojinga, nes neteisingai vartojamas jis gali sukelti kraujavimą. Tai ypač svarbu žinoti tiems, kuriems yra didesnė kraujavimo rizika, turi opų skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad sveikiems žmonėms savavališkas ir neatsakingas aspirino vartojimas gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Kitas dalykas, jei diagnozuota širdies liga ir vaistą paskyrė gydytojas. Šiuo atveju nauda viršija riziką.

Vienkartinis aspirino vartojimas, pavyzdžiui, prieš ilgą kelionę lėktuvu ar autobusu, kai kelias valandas tenka sėdėti nuleidus kojas, gali būti naudingas, bet ir tokais atvejais būtų gerai pasitarti su gydytoju.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su įmone „Bayer“.

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (1)

Juozas 2020 geg. 11 21:59

Geras straipsnis. Dar nepaminėta, kad aspirinas padeda aptikti vėžines ląsteles, kurios slepiasi tarp sulipusių eritrocitų.