Ar visada akiniai yra teisingas sprendimas?

Teksto dydis:

Ar visada akiniai yra teisingas sprendimas?

2013 birž. 11 00:00

Žmogaus akis yra sudėtinga optinė sistema, sudaryta iš kelių skirtingų skaidrių terpių, per kurias praeinanti šviesa neuronų pagalba paverčiama mums suprantamu vaizdu. Defektas atsiradęs šviesos kelyje blogina vaizdo kokybę, dėl ko prastėja žmogaus rega.

Didelės dėmesio koncentracijos darbą dirbančių žmonių, dažniausiai tai su dokumentais ar kompiuteriu  dirbantys asmeneys, blogėjančią regą neretai lemia ašaros struktūros pakitimai. Jie atsiranda dėl suretėjusio mirksėjimo sutelkus žvilgsnį į konkretų vaizdą ar kitų papildomų aplinkos veiksnių, kurie kyla dėl „nesveikų pastatų sindromo“. Tokie darbuotojai dažniau skundžiasi suprastėjusia rega antroje darbo dienos pusėje, susiliejančiu vaizdu, dvejinimusi, akių nuovargiu, lydimu protinio nuovargio ir galvos skausmų  profesine astenopija.

Mūsų ašaros yra viena iš žmogaus regos optinės sistemos dalių. Nuo ašarų plėvelės charakteristikų, tokių kaip: skaidrumas, klampumas, storumas, vientisumas, sukibimas su akies paviršiaus ląstelėmis, visų trijų ašarų plėvelės sluoksnių kokybiškumas (1 pav.), – priklauso, kokio ryškumo vaizdas susidaro akies tinklainėje. Akies paviršiaus gaubtumo pokytis vos 0,2 mm sukelia regos pokytį net 1,3 D (dioptrijos)! Prieš einant tikrintis regėjimą pravartu pagalvoti, gal pirma reiktų atstatyti sveiką ašarų plėvelę ir tik tada sumokėti už akinius, jei vis dar jų reikės.

Neutralioje aplinkoje ramybės būsenoje vidutiniškai žmogus mirksi 12-20 kartų per minutę. Tačiau mirksėjimas yra įtakojamas žmogaus veiklos: kuo ji sudėtingesnė, kompleksiškesnė ir  jai reikia daugiau dėmesio koncentracijos, tuo rečiau žmogus mirksi.

Ašarų plėvelės sveikumą ir kokybiškumą atspindi ašarų plėvelės plyšimo laikas (TBUT – iš angl. tear break-up time). Įprastai jis yra 10-12 sekundžių. Tai laiko intervalas po kurio ašarų plėvelės viršutinis lipidinis sluoksnis įplyšta ir vanduo daug intensyviau pradeda garuoti iš ašaros. Užsitęsus nemirksėjimo periodui, ašarų sluoksnis žymiai suplonėja dėl išgaravusio vandens (3 pav.) ir akies paviršiuje susidaro sausi ploteliai, kitaip dar vadinamos „streso“ zonos. Kuo tokių zonų daugiau ir kuo jos ilgiau išlieka, tuo greičiau prasidės uždegimas ir išsivystys sausų akių sindromas (SAS). Nuotraukos 4 pav. iliustruoja kaip sparčiai nemirksint daugėja sausų plotų akies paviršiuje.

Ašarų plėvelė atstatoma mirksint. Viršutinis vokas nusileisdamas ir pakildamas padengia akies paviršių nauju ašarų sluoksniu. 80 proc. mirksėjimų yra baigtiniai – jų metu viršutinis vokas uždengia 2/3 ragenos (lęšiuko ir rainelės zonos), 18 proc. yra neužbaigti – jų metu viršutinis vokas uždengia  mažiau nei  2/3 ragenos zonos, 2 proc. yra tik voko virptelėjimas. Ašarų plėvelė pilnai atstatoma tik baigtinio mirksėjimo metu, o vokas nusileidžia ir pakyla greitai.

Tyrimais įrodyta, kad žmonės žaidžiantys ar dirbantys kompiuteriais, kita įranga, turinčia monitorius/ekranus daug dažniau skundžiasi suprastėjusia rega dėl akių nuovargio ir sausų akių sindromo. Dėl įtempto žiūrėjimo į ekraną voko judesiai sulėtėja, akis padengiama ašara nepakankamai, mirksima daug rečiau, todėl sausi plotai („streso“ zonos) akies paviršiuje laikosi ilgesnį laiką. Tai sukelia akies paviršiaus uždegimą, nes vandeniui iš ašaros išgaravus, sąlyginai padidėja ašaros druskų kiekis, kuris yra žalingas akies ląstelėms: druskinga ašara ištraukia vandenį iš ląstelės, ląstelė nebegali atlikti savo funkcijų, patiria stresą, dėl ko išskiria uždegimą sukeliančias medžiagas. Tokiai būklei užsitęsus, ląstelės žūsta, o akies paviršiuje prasideda uždegimas (2 pav.), pasireiškiantis, pirmiausia, kaip akių paraudimas, įtampa ar nuovargis,  vėliau pereinantis į akių peršėjimą, niežulį, smėlio akyse jausmą, padidėjusį ašarojimą ir jautrumą šviesai, suprastėja rega. Galiausiai, negydant akies paviršiuje atsiradusios žaizdos sukelia daug rimtesnių problemų.

Jei negalime pakeisti gyvenimo būdo, vis tiek galime apsaugoti savo akis.

Sausų akių sindromo gydymo principai:

  1. Atstatyti ašaros vandeninį sluoksnį – sumažinti ašaros osmoliariškumą (druskingumą).
  2. Atstatyti ašaros lipidinį sluoksnį – stabdyti vandens išgaravimą.
  3. Atstatyti ašaros klampumą – gerinti ašaros sukibimą su paviršiniu ląstelių sluoksniu.
  4. Atstatyti pažeistą ląstelių sluoksnį – greitinti ląstelių atsinaujinimą.
  5. Sustabdyti uždegiminių medžiagų išsiskyrimą – grąžinti vandenį į ląsteles ir jį ten „užrakinti“ (osmoprotekcija).
  6. Apsaugoti ląsteles nuo dehidratacinio streso dėl  suretėjusio mirksėjimo – osmoprotekcija.
  7. Laikantis aukščiau išvardintų gydymo principų, SAS simptomai išnyksta patys. Tačiau didesniam komforto jausmui gauti galima papildomai akies paviršių padengti 24 val. veikiančiais lubrikantais.

 

Komentuoti