Apsisaugoti nuo alergijos!

Teksto dydis:

Apsisaugoti nuo alergijos!

2016.05.09 10:42

Terminą „alergija“ sugalvojo Vienos pediatras Klement fon Pirke. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių Allos (kita) + Ergon (veikimas) – kitoks veikimas. Medžiagos, galinčios sukelti alergines reakcijas, yra vadinamos alergenais. Šių reakcijų pagrindas yra imunologinis konfliktas – neadekvati organizmo reakcija. Todėl alergija ypač jautri organizmo reakcija į antigeninio pobūdžio medžiagas, patekusias į mūsų organizmą iš aplinkos (1) arba susidariusias organizmo viduje (2).

1. Alergenai iš aplinkos patenka į organizmą visais įmanomais būdais: per kvėpavimo takus, virškinimo traktą, odą, gleivinę. Yra įvairių:

  • žiedadulkės;
  • buitinės dulkės;
  • vilna, plunksnos, gyvūnų plaukai;
  • vaistinės medžiagos;
  • maisto produktai;
  • buitinės chemijos produktai;
  • virusai;
  • mikroorganizmai;
  • grybai;
  • bakterijų, virusų ir grybelių gyvybės produktai.

2. Antras tipas – vidinis. Tai endoalergenai (autoalergenai) – savi, tačiau modifikuoti baltymai, kuriuos organizmas suvokia kaip svetimus, todėl pradeda gaminti antikūnus. Šiuo atveju vystosi autoimuninis procesas. Alergijos pagrindas yra antigeno – antikūno (AG-AK) reakcija, kurios metu AG konkrečiai sąveikauja su AK. Taigi, antigenais gali būti beveik bet kokia medžiaga, kuri sukelia neadekvačią organizmo reakciją. O antikūnai – tai baltymo globulino molekulės, specifiškai įtakojančios antigeno poveikį.

Alerginiai susirgimai šiuo metu yra labai plačiai paplitę, alergijomis vis dažniau serga maži vaikai, kūdikiai. Tokią situaciją lemia padidėjusi aplinkos tarša, blogėjanti maisto kokybė – produktuose randamas per didelis kiekis cheminių trąšų ir pesticidų. Buityje dažnai naudojamos sintetinės medžiagos. Alerginės reakcijos pasireiškimui įtakos turi klimato veiksniai, paveldimumas, ligos, maitinimosi įpročiai, taip pat nervų ir endokrininės sistemos būklė, virškinamojo trakto ir kitų organų sistemų patologijos.

Alerginių susirgimų padaugėja pavasarį ir vasarą, kai pražysta augalai.
Norint rasti tinkamą gydymą, svarbu nustatyti alergeną ir iš kur jis kyla.

Išskiriamos kelios alerginių reakcijų rūšys – greitasis tipas, uždelstas, mišrus. Šios reakcijos ir nustato ligos mechanizmus, rūšį ir pasireiškimą. Nors jie skiriasi pagal pasireiškimą, rizikos laipsnį, atsiradimo laiką ir gydymo taktiką, bendrumų taip pat lieka: visais atvejais reikia mažinti antigenų kiekį organizme ir stabdyti antikūnų gamybą. Taigi be specifinio ir nespecifinio gydymo vaistais, yra labai veiksminga išbandyti eliminuojančias dietas ir priemones, turinčias sorbuojančių savybių, normalizuojančių šalinimo procesus ir detoksikuojančių organizmo funkcijas.

Paruošė Rūta Jakimavičiūtė

Komentuoti

Video