Anemija (mažakraujystė) trumpina gyvenimą

Teksto dydis:

Anemija (mažakraujystė) trumpina gyvenimą

  • Mažakraujystė (anemija) – tai organizmo būklė, kai kraujyje sumažėja hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), kurie po visą organizmą išnešioja deguonį. Jei jų trūksta, audiniai pradeda badauti ir prasideda įvairūs negalavimai.

Anemija gali vystytis dėl geležies, vitamino B12 arba folio rūgšties stokos. Visų šių medžiagų reikia eritrocitų ir hemoglobino gamybai. Taip pat anemija dažnai susergama, kai netenkama kraujo ar sergama įvairiomis lėtinėmis ligomis.

Mažakraujyste susergama:  

  • kai organizmui trūksta kai kurių maisto medžiagų,
  • kai sergama įvairiomis ligomis,
  • kai netenkama daug kraujo po traumų, didelių operacijų, plyšus stambiai kraujagyslei, kartais po gimdymo, kai stipriai nukraujuojama,
  • susiformavus piktybiniams augliams, žarnyne užsiveisus parazitams,
  • kai kraujo gamybą nuslopina didelės radiacijos dozės, vėžį veikiantys vaistai, kai kurie antibiotikai,
  • kai raudonųjų kraujo kūnelių kraujyje sumažėja dėl lėtinio kraujavimo iš nosies, išsiplėtusių hemorojinių mazgų, taip pat iš skrandžio opos, kitų virškinamojo trakto bei šlapimo takų.
  • kai moterys kraujo netenka dėl gausių ar ilgų menstruacijų.
Geležies trūkumas – dažniausia (net 80 proc. atvejų) mažakraujystės priežastis
Racionaliai besimaitinantiems suaugusiesiems geležies kraujyje pradeda trūkti tuomet, kai jų organizmas netenka kraujo. Vyrams geležies paprastai pradeda trūkti dėl kraujavimo iš virškinamojo trakto, o moterims dėl gausių menstruacijų. Šiais atvejais su įprastu maistu geležies gaunama mažiau, nei jos netenkama.
Pakankamas geležies kiekis maiste labai svarbus vaikams, nes jų organizmas nuolat auga ir jiems greitai gali pritrūkti „statybinės medžiagos“ naujiems kraujo kūneliams. Dėl tos pačios priežasties papildomai geležies reikia ir nėščioms moterims.
 
Eritrocitų ir hemoglobino koncentraciją, kraujo kūnelių formos pokyčius galima nustatyti paėmus kraujo mėginį iš piršto.
 
Jei mažakraujystę sukėlė kitos ligos, svarbu gydyti ne tik mažakraujystę, bet ir ją sukėlusias ligas. Jei mažakraujystė prasideda dėl geležies ar vitaminų stokos, geriausias vaistas – ta medžiaga, kurios trūksta.
 
Pradėkite nuo mitybos
Reikėtų valgyti daugiau mėsos produktų, veršienos, kepenėlių, žuvies, burokėlių, krienų, petražolių. Svarbu žinoti, kad geležis geriau pasisavinama, kai žmogus kartu gauna ir vitamino C, nes taip geležis geriau pasisavinama, todėl mėsos produktus derinkite su daržovėmis. Pieno produktuose geležies yra mažai, be to, valgant dėl pieno geležis blogai pasisavinama, todėl valgant mėsą nepatariama gerti pieno. Taip pat nereikėtų vartoti daug stiprios kavos, arbatos.
Mažakraujystei gydyti reikia ir vitamino B12, folio rūgšties. Vitamino B12 yra visuose gyvulių audiniuose, ypač daug jo galvijų kepenyse, inkstuose, raumenyse, daug šio vitamino kiaušiniuose, žuvyse. Folio rūgšties junginių labai daug augalinės kilmės produktuose: špinatuose, žiediniuose kopūstuose, salotose, aguročiuose, citrinose. Sergant mažakraujyste, būtina valgyti žemuoges, avietes, raudonuosius serbentus, vynuoges, bananus.
 
Jei yra didelis geležies trūkumas, jos skiriama papildomai. Beveik visada skiriama geriamųjų geležies preparatų. Kai kuriuose preparatuose yra ne tik geležies, bet ir kitų organizmui būtinų mikroelementų, pvz.: folio rūgšties, magnio, vario.
Kartu su geležimi reikėtų gerti vitamino C, kuris padeda pasisavinti geležį. Be to, geležies preparatų reikia vartoti ilgai – kelis mėnesius.
Reikia pabrėžti, kad geležies įsisavinimas ir toksiškumas labai priklauso ir nuo preparate esančios geležies formos, todėl jokiu būdu nepradėkite gerti geležies preparatų nepasikonsultavę su gydytoju. Per didelis geležies kiekis pavojingas. Perdozavęs geležies preparatų žmogus pradeda vemti, viduriuoti, pažeidžiamos žarnos, parausta, pradeda niežėti oda, gali prasidėti odos uždegimai.

Komentuoti