Alzheimerio liga. Kaip su ja gyventi?

Teksto dydis:

Alzheimerio liga. Kaip su ja gyventi?

2011 rugs. 16 07:56

Alzheimerio liga – dažniausia senatvinės silpnaprotystės priežastis. Nesinori tikėti, bet kasmet susergančių šia liga skaičiai tik didėja. Manoma, kad šiuo metu pasaulyje ja jau  serga daugiau nei 25 mln. žmonių. Ir skaičiai tik augs. Todėl yra svarbu domėtis ir mokytis kaip ją kuo anksčiau atpažinti ir kokių priemonių imtis.
Šiandiena Alzheimerio liga yra apibūdinama kaip smegenų degeneracinė liga. Ką tai reiškia? Tyrimu metu buvo nustatyta, kad žmonių sirgusių Alzheimerio liga smegenų masė yra žymiai sumažėjusi, o smegenų žievė plonesnė nei asmenų nesirgusių šia liga. Būtent šiuos pokyčius ir apibūdina žodis degeneracinis – smegenų ląstelės pamažu nyksta.

Kokios šios baisios, kol kas vis dar nepagydomos ligos priežastys?

Jau yra žinoma, kad didelę reikšmę turi paveldimumas. Tai yra, kad jei jūsų artimas giminaitis sirgo šia liga, tai tikimybė jums susirgti ja yra didesnė. Alzheimerio ligos atsiradimą lemia ne tik genetiniai, bet ir išoriniai veiksniai, tokie kaip mūsų gyvenimo būdas, mityba, žalingi įpročiai, streso ir įtampos kiekis.
Rizikos veiksnių yra daugybė, bet svarbiausias ir didžiausią reikšmę turintis yra senėjimas. Kiti veiksniai :

  • Galvos trauma.
  • Aukštas kraujo spaudimas
  • Cukrinis diabetas.
  • Širdies infarktas ar kitos širdies ligos.
  • Nutukimas.
  • Aterosklerozė.

Dešimt simptomų įspėjančių apie progresuojančią Alzheimerio ligą:
1. Atminties nusilpimas, dėl kurio sutrikdoma kasdienė veikla.
2. Dėmesio koncentravimo sutrikimai – darosi sunku skaičiuoti ar atlikti veiksmus tiksliai pagal instrukciją, pvz.: gaminti maistą pagal receptą.
3. Sunkumas atliekant kasdienines užduotis. Susitvarkyti namus, darbe atlikti įprastus kasdienius veiksmus, žaisti mėgiamus žaidimus.
4. Pasimetimas vietoje ir laike. Žmogus staiga nebesupranta kur yra ir kokie dabar metai, mėnuo ar diena.
5. Dažnai pameta daiktus mažoje erdvėje ar palieka juos keistose, neįprastose vietose.
6. Sunkumai kalbant, norint išreikšti mintis. Pamiršta kaip vadinasi kai kurie daiktai arba vienus daiktus vadina kitų vardais.
7. Sunkiai priima sprendimus. Nebesusitvarko su finansų teisingu paskirstymų, ką be problemų darydavo anksčiau.
8. Nustoja eiti į darbą, bendrauti su artimais žmonėmis.
9. Staigūs nuotaikos pokyčiai.
10. Pažinimo sutrikimai – sutrinka spalvų, daiktų pažinimas. Gali net žiūrėti į veidrodį ir galvoti, kad priešais jį kitas žmogus.
Alzheimerio ligos eiga yra progresuojanti, prasidėjusi palengva silpnėjančia atmintimi ir orientacija,  ilgainiui dešimties metų bėgyje pasiekia sunkiausią stadiją. Jai būdinga, kad žmogus nebepasikelia iš lovos, šlapinasi ir tuštinasi po savimi. Gebėjimas bendrauti sumažėja iki minimumo, išryškėja kūdikiams būdingi refleksai. Dažniausiai galutinių stadijų metu pacientai miršta ne dėl pačios ligos, bet dėl išsivysčiusių gretutinių susirgimų tokių kaip: plaučių uždegimas, ar kraujo užkrėtimas, kadangi labai nusilpsta organizmo apsauginės sistemos.

Kokią pagalbą galima suteikti sergančiajam ir artimiesiems?

Deja Alzheimerio ligos pagydyti neįmanoma. Šiuolaikinės medicininės priemonės padeda tik palėtinti ligos progresavimą ir ilgesniam laikui užtikrinti gerą gyvenimo kokybę. Tam tikslui gali būti skiriami atmintį bei miegą gerinantys, elgesį ir nuotaiką koreguojantys vaistai.
Taip pat yra labai svarbu nuolat stebėti ir slaugyti ligonį. Užtikrinti jo reguliarią mitybą ir higienos palaikymą. Skatinti ligonius užsiimti darbais, kuriuos jiems dar pavyksta atlikti. Skatinti bendrauti su artimaisiais ar dalyvauti bendraminčių susitikimuose. Stengtis išvengti didesnių aplinkos pokyčių – tokių kaip kraustymasis ar kambario rekonstrukcijos. Taip pat užtikrinti, kad kuo mažiau keistųsi sergantįjį prižiūrintis personalas. Šių priemonių ir nustatyto kasdienio ritmo dėka pacientai jaučiasi saugesni ir tai gerina jų būklę.

Keletas patarimų artimiesiems.

  • Nepamiškite rūpintis savimi ir savo šeimos bei artimųjų gerove. Nebijokite priimti slaugos institucijų pagalbos. Alzheimeriu sergančiųjų priežiūra gali būti labai sudėtinga ir netgi per sunki vienam asmeniui įgyvendinti.
  • Jei ligoniui sunku atsiminti – naudokite atmintinius lapukus.
  • Kalbėkite trumpais aiškiais sakiniais.
  • Neribokite žmogaus laisvės išeiti vienam netoliese pasivaikščioti – svarbu, kad visada su savimi turėtų kontaktinio asmens duomenis ir namų adresą.
  • Paskutinis, bet svarbiausias patarimas – ligoniui ypač reikalingas supratimas ir priėmimas jo kaip asmenybės su jo laisvėmis, pomėgiais ir teisėmis.

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (1)

Jolanta 2012 lapkr. 29 13:25

Sveiki,

As turiu serganti teti , jam po staigios mamos mirties isnyko puse smegenu. Dabar tai skaitosi Alsheimerio liga tikriausiai.Jei kas susidurete su sia liga serganciais ligoniais, noreciau paklausti nuo ko jie nyksta akyse, nuo ko jie taip kusta ir del ko jiem traukia kojas kaip embriono poza.? Mano tetis maitinamas tris kartus per diena ir po nemaza bliuduka suvalgo ir izgeria apie 1 litra skysciu. Bet jam girdziu kaip viduje karkalu yra.Nuo ko tai atsiranda?
Jei kas zinote gal galite atrasyti.
Pagarbiai,
Jolanta