Alkoholizmas negydomas alumi, o rūkymas - cigarete

Teksto dydis:

Alkoholizmas negydomas alumi, o rūkymas - cigarete

2012.11.14 00:04

Lapkričio trečiąjį ketvirtadienį Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija (PSO) mini tarptautinę nerūkymo dieną. Paskaičiuota, kad per vieną minutę pasaulio rūkoriai sudegina 190 tonų tabako. Tabako dūmuose yra bene 200 nuodingų komponentų, o beveik dvi dešimtys iš jų - narkotinės medžiagos. Visas šis derinys suformuoja stiprią fiziologinę ir psichologinę priklausomybę, lemia daugelio organų ir sistemų ligų. Žinojimas apie rūkymo keliamą pavojų paskatina ne vieną žmogų mesti rūkyti, tačiau PSO duomenimis iš pirmo bandymo tai padaryti pavyksta tik kas šimtajam rūkaliui “su stažu”.

Kaip padėti pasiryžusiems atsikratyti šio žalingo, sveikatai ir gyvybei pavojingo įpročio kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos toksikologu, anesteziologu-reanimatologu Robertu Badaru.

Kasmet pasaulyje nuo rūkymo sukeltų ligų miršta per 2,5 milijono gyventojų. Nikotinas užmuša 50 kartų daugiau žmonių negu AIDS. Rūkymas – pagrindinis plaučių, širdies, nervų sistemos ligų rizikos veiksnys. 9 iš 10 sergančių plaučių vėžiu, rūkė. Jeigu žmogus rūkyti pradėjo nuo 15 metų, jo gyvenimo trukmė sutrumpėja daugiau nei 8 metais. Pradėjusieji rūkyti dar neturėdami 15 metų, 5 kartus dažniau miršta nuo vėžio nei tie, kurie rūkyti pradėjo po 25-erių. Medikai jau seniai nustatė, kad pasyvūs rūkaliai taip pat tampa tabako aukomis. Pasyvus rūkymas praktiškai trečdaliu padidina susirgimo plaučių vėžiu riziką. Moterys, kurių vyrai rūko, gyvena 4 metais trumpiau nei tos, kurių vyrai nerūko.

Makabriška rūkymo sukeltų ligų statistika galėtų atbaidyti nuo rūkymo ne vieną žmogų, tačiau psichiatrų nuomone, žmonės rūko ne dėl to, kad nori rūkyti, bet todėl, kad nesugeba mesti rūkę.

Žalingas įprotis ar liga?

Pasak toksikologo R. Badaro, viskas priklauso nuo to, kokiu požiūriu vertinsime rūkymą. Iš tiesų viskas prasideda nuo įpročio, dinaminio stereotipo daryti tai, ką daro svarbūs ir pavyzdį rodantys asmenys. Tai gali būti seneliai, tėvai, sektini žmonės, įspūdį darantys bendraamžiai. Ilgainiui įprotis rūkyti tampa fizine priklausomybe. Vėliau vystosi ir psichologinė priklausomybė. Tiesiog žmogus suvokia, kad jis nebegali neberūkyti. Smegenyse vykstantis neuromediatoriniai pokyčiai verčia organizmą reikalauti pakartotinos nikotino kaip stimuliatoriaus dozės. Tuomet jau galima diagnozuoti ligą.

Pagal tarptautinę ligų klasifikaciją rūkymas priskiriamas cheminių priklausomybių ligoms. "Kiekviena priklausomybė turi tiek psichologinių, tiek biologinių elementų. Vertinant filosofiškai, galima teigti, jog tai yra ir piktnaudžiavimas, ir priklausomybė. Riba tarp vieno ir kito yra labai slidi. Viena aišku, jog tai yra įprotis, kuris vėliau perauga į tam tikrą cheminę priklausomybę", - įsitikinęs gydytojas.

Fizinė priklausomybė neatsiejama nuo psichologinės

Kalbant apie fizinę priklausomybę, tenka pabrėžti, kad nikotinas yra vienas iš nedaugelio augalinių alkaloidų, kurie organizme turi šiuo vardu pavadintą receptorių. Pasak toksikologo, šie receptoriai yra svarbūs medžiagų apykaitai, daugeliui gyvybinių žmogaus funkcijų. Natūralu, kad nikotinas jungdamasis prie nikotininių receptorių, vaizdžiai tariant, užima tą vietą, kurios neturėtų užimti. Tuo būdu gana grubiai ir drastiškai jis įsiveržia į vidinę organizmo tvarką, suardo buvusiąją ir sukurią naują, kuri be nikotino sunkiai veikia. Jeigu nikotino nebegaunama, atsiranda trūkumas, kurį nuo šios medžiagos priklausomi asmenys bando kompensuoti. Tai reiškia, kad prisidega naują cigaretę.

Psichologinė priklausomybė - ritualizuotas išmoktų veiksmų derinys. Rūkymas asocijuojasi su smagia kompanija, kavos gėrimu, pertraukėle tarp darbų, vairavimu. "Žmogui ne tiek reikia paties nikotino, kiek veiksmų, kurie lydi nikotino patekimą į organizmą", - sako toksikologas.

Mesti rūkyti lengva, tačiau ir vėl nepradėti - labai sunku

Gydytojo R. Badaro pagalbos gana dažnai kreipiasi žmonės, nusprendę atsikratyti rūkymo: "Prisiskaitę tautoje populiarių knygelių, dažniausiai jie tai bando daryti savarankiškai. Visiems gerai žinoma amerikiečių rašytojo Marko Tveno frazė: "Nieko nėra lengvesnio, kaip mesti rūkyti. Aš tai padariau 25 kartus". Tikra tiesa - mesti rūkyti yra lengva. Tačiau sunku ir vėl nepradėti. Cheminė priklausomybė turi aiškų morfologinį struktūrinį biocheminį pagrindą. Pašalinus nikotiną iš tos grandinės, atsiranda tarpas. Jo užpildymas vadinamas abstinencija, kurios pasireiškimas jaučiamas gana stipriai."

Yra įvairių būdų, padedančių mesti rūkyti. Bene visi deklaruoja, jog svarbiausia - išvalyti organizmą. "Išvalyti galima sąžinę, batus, namus... Bet organizmo valymas, man, toksikologui, skamba šiek tiek juokingai. Organizmas yra tobula, save puikiai valanti sistema. Tiesiog nereikia jos teršti, ji išsivalys pati. Visi toksinai, kurie pakliūna į organizmą, jie ir pasišalina patys. Tik nereikia jų vėl "pridėti". Pašalinti nikotiną iš organizmo pavyksta per gana trumpą laiką", - patirtimi dalijasi toksikologas.

Geriausiai gali padėti vaistai

Cheminė priklausomybė labai subtili patologija, kurią padėti įveikti gali tik patyręs specialistas. Gydymasis savarankiškai ir nepasiekus norimo rezultato, sėkmės šansą dar labiau sumažina galimybę pasveikti: "Kiekvienas namuose turime veidrodį ir žirkles, tačiau retas kuris kerpamės plaukus namuose patys."

Gydant chemines priklausomybes gali padėti įvairių sričių medikai: narkologai, psichologai, psichiatrai, vidaus ligų gydytojai. Kita vertus, pradėjus gydymą yra svarbiausia įveikti biocheminę priklausomybę, todėl svarbiausią vietą turėtų užimti medikamentinis gydymas. Ilgą laiką buvo ieškoma, kokie medikamentai galėtų pasitarnauti gydant minėtą priklausomybę.

"Pasikeitė trys vaistų kartos, buvo naudojami nikotinu prisodrinti pleistrai, dalinių agonistų vaistų grupė. Pastarieji yra gana efektyvūs, tačiau nėra nė vieno vaisto, kuris galėtų išspręsti šia problemą šimtu procentų", - teigia gydytojas R. Badaras.

Pastaruoju metu tapo labai madingos plastikinės cigaretės, kurias galima rūkyti net lėktuve. Tačiau toksikologo nuomone, cigaretė, kokia ji nebūtų, visvien yra cigaretė. Tai yra saviapgaulė ir pelningas sumanių verteivų verslas.

"Alkoholizmo negalima gydyti alumi, o rūkymo cigarete. Tai yra elementarus pakaitalas, tam tikros formos nikotinas, kuris palengvina rūkoriaus gyvenimą. Minėtas cigaretes galima rūkyti viešose vietose, tačiau jokiu būdu jos nėra skirtos gydymui", - tvirtina toksikologas. - "Mano pagalbos dažniausiai kreipiasi tie žmonės, kurie jau yra išbandę viską. Šiuolaikinė medicina taiko mokslo tyrimais pagrįstas metodikas, kuriomis savo praktikoje remiuosi ir aš."

Laukiama "australų efekto"

Rūkymas - varguolių pramoga. Taip vadinamose trečiosiose šalyse cigarėte yra prieinamiausias būdas pajusti civilizacijos teikiamus malonumus. Statistika rodo, kad ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse rūkalių mažėja. Ne vienas darbdavys atsisako priimti į darbą rūkančius asmenis. Rūkymas tampa tiesiog netaktišku elgesiu. Stebima tendencija, kad daugiau po užsienį keliavę mūsų šalies piliečiai atsisako šio anksčiau labai madingo pomėgio.

"Žinau vieną labai aiškų priklausomybių ligų dėsnį: pasiūlą formuoja paklausą. Jeigu pasiūla bus prastesnė, pateikta nemaloniu būdu, rūkančiųjų skaičius turėtų sumažėti", - sako gydytojas R. Badaras. - Nekantraudamas laukiu rezultatų iš Australijos. Jie pradėjo eksperimentą šių metų pradžioje. Jau yra preliminarūs duomenys, tačiau išsamesnių straipsnių dar neteko skaityti. Būtent šioje šalyje visi cigarečių pakeliai pakeisti nemaloniais vartoti. Ant jų "puikuojasi" grėsmingi vaizdai, kurie akivaizdžiai byloja apie rūkymo sukeliamas pasekmes. Ši antireklama pirmiausia turėtų atbaidyti pradedančiuosius."

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (1)

Аня 2012.11.27 15:55

Man 26m.Po 11metu stažo mečiau rukyti ir tuo lb džiaugiuosi.Daug kartu bandžiau mesti,bet pagaliau pavyko.Jau ne rukau 3men.

Video