Alerginiai tyrimai. Žinokim, ką mums daro

Teksto dydis:

Alerginiai tyrimai. Žinokim, ką mums daro

2016 geg. 23 00:00

Prieš gydantis alerginius pasireiškimus reikia sužinoti, kas dėl jų atsiradimo kaltas. Šiuolaikinė medicina siūlo įvairius tyrimus. Ką jie reiškia ir kaip atliekami?
Pagrindiniai instrumentiniai tyrimai:
 
Odos alerginiai mėginiai
Dažniausiai yra daromi odos alerginiai mėginiai su įvairiausiais alergenais. Rezultatai pasirodo jau po 15-20 minučių – mėginio vietoje atsiranda pūkšlė (patinimas ir paraudimas), kaip dilgėlei įdilginus ar uodui įkandus. Savo alergeną jus pamatote patys!
 
Plaučių funkcijos tyrimas (spirometrija)
Plaučių funkcijos tyrimas išmatuoja įkvepiamo ir iškvepiamo oro tūrį bei nustato taip vadinamą FVC (angl. „Forced Vital Capacity“), arba funkcinį plaučių tūrį, o taip pat forsuoto iškvėpimo tūrį per pirmąją sekundę (FEV1). Spirometrija – tai vienas iš plaučių ventiliacijos tyrimo metodų. Tiriant nustatoma:
Ar nesutrikusi ventiliacinė plaučių funkcija.
Koks ventiliacinės plaučių funkcijos sutrikimo pobūdis – obstrukcija ar restrikcija.
Koks bronchų obstrukcijos laipsnis ir grįžtamumas.
Spirometrijos rodikliai priklauso nuo tiriamojo amžiaus, lyties, kūno svorio, ūgio rūkymo. Spirometrijos rodikliai pateikiami absoliučiais skaičiais (litrais ir litrais per sekundę) ir procentiniais nuo būtinojo dydžio.
Paprastai kalbant, jums tiria ar nesergate bronchine astma.
 
 
Odos mėginiai
Odos dūrio mėginiai 
Odos dūrio (Prick) mėginiai – kai specialia adatėle į vidinio dilbio paviršiaus odą įduriamas ant jos užlašintas alergeno lašas. Kiekvienam alergenui – atskiras lašiukas. Reakcija vertinama po 15 minučių: išmatuojamas toje vietoje susidaręs tam tikro dydžio spuogelis. Šis tyrimas padeda nustatyti greitojo tipo alergines reakcijas – nustatoma alergija žiedadulkėms, namų dulkių erkėms, gyvūnų plaukams, pelėsinių grybeliams.
Odos dūrio mėginiai gali būti atliekami su komerciniais – gatavais alergeno ekstraktais, tačiau kai kurių jų jautrumas yra per mažas, kad reakcija iškart išryškėtų, pavyzdžiui, vaisių, daržovių, mėsos alergenų. Tokiais atvejais atliekami vadinamieji dūrio mėginiai su natūraliais alergenais (Prick-Prick testas), t. y. duriama į obuolį ir į odą, į bananą ir į odą, į morką ir į odą ir kt.
 
Skarifikacinis testas (Scratch testas)
Skarifikacinis testas gali būti atliekamas medikamentų testavimui. Alergenų
tirpalai užlašinami ant vidinio dilbio paviršiaus odos ir specialia adata
įbrėžiamas odos paviršius.
 
Odos lopo mėginiai – Epikutaninis testas
Odos lopo mėginiai padeda lėtojo tipo alerginėms reakcijoms nustatyti, įtariant alerginį kontaktinį dermatitą. Ant nepažeistos nugaros odos 48 val. užklijuojami specialūs hipoalerginiai pleistrai su hipoalerginio metalo dubenėliais, į kuriuos įdėta natūralių maisto alergenų. Tokiu būdu alergenus galima nustatyti kūdikiams bei įvairaus amžiaus vaikams, dažniausiai jis taikomas mažiems vaikams. Reakcija įvertinama 2 kartus: po 48 val. nuėmus pleistrą ir dar po paros, praėjus iš viso 72 val. Tada lyginami po pirmo ir antro vertinimo gauti rezultatai.
 
Provokaciniai mėginiai
Kai po įvairių tyrimų, išklausinėję apie vartojamus maisto produktus, specialistai aptinka įtartiną alergeną, skiriama eliminacinė dieta, t. y. iš valgiaraščio išbraukiamas alergizuojantis produktas. Ši dieta dažniausiai trunka apie 2 savaites – stengiamasi, kad simptomai susilpnėtų arba išnyktų.
Tada skiriama provokacija – duodama produkto, kuris trumpam buvo išbrauktas iš mitybos. Jei atsiranda būdingi alergijos simptomai, tuomet tikrai galime pasakyti, kad kaltas būtent tas alergenas. Taip pat gali būti altiekami provokaciniai mėginiai su įtariamais alergiją sukėlusiais vaistais bei provokaciniai inhaliaciniai gleivinės (nosies, akies junginės, poliežuvinės srities), mėginiai.
 
Specifinė imunoterapija su alergenais
Tai ne tik vienas iš tyrimų, bet ir efektyvus gydymo būdas.
Žiūr. straipsnį „Specifinė imunoterapija – smūgis alergijai iš vidaus“

Pagrindiniai laboratoriniai tyrimai:
Bendras kraujo tyrimas
Gydytojas gauna visą spektrą tyrimų, suteikiančių informaciją apie visas kraujo ląsteles (eritrocitus, leukocitus, trombocitus), ląstelių pasiskirstymą pagal dydį. Padeda atrinkti daug skirtingų ligų. Paprastai skiriamas pirmas ir yra pagrindinis atspirties taškas tolesniems, tikslesniems tyrimams.
 
Leukograma
Leukograma rodopatologines ląsteles, jų sudėtinių dalių pakitimų pobūdį, dėl to yra svarbi diagnozuojant onkohematologinį susirgimą.
 
Bendras imunoglobulinas E
Imunoglobulinai E dalyvauja alerginių reakcijų patogenezėje (patogenezė – liguistų procesų bei ligų tarpsmas ir raida). Aliekant IgE nustatymą alergijai diagnozuoti svarbu žinoti ligonio amžių. Normos svyravimai, priklausantys nuo ligonio amžiaus, gali keistis šimtus kartų ir daugiau. Maždaug iki 15 metų amžiaus IgE koncentracija greitai didėja, po to stabilizuojasi ir iš lėto pradeda mažėti. Imunoglobulinai E suriša antigenus (alergenus) ir per Fc receptorių susijungia su bazofilais ir putliosiomis ląstelėmis. Radus normalią IgE koncentraciją serume nevisada galima atmesti alergijos diagnozę. (Mielominė IgE liga – ypatingai reta patologija). Dalis autorių mano, kad IgE koncentracijos padidėjimas (pats savaime be alergijos požymių) yra rizikos faktorius alergijai išsivystyti.
Jei yra IgE padidėjimas galimi:
  • Alergijos (rinitai, sinusitai, odos reakcijos), anafilaksinės reakcijos.
  • Helmintinės infekcijos.
  • Eozinofilinis enteritas.
  • Angioedema.
  • Bronchinė astma.
  • Sisteminiai vaskulitai
  • Maisto alergijos
  • Atopinės ūmios reakcijos
  • Skydliaukės hiperfunkcija (dažniausiai Grave’s ligos pradinėje stadijoje).
Specifiniai kraujo imunoglobulinai E
Specifinių imunoglobulino E antikūnų nustatymas kraujo serume – metodas norint nustatyti greitojo tipo reakcijas. Tiriant iš venos paimto kraujo mėginius laboratorijoje galima nustatyti net 36 galimus maisto alergenus. Kūdikių bei įvairaus mažiaus vaikų tyrimo rezultatai gali būti labai panašūs į tuos, kurie gauti atliekant dūrio mėginius, tačiau šie tyrimai vienas kito neatstoja, todėl dažniausiai reikia atlikti abu. Beje, specifinių antikūnų nustatymas yra mokamas, gan brangus tyrimas.
 
Nosies sekreto ir skreplių citologiniai (ląstelių) tyrimai
 
Įvairūs imuninės sistemos laboratoriniai tyrimai
SVARBU: Prieš alergologinį ištyrimą vieną savaitę negalima vartoti geriamų antihistamininių vaistų bei sisteminių  kortikosteroidų. Testų srityse (nugara, vidinis dilbių paviršius) 3 savaites prieš atliekant odos alerginį testą, netepti odos hormoniniais vaistais.

Komentuoti

Video