Alergija – kas tai?

Teksto dydis:

Alergija – kas tai?

Pastaraisiais metais vis daugiau ir dažniau kalbama apie vadinamąsias civilizacijos ligas, kurias lemia pasikeitęs gyvenimo būdas, urbanizacija, oro užterštumas ir kitos priežastys. Viena pagrindinių ligų – alergija, kuri vargina 20% visų suaugusių žmonių ir net 30% vaikų.
 
Alergija – tai labai stiprus organizmo atsakas į iš aplinkos patekusią medžiagą. Ši medžiaga gali būti bet kas – maistas, ore esančios dulkės, buityje naudojamos cheminės medžiagos, vabzdžių įkandimo metu suleisti nuodai ir t. t.
 
Organizmas pasirengęs sutikti įvairius nepageidaujamus ir net pavojingus įsibrovėlius, pvz., virusus ir bakterijas. Tam jis naudoja įvairias gynybos strategijas. Viena iš jų – įsibrovėlį (jis vadinamas alergenu) sugauti ir padaryti nekenksmingą. Šį darbą organizme atlieka antikūnai.
 
Antikūnas yra kraujo baltymas, tiksliai priderintas prie konkretaus alergeno. Alergijoje dalyvaujantis baltymas (antikūnas) vadinamas imunoglobulinu E (Ig E). Jei imunoglobulino E organizme daug, žmogus yra labai jautrus arba alergiškas. Svarbu, kad kiekvienam alergenui susidaro atskiras imunoglobulinas E. Taigi, kiek yra alergenų, tiek susidarys ir imunoglobulinų E. Šie baltymai cirkuliuoja ne tik kraujyje: keliauja po visus organus ir audinius, todėl alergija gali pažeisti bet kurį organą, o alergijos požymiai kiekvienam gali būti skirtingi.
 
Nuo to, kaip alergenas patenka į kūną (oru, per odą ar virškinimo traktą), atsiranda skirtingų negalavimų. Jei alergenas pateks per nosį arba akis, susirgsime sloga (dar vadinama šienlige), tuomet ašaros akys, puls čiaudulys, atsiras niežulys ir nosyje, ir akyse. Patekus alergenui per bronchus, jie gali susiaurėti ir atsirasti astmai tipiškas priepuolinis dusulys. Oda į alergeną taip pat sureaguoja – atsiranda įvairus, stipriai niežtintis odos bėrimas. Virškinimo organai reaguoja į maisto alergenus: gali prasidėti viduriavimas, pilvo pūtimas, atsirasti pilvo skausmai, taip pat bėrimas ant odos. Pavojingiausia, kai alergenai patenka tiesiai į kraujo apytaką (kraujagysles). Tuomet alerginė reakcija vyksta labai greitai, gali ištikti gyvybei pavojingas alerginis šokas. Taigi reakcijos į alergeną stiprumas gali būti nuo nemalonaus iki gyvybei pavojingo (tai lemia gynybinė sistema), todėl labai svarbu laiku nustatyti alergijos priežastį, kad galėtumėme ją kontroliuoti ir tinkamai gydyti.
 
Pirmas žingsnis, nustatant alergijos priežastį, visuomet yra labai tiksli apklausa. Ligonis gydytojui turi pasakyti, kada atsiranda negalavimų, kaip jie pasireiškia, kada tai įvyko pirmą kartą, kas pablogėjo, o kas pagerėjo. Taip galima bus spėti, kur alergenas yra: ore, maiste ar kasdien naudojamuose daiktuose.
 
Vėliau skiriami tam tikri laboratoriniai tyrimai. Pirmiausia ištiriamas bendras imunoglobulino E kiekis kraujyje. Jei jo kiekis neviršija normos ribų, reikia ieškoti kitų negalavimų priežasčių. Jei imunoglobulino E yra labai daug, jau galima teigti, kad negalavimai – tai alergija. Belieka išsiaiškinti tikslią alergijos priežastį. Gydytojas tai gali padaryti keliais būdais: atlikti odos mėginius, provokuojamuosius mėginius arba tirti specifinius imunoglobulinus E kraujyje.
 
Tiksliai alergiją nustato ir sveikatai nėra pavojingi kraujo tyrimai. Kraujyje nustatomas konkretaus alergeno imunoglobulinas E. Jei konkretaus imunoglobulino kiekis padidėjęs, vadinasi, būtent ta medžiaga ir sukelia alergiją. Svarbiausia, kad toks tyrimas yra labai tikslus, be to, jam įtakos nedaro vartojami vaistai.
 

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (1)

ugne 2013.05.11 00:15

noreciau paklausti. Ar cia kokia alergija ? nes nesanai man izdigo gumbas ant kaklo gydytojas pasake jog cia nieko tokio,taciau pries kelias dienas man atsirado mazyciu demiukiu ant peties veliau pamaciau ir ant kojos. Tai kas cia galetu buti gal del to kad beveik mesos nevalgau.. tai tikuos galite padeti.

Video