Akmenų „sodas” inkstuose

Teksto dydis:

Akmenų „sodas” inkstuose

2011 bal. 1 00:00

Tarp inkstų ligų labiausiai paplitusi (kaip rodo medikų praktika – apie 70 proc.) yra inkstų akmenligė.

Auginame kolekciją 

Dažniausiai inkstų akmenligė puola vidutinio amžiaus žmones. Ilgai vartojami produktai, turintys daug mineralinių druskų, šlapimo užsilaikymas – visa tai leidžia druskoms koncentruotis ir kristalizuotis, po truputi joms virstant akmenimis. Jie būna smulkūs, kaip smeigtuko galvutė, ir stambūs, kurie paprastai atkartoja inkstų geldelės kontūrus ir turi koralo formą. „Akmeniniai svečiai” apsigyvena inkstuose, iš ten gali persikelti į šlapimtakius ir šlapimo pūslę.

Pats to nepastebėdamas žmogus savo organizmo viduje užsiaugina tikrą „mineralų” kolekciją. Iš šlapimo rūgšties druskų susidaro uratai, iš rūgštaus kalcio – oksalatai, iš fosforo rūgščiųjų druskų gaunasi fosfatai, o dar yra cholesterininiai, baltyminiai ir cistiniai akmenys. Jie reiškiasi taip pat skirtingai, priklausomai nuo vietos, kurioje „įsikūrė”. Jei „adresas”– inkstai, tai atsiranda strėnų skausmai, stiprėjantys nuo fizinio krūvio ir kratymo. (Todėl neretai tokį negalavimą palaiko strėnų gėla.) Jei akmenys užtveria kelią šlapimo nutekėjimui iš inkstų geldelės, prasideda inkstų dieglių priepuolis, kurį lydi pykinimas, vėmimas, šaltas prakaitas ir pakilusi kūno temperatūra.
„Neprašytam svečiui” persikeliant į šlapimtakį skausmas atsimuša lytiniuose organuose ir kirkšnies srityje, atsiranda dažnas noras šlapintis. Šlapimo pūslės akmenys sukelia gleivinės susierzinimą ir uždegimą, kartais ją sužeidžia, net iki kraujavimo. Žodžiu, bėdų „naujakuriai” sukelia nemažai. Atlaikyti tokį „suakmenėjimą” padeda skysčių vartojimo rėžimas ir dieta.

Mėgėjams atsigerti – lengviau 

 Bet kuriam žmogui reikia per dieną suvartoti ne mažiau 2 – 3 litrus skysčių (kartu su vandeniu maiste). Jei geriate mažai, rizikuojate apsirūpinti įvairiausiais akmenimis. Jei „persigersite”, ne tik širdžiai bus sunku, bet ir inkstai nesusitvarkys su padidėjusiu filtravimo darbu.

Anksčiau medikai ligoniams, sergantiems hipertonija ir turintiems pabrinkimų, ribodavo jų skysčių vartojimą iki 300 – 400 ml per parą. Dabar tokių tabu nėra. Net ir tokiems ligoniams rekomenduojama išgerti apie 500 – 600 ml per parą plius dar tiek vandens, kiek išsiskiria šlapimo. Aišku, negalima išgerti iškart visą būtiną normą. Dienos eigoje skysčių vartojimas turi būti paskirstytas tolygiai.
Inkstams, atsižvelgiant į akmenų tipą, reikia ir atitinkamos drėgmės Jei ligonis serga uraturija ir iš organizmo pasišalina didelis kiekis šlapimo rūgšties druskų, būtinas šlapimo šarminimas, norint sulaikyti akmenų augimą ir juos tirpdyti. Todėl labai naudinga gerti šarminius mineralinius vandenis, tokius, kaip „Boržomi”,„Jesentuki” ir pan.
Turintys rūgščių mineraliniai vandenys rekomenduojami esant fosfaturijai. Yra ir neutralūs bei silpnai šarminiai vandenys, kurie tinka visiems inkstų akmenligės tipams. Žmogus pats gali pagal laboratorinę šlapimo analizę nustatyti, kiek jos reakcija atitinka normą. Reakcija būna rūgštinė, šarminė ir neutrali. Analizės rezultatuose matomas pH rodiklis. Kuo mažesnis rūgštingumas, tuo rodiklis didesnis. Sveiko žmogaus šlapimas yra silpnai rūgštinis ir atitinka beveik neutralų pH (ribose 5,8 – 6,2). Jei pH aukštesnis, sakoma, kad šlapimo reakcija šarminė.
Žmogaus, kuris geria pakankamai ir nėra labai fiziškai apkrautas, todėl ir nepraranda skysčių su prakaitu, pH turi prilygti vidutiniams duomenims 5,8 – 6,2. Tai rodo optimalią medžiagų apykaitą ir normalų rūgščių ir šarmų balansą. Pagal kitas pH reikšmes nuo vieneto iki 10 jau vertinami nukrypimai.
Šį rodiklį didele prasme įtakoja maitinimosi racionas. Jei ant mūsų stalo daug vaisių ir daržovių, tai reakcija greičiausiai bus silpnai šarminė arba šarminė. Jei meniu karaliauja mėsa ir juoda duona, tai ji taps rūgštine. Kai maitinimasis mišrus sveikų žmonių reakcija yra silpnai rūgštinė arba neutrali.
Ligonių, sergančių inkstų akmenlige ir turinčių žemą pH rodiklį, šlapimas rūgštinis, todėl padidėja uratų susidarymo rizika, nes rūgščioje terpėje jie blogai tirpta. Šarminiame šlapime, kai pH rodiklis didesnis nei 6,2, uratai tirpsta, bet formuojasi fosfatai. Atsižvelgdami į šiuos duomenis, urologai dietų pagalba „nustumia” reakciją į rūgštingąją pusę ar, priešingai, į šarminę, siekdami ištirpdyti vienus ar kitus akmenis ir sustabdyti jų augimą.
Subalansuoti rūgštis ir šarmus nelengva. Medikai net specialiai apmoko savo pacientus, kaip teisingai ir racionaliai maitintis, atsižvelgiant į jų akmenligės ypatumus.
 
Pagiriamasis žodis dietai
 
Dietos pagalba sumažėja akmenų susidarymo rizika, o po jų pašalinimo pavyksta išvengti naujų akmenų atsiradimo recidyvų. Pavyzdžiui, per pusmetį kasdien geriant citrinų sultis (dvi citrinos per dieną) su trupučiu sodos ir laikantis dietos galima atsikratyti uratinių „atsargų”.
PH reikšmė didele dalimi priklauso būtent nuo dietos. Neretai gydytojas turi skirti kaip gydomąją priemonę vieną ar kitą maitinimosi racioną. Tiems, kurie turi uratų, rekomenduojami pieniški – augaliniai valgiai, agurkai, arbūzai, miltiniai ir kruopų patiekalai. Neleidžiama: nuoviro sultinys, kepta, troškinta, rūkyta mėsa, aštrūs sūriai, stipri arbata, kakava, pupos, ridikai, grybai, pipirai ir garstyčios.
Organizme įsigalėjus fosfatams, priešingai, reikia mėsiškų, turtingų kalciu, patiekalų. Pieniškus – augalinius produktus reikia pamiršti, taip pat ir kakavą, šokoladą, kiaušinius, prieskonius, žalumynus. Turtingas kaliu ir magniu (kriaušės, juodosios slyvos, kuraga) maistas rekomenduojamas esant oksalatiniams akmenims, o patys oksalogeniniai produktai (rūgštynės, salotos, česnakas, ropės, šokoladas) draudžiami. Tiesa, šiais atvejais, dieta tinka įvairesnė.
 

Komentuoti