Akim tyliųjų ežerų...

Teksto dydis:

Akim tyliųjų ežerų...

2012 birž. 21 10:49

Miela redakcija, rašau Jums todėl, kad nebežinau, ką man daryti? Akys – pats svarbiausias mano darbo įrankis. Tačiau pastaruosius kelis mėnesius jaučiu, kad su jomis kažkas vyksta. Sakyčiau, kad kaltas amžius. Kita vertus, man tik 40 metų. Tad pasidaro baugu, kai pagalvoju: kaip man akys tarnaus dar ketvirtį amžiaus?

Didžiąją darbo dienos dalį praleidžiu dirbdama kompiuteriu. Vakarais sumaniusi paskaityti ar pažiūrėti televizorių jaučiuosi taip it reikėtų akimis „suvedinėti ryškumą“: vaizdas liejasi, raidės dvejinasi, nebespėju perskaityti televizoriaus ekrane „bėgančių eilučių“. Ryte taip pat nieko gero: akis peršti, niežti. Praėjus kelioms minutėms po prabudimo, akys prisipildo ašarų, jausmas – it jose skęstų. Tada apskritai negaliu nieko matyti. Tenka gerokai pamirksėti, kol imu įžiūrėti daiktus.

Visuomet buvau aktyvi: mėgstu sportuoti tiek lauke, tiek sporto salėje, plaukioti baseine. Tačiau kartais man atrodo, kad dėl to mano akys vargsta dar labiau.

Dėl savo darbo ypatumų, tenka dažnai skraidyti lėktuvais, nemažai laiko praleidžiu kondicionuojamose patalpose. Ypač po ilgesnių kelionių – nesvarbu ar jos susijusios su darbu ar poilsiu – jaučiu dar didesnį akių diskomfortą: akys parausta, tarsi smėlio pripiltos, nemalonus jausmas nepraeina net ir užsimerkus.

Manau, kad taip aktyviai gyvenančių ir dirbančių yra nemažai. Todėl problemomis dėl akių taip pat gali skųstis ne vienas. Negalėčiau atsisakyti nei darbo, nei pomėgių, tačiau jaučiu, kad pilnavertiškai dirbti ir mėgautis laisvalaikiu tampa vis sunkiau.

Norėčiau sužinoti, kas yra mano akims ir kaip galima joms padėti?

Ačiū – Ingrida

Kiekvienas gydytojas išgirdęs tokius nusiskundimus nesunkiai diagnozuos sausų akių sindromą (SAS). Darbas prie kompiuterio, skaitymas, dirbtinai vėdinamos patalpos, lėktuvai, kelionės, aktyvus poilsis lauke ir sporto klubuose – tai įprastos šiuolaikinio žmogaus gyvenimo aplinkybės. Suprantama, nei išvengti, nei juo labiau atsisakyti to neįmanoma. Kita vertus, žinodami, kokie procesai vyksta esant sausų akių sindromui, galime padėti savo akims nekeisdami gyvenimo būdo.

Kas yra sausų akių sindromas?

Sausų akių sindromas – tai būklė, kai dėl intensyvesnio vandens garavimo nuo akies paviršiaus susiformuoja nestabili, hipertoniška (didesnės nei norma druskų koncentracijos) ašarų plėvelė ir prasideda akies paviršiaus uždegimas.

Kas yra ašara?

Ašara – ne tik vanduo su nedideliu kiekiu jame ištirpusių druskų. Joje yra riebalų, polisacharidų, baltymų: imunoglobulinų, uždegimo mediatorių, fermentų ir akies paviršiaus mitybai reikalingų baltymų. Akies ragena neturi kraujagyslių, tad ašara ne tik saugo, bet ir maitina akies paviršių. Ašaros formuoja plėvelę, kuri sudaryta iš trijų sluoksnių: viršutinis lipidinis (riebalinis) – neleidžia vandeniui išgaruoti iš ašarų plėvelės ir drėkina akies paviršių. Vidurinis sluoksnis sudarytas iš vandens, drėkina akies paviršių, maitina, saugo nuo mikrobų ir virusų, nes jame yra visi už apsaugą „atsakingi“ baltymai; arčiausiai akies paviršiaus – mukozinis sluoksnis (mucinas), sudarytas iš polisacharidų, kurio dėka ašara kokybiškai prikimba prie akies paviršiaus, palaiko reikiamą klampumą bei tamprumą. SAS metu nė vienas iš šių sluoksnių neatlieka savo funkcijos.

Kodėl džiūva ašaros?

Žiūrėdami į kompiuterio ekraną ar dirbdami didelio atidumo reikalaujančius darbus mes koncentruojame dėmesį į gana ribotą plotą ir nevalingai pradedame mirksėti rečiau. Natūraliai sveikos ašarų plėvelės lipidinis sluoksnis ant akies paviršiaus nesutrūkęs išsilaiko 10 sekundžių. Jei mirksime rečiau, lipidinis sluoksnis sutrūksta ir vanduo pradeda intensyviau garuoti iš ašarų plėvelės, didėja ašarų osmoliariškumas (druskų koncentracija) ir vanduo pradeda išeiti iš akies paviršiaus ląstelių. Netekusios vandens ragenos epitelio ląstelės patiria stresą ir žūva. Prasideda akies paviršiaus uždegimas, todėl naujai pasigaminusios ląstelės yra nevisavertės ir palaiko nepageidaujamą akių būklę. Ašara būna nevisavertė, per daug vandeninga, nes trūksta lipidų ir polisacharidų, todėl sunkiai laikosi ant akies paviršiaus ir susidariusi plėvelė būna nestabili.

Ką išgyvena akys?

Dėl užsitęsusios hipertoninės bei uždegiminės aplinkos jaučiamas akies paviršiaus dirginimas, niežėjimo, peršėjimo, deginimo, smėlio ar svetimkūnio buvimo akyje jausmas, akys gali būti paraudusios, jaučiamas jų nuovargis bei padidėjęs ašarojimas.

Kaip pasigaminti sveikų ašarų?

Profilaktikos ir gydymo tikslas vienas: mes patys turime gaminti visavertes ašaras ir apsaugoti savo akis pačiu natūraliausiu būdu. Žinoma, galima lašinti įvairias dirbtines ašaras, kurios dalinai kompensuoja vandeninio ar net visų trijų ašarų plėvelės sluoksnių sutrikimus, bet tai tik laikina pagalba – veikia, tol kol lašiname. Šiuo metu jau sukurtos technologijos, kurios, patekusios į epitelio ląsteles, vandenį jose tarsi „užrakina“. Tai apsaugo ląsteles visą jų gyvavimo ciklą nuo vandens praradimo net ir esant hipertoninėms ašaroms. Tai vadinama osmoprotekcija. Ląstelės, neprarasdamos vandens „nestresuoja“, todėl nesivysto uždegimas ir normaliai funkcionuoja visos ašarų gamybos grandys. Stabdomas sausų akių sindromas ir mes patys gaminame sveikas ašaras!

Kuo ypatingi naujos kartos akių lašai?

Svarbu, kad lašuose, skirtuose sausų akių sindromui, neturėtų būti konservantų, kurie skatina sausų akių sindromo vystymąsi. Šiuo metu jau sukurta naujos kartos konservantų, kurie, patekę ant akies paviršiaus, suskyla į natūralių ašarų komponentus. Jie saugūs, juos galima lašinti ant kontaktinių lęšių, beje, yra lašų ir visai be konservantų.

Komentuoti