Tavo oda – vienintelė ir nepakeičiama

Teksto dydis:

Tavo oda – vienintelė ir nepakeičiama

2017.05.12 08:00

Jau dešimtą kartą Lietuvoje minima Euromelanomos diena. Ir jau dešimtą kartą Lietuvos dermatologai rengia labdaringą švietėjišką akciją, kuria siekiama, kad visuomenė kuo daugiau žinotų, kaip saugoti savo odą – patį didžiausią kūno organą, brangiausią ir vienintelį rūbą. Šių metų Euromelanomos dienos tikslas – sąmoningumo ugdymas, skatinant žmones keisti savo apsisaugojimo nuo saulės įpročius.

Šiaulietei Simonai Šidlauskei teko išgyvenimai, kurių niekam nelinkėtume. Laukdamasi kūdikio ji pastebėjo liemens srityje apgamą, kuris sukėlė šiek tiek nerimo. Vėliau apgamas ėmė niežtėti, perštėti, erzinti, patamsėjo. Šeimos gydytoja Šiauliuose pasiūlė išsitirti su dermatoskopu. Diagnozė – melanoma. Teko operuoti. Gruodžio mėnesį, kai Simona jau buvo pagimdžiusi, laukė dar viena operacija Nacionaliniame vėžio institute Vilniuje, palikusi didesnį randą nei pirmoji. Buvo pašalinta ir aplinkinių audinių Tokia melanomos gydymo schema.

Simona džiaugiasi, kad gydymas pavyko, melanoma pastebėta ir išoperuota laiku. Jauna moteris dėkinga gydytojams ir pati noriai prisideda prie visuomenės švietimo. „Noriu perspėti jaunas merginas ir moteris, kad jos nesižavėtų soliariumais. Paauglystėje kiekvienai rūpi atrodyti kuo gražiau, stengiesi, kad oda būtų lygi, graži, kiekvienas spuogelis atrodo kaip didžiausias trūkumas, todėl lankytis soliariume ir man atrodė labai patrauklu. Ypač dvyliktoje klasėje, prieš išleistuves norėjosi atrodyti kuo gražiau. Būdama nėščia, pavasarį pastebėjau ant nugaros mažų spuogelių. Nusprendžiau pasideginti saulėje, kad jie pranyktų. Pasirodo, jog tos „grožio procedūros“ galėjo išprovokuoti melanomą. Manyčiau, kad reikėtų susigrąžinti senuosius grožio standartus, kai būdavo madinga blyški oda, nesilankyti soliariumuose ir labai saikingai mėgautis saule, specialiai nesideginti, saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių vaikus. Raginčiau visus labiau rūpintis savimi, savo oda ir nelaukti, kol ištiks bėda, netaupyti apsauginėms priemonėms. Dabar pastebiu, kad daugelis žmonių taupo: vienos kremo nuo saulės tūbelės poilsiaujant prie jūros pakanka visai šeimai. O reikėtų visiems keletą kartų per dieną pasitepti apsauginiu kremu, nuolat apžiūrėti vaikų ir artimųjų odą. Pastebėjus nors ir menkiausių nerimą keliančių odos pakitimų, kreiptis į gydytojus. O kviečiamiems į patikras, jų nepraleisti.“

Yra keturios pagrindinės odos navikinės ligos: melanoma, bazalinių ląstelių karcinoma, plokščialąstelinė karcinoma ir aktininė keratozė. Jas identifikuoti gali tik gydytojai, atlikę reikiamus tyrimus.

Melanoma – rečiausiai pasitaikantis, tačiau pavojingiausias odos vėžys. Ja gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus. Tuo ji skiriasi nuo kitų odos navikų, kurie paprastai išsivysto vyresniame amžiuje. Melanoma atsiranda kaip skirtingų spalvų dėmė netaisyklingais kraštais, kuri ilgainiui tamsėja. Taip pat ji gali atrodyti kaip staigiai augantis rausvas ar raudonas mazgelis. Melanoma gali plisti į vidaus organus, todėl šis navikas toks pavojingas. Jį būtina gydyti kuo skubiau.

 

Plinta ir jaunėja

Piktybiniai navikai visoje Europos Sąjungoje užima antrą vietą tarp visų mirties priežasčių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europoje odos vėžiu ir melanoma kasmet suserga per 3,5 mln. gyventojų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, onkologinės ligos yra didžiulė sveikatos problema, o vėžio sukeliama finansinė našta nuolat auga. Odos vėžys yra dažniausias ir sparčiausiai plintantis iš visų vėžinių susirgimų. Daugelio formų vėžiu serga vyresnio amžiaus žmonės, todėl dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės bei senėjančios visuomenės tokios pat tendencijos prognozuojamos ir ateityje.

Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje kovai su odos vėžiu ir melanoma, sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė teigė, kad vien melanomai gydyti kasmet išleidžiama vis daugiau PSDF lėšų: 2014 m. – beveik 428 tūkst. eurų, o 2016 m. – jau beveik 539 tūkst. eurų. Tai rodo didėjantį susirgimų skaičių. „Nors odos vėžiu daugiausia serga penkiasdešimtmetį peržengę žmonės, melanoma galima susirgti bet kuriame amžiuje. Pastaraisiais metais pastebima susirgimų odos vėžiu jaunėjimo tendencija. Todėl būtina imtis tinkamų apsisaugojimo priemonių, – teigė Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė. – Laiku nediagnozuota melanoma yra linkusi sistemiškai plisti ir yra atspari spinduliniam gydymui bei chemoterapijai. Lyginat su kitais piktybiniais navikais, laiku nediagnozuota melanoma tampa didelio mirtingumo priežastimi. Vien pernai nuo šios klastingos ligos Lietuvoje mirė daugiau nei 100 žmonių.“

Įdomu tai, kad šio susirgimo plitimas didžiausia dalimi priklauso nuo visuomenės sveikatos raštingumo lygio, nuo gebėjimo sąmoningai saugoti savo odą nuo kenksmingų saulės spindulių, nors apsaugos priemonių tikrai yra pakankamai. Apklausų duomenimis, tik 14 proc. europiečių naudoja tinkamas apsaugos nuo saulės priemones, nors apie gresiantį pavojų ir apie odos apsaugos nuo saulės priemones žino net 91 proc. Argi ne keista, kad 13 proc. europiečių apskritai nenaudoja jokių priemonių nuo saulės? Atostogų metu kremais saugosi apie 27 proc., o net 40 proc. nenaudoja jokių apsaugos priemonių (ko gero, netgi skėčių, gulėdami paplūdimyje...), 46 proc. jas naudoja tik karštomis ir saulėtomis dienomis. Tiesa, vaikų oda saugoma geriau: net 89 proc. europiečių visada arba dažnai savo vaikus iki 12 metų amžiaus ištepa apsauginiu kremu nuo saulės, tačiau patys tai daro daug rečiau. Vadinasi, suaugusiems ir vaikams taikomi skirtingi standartai.

 

Saulės vonios – dozuotai

Prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė sako, kad pagrindinis odos vėžio kaltininkas – ultravioletiniai (UV) spinduliai. Tiek saulės, tiek dirbtiniai. Todėl, norint išlikti sveikiems, nuo soliariumų reikia susilaikyti.

Nuo odos vėžio neapsaugoti nei vyrai, nei moterys. Galima kalbėti tik apie žmones, kuriems gresia didesnė rizika. Ji priklauso nuo apšvitos dozės, odos tipo, asmens amžiaus, fizinių savybių (šviesūs plaukai, daug apgamų, strazdanos) ir nuo paveldimo polinkio sirgti odos vėžiu.

„Labai žalingi stiprūs odos nudegimai iki pūslių, bet kuriame amžiuje, – sako profesorė. – Tai yra vienas iš padidintos rizikos veiksnių. Odos vėžį galima pastebėti aktyviai apžiūrint savo odą dideliame veidrodyje. Būtina apžiūrėti ir sunkiau prieinamas kūno vietas. Deja, Lietuvoje žmonės, žiūrėdami į savo odą, dažniausia nekreipia dėmesio į atsiradusius pakitimus. Medikai ragina – jeigu aptikote ką nors įtartino, pastebėjote pakitusį, nesimetrišką apgamą, dėmę nelygiais kraštais arba kelių atspalvių, kurios diametras didesnis nei 6 milimetrai, juo labiau, jeigu jis didėja, kinta, šlapiuoja ar kraujuoja, kreipkitės į gydytoją dermatologą. Geriau patiems nespręst, ar odos darinys pavojingas, ar ne. Melanoma gali būti visai mažytė, tačiau – piktybinė.“ Gydytojai perspėja, kad dėmesio turi sulaukti ir bet koks odos darinys, kuris yra nepatogioje, nuolat rūbų kliudomoje vietoje ir kurį galima netyčia sužeisti, juo labiau, jeigu jis šlapiuoja, kraujuoja, kinta. Norint išvengti sunkių pasekmių, nereikia galvoti, kad tai praeis savaime, kad galima pasigydyti pačiam. Kita vertus, nereikia iškart pulti į paniką, nes ne kiekvienas odos darinys yra vėžys. Tačiau atskirti, kas yra kas, gali tik specialistai, Todėl neverta kęsti nerimo – būtina kreiptis į gydytojus.

Ankstyvoje stadijoje diagnozuotas odos vėžys yra išgydomas. Deja, kai pradedamas gydyti per vėlai, jis progresuoja, plinta, gali deformuoti pažeistas vietas ir netgi būti mirtinas.

 

Geriausia apsauga – sąmoningumas

Pirminė ankstyvoji vėžio profilaktika yra susijusi su vėžio rizikos veiksnių valdymu. Manoma, kad apie 50 proc. visų piktybinių navikų būtų galima išvengti, jeigu būtų nuosekliai įgyvendinamos vėžio profilaktikos priemonės.

Todėl medikai stengiasi informuoti gyventojus apie vykdomas atrankinės patikros dėl piktybinių navikų programas, skatinti jose dalyvauti. Visuomenė nuolat informuojama apie vėžio rizikos faktorius: alkoholį, tabaką, maistą, fizinį aktyvumą, chemines medžiagas, UV spinduliuotę, virusus ir jų prevenciją. Kiekvienas sąmoningas žmogus turėtų rūpintis savo sveikata, gyventi savo kasdieniame gyvenime vengdamas kenksmingų dalykų.

Tinkamos apsaugos priemonės – tai aukšto (ne mažiau kaip 50 SPF) apsauginio faktoriaus kremai nuo saulės, akiniai nuo saulės su UV filtru, skrybėlės ir kepurės bei drabužiai ilgomis rankovėmis. Saulėtą dieną reikia stengtis kuo daugiau būti pavėsyje, kur tik tai įmanoma. Netgi nedidelės UV spindulių dozės gali kauptis ir neigiamai veikti odą. Nereikia manyti, kad jeigu padangę dengia debesys, tai saulės spinduliai pro juos neprasiskverbia. Deja, tie, kas taip mano, stebisi, jog paplūdimyje nebuvo saulės, o vakare peršti odą. Dar vienas klaidingas įsitikinimas, kad apsaugos priemonių reikia tik atostogaujant. Dirbantys laukuose, soduose, dienas leidžiantys atvirame ore, bet pamirštantys odos apsaugą, savo sveikatą stato į rimtą pavojų. Profesorė M. Bylaitė-Bučinskienė ragina netaupyti kremo nuo saulės, labai jautrią mažų vaikų odą jais tepti po keletą kartų per dieną. Stiprūs nudegimai saulėje ankstyvoje vaikystėje daugelį kartų padidina riziką suaugus susirgti odos vėžiu.

Medikai siunčia visiems suprantamą žinią: saugokite ir branginkite savo odą, reguliariai tikrinkitės, o pastebėję įtartinų pokyčių, nedelsdami kreipkitės į specialistus.

Lietuvos dermatovenerologų draugija pakvietė visus, norinčius pasitikrinti savo odos sveikatą, gegužės 12 d. atvykti į Vilniaus Rotušės aikštę, kur nuo 12.00 iki 17.00 val. vyko nemokama akcija. Tokių akcijų metu išaiškinama nemažai susirgimų pradinėse stadijose, kai dar galima sėkmingai išgelbėti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir užkirsti kelią vėžiui vystytis, kol jis nespėjo pakenkti sveikatai.

 WWW.LGS.LT

Valentina Jakimavičienė

Gydytojų žinios

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (3)

geras 2017.05.24 19:13

<a href="google.com">geras</a>a

ignas 2017.05.24 19:11

aciu http://google.com

Darius <a href="google.com">puikus straipsnis</a> 2017.05.24 19:11

<a href="google.com">puikus straipsnis</a>

loading...

Video