Pavasaris – alergijų paūmėjimo metas

Teksto dydis:

Pavasaris – alergijų paūmėjimo metas

2017.04.11 19:44

Alergijos simptomai

Pagrindiniai pavasarinės alergijos požymiai – čiaudulys, nosies gleivinės paburkimas, ašarojančios akys, sunkesniais atvejais gali būti ir dusulys bei plaučių švokštimas. Šie simptomai labai pablogina gyvenimo kokybę, trukdo kasdienei veiklai: žmonės tampa irzlūs, jų dėmesio koncentracija ir gebėjimas mąstyti pablogėja. Labiausiai nuo alergijos kenčia tie, kurie tinkamai jos negydo.

Alergija – ne nuosprendis visam gyvenimui     

Gydytoja Ž. Korsakienė sako, kad alergija yra liga. Ji tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti  nelabai rimta. Negydoma alergija – tai nuolatinis gleivinių uždegimas, dėl kurio pažeidžiamas gleivinių vientisumas, todėl prasidėjus infekcijai, gali vystytis infekcinės ligos, sinusitas, bronchitas, plaučių uždegimas. Sunkiausia alergijos pasireiškimo forma – alerginė astma. Aplaidžiai žiūrėję į neva nekaltai atrodančią alerginę slogą astma susirgę žmonės visam gyvenimui tampa priklausomi nuo vaistų ir kvėpavimą lengvinančių inhaliatorių.

Gydytoja alergologė sako, kad sutramdyti alergiją šiais laikais jau nėra problema. Problema slypi kitur. Alergijos kankinami žmonės dešimtmečius gyvena jausdami alergijos simptomus ir nesikreipia į gydytojus. Dažnai tenka išgirsti klaidingą nuomonę: „Esu alergiškas ir nieko čia nebepakeisi.“ Tokią situaciją galima ir būtina keisti: alergiją galima išgydyti arba iki minimumo sumažinti jos simptomus, taip iš esmės pagerinant gyvenimo kokybę.

Nėra simptomų, nėra ir ligos

Yra keletas pagrindinių alergologinių tyrimų. Plačiausiai naudojami ir paprasčiausiai atliekami odos dūrio mėginiai. Šio tyrimo metu ant odos lašinama tam tikrų alergenų ir mažyte adatėle šiek tiek įduriama į odą. Per 15 minučių išryškėja vietinės reakcijos, kurios parodo, kokiai konkrečiai medžiagai esate alergiškas. Šio tyrimo rezultatai yra gana tikslūs.

Taip pat yra galimybė alergiją nustatyti iš kraujo. Ištyrus iš venos paimtą kraują gali būti nustatyta labai daug alergenų. Gydytojos Ž. Korsakienės teigimu, pagal kraujo tyrimą šiais laikais galima nustatyti faktiškai bet kokią alergiją.

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad darant tyrimą gali paaiškėti, jog organizmas reaguoja į kokią nors medžiagą, bet žmogus nėra pastebėjęs jokių alergijos simptomų. Toks reiškinys vadinamas įsijautrinimu ir rodo, kad alergijos požymiai gali išsivystyti ateityje. Kol nėra simptomų, nėra ir alergijos. Reakcija į kokią nors medžiagą dar nereiškia, kad žmogus serga.     

Alergijos savigyda – rizikingas reikalas

Nustačius alergiją, visuomet parenkamas individualus gydymas. Pirmiausia skiriamas simptominis medikamentas, kuris mažina uždegimą. Pvz., esant alerginei slogai – purškalas į nosį, jei efektas nepakankamas, papildomai skiriama antihistamininių vaistų.

Gydytoja Ž. Korsakienė sako, kad neretai alergijos simptomus pajutę žmonės tiesiog nueina į vaistinę ir nusiperka ko nors nuo alergijos. Tai didelė klaida, nes savigyda galima ne padėti sau, bet dar labiau pakenkti.

Dažniausia klaida, ypač tarp paauglių, kai nesaikingai vartojami nosies gleivinės kraujagysles sutraukiantys vaistai, kurie vaistinėje parduodami be recepto ir plačiai reklamuojami žiniasklaidos. Tokie vaistai greitai sumažina slogos simptomus, bet jie neveikia paties alergijos mechanizmo, taip pat nemažina alergeno sukelto gleivinės uždegimo. Besaikis tokių vaistų vartojimas  galiausiai sukelia medikamentinę slogą, kurią išgydyti itin sunku.

Jei nosis varva dėl alergijos, dera pirkti alerginį rinitą slopinančius, gydytojo rekomenduotus vaistus. Tokie nosies purškalai tikrai veikia, bet jų poveikis lėtesnis, be to, jie tausoja nosies gleivinę.

Dar viena klaida – vartoti senos kartos vaistus, turinčius nemažą šalutinį poveikį. Toks pasenęs, bet dar gana populiarus vaistas yra tavegilis. Jo šalutinis poveikis ypač kenkia vaikams: sutrikdo miego ciklą, neigiamai veikia raidą, vaikai gali tapti hiperaktyvūs.

Imunoterapija: lėtai, bet užtikrintai

Šiuolaikinėmis priemonėmis galima ne tik nuslopinti alergijos simptomus. Alergiją galima visiškai išgydyti taikant etiologinį gydymo būdą – specifinę imunoterapiją. Šis būdas visuomenėje žinomas kaip „skiepai nuo alergijos“. Taikant jį imuninė sistema pertvarkoma taip, kad nebereaguotų į aplinkoje esančias alergizuojančias medžiagas.

Tai yra individualus, kiekvienam pacientui pritaikytas gydymas. Tiksliai apskaičiuotos alergeno dozės leidžiamos po oda arba skiriamas tirpalas po liežuviu. Greitai rinkoje turėtų atsirasti  ir tablečių. Pirmieji gydymo rezultatai gali būti pastebimi jau po pusmečio, bet reikia žinoti, kad gydymą reikia tęsti 3–5 metus, todėl labai svarbu, kad prieš pradėdamas gydytis pacientas būtų motyvuotas, apsisprendęs.

Imunoterapijos poveikis tęsiasi 5–10 metų – sumažėja arba visai išnyksta alergijos požymiai, sumažėja simptominių vaistų poreikis. Šis gydymo būdas padeda išvengti astmos vystymosi, apsaugo nuo naujų alergijų atsiradimo. Imunoterapija ypač tinka kenčiantiems nuo žiedadulkių sukeliamos alergijos, taip pat alergijos, sukeltos namų dulkių erkučių, alergijos naminiams gyvūnėliams – šuniui, katei. Specifinė imunoterapija labai veiksminga vapsvų ar bičių įkandimams alergiškiems žmonėms.

Kentėti neverta ir pavojinga

 Alergija yra labai stiprus žmogaus imuninės sistemos atsakas į kai kurias medžiagas (alergenus). Vieniems jie neturi jokios įtakos, kitiems dėl alergenų netoleravimo atsiranda liga, išryškėja jos simptomai.

Yra pačių įvairiausių hipotezių, kas lemia, kad alergija kamuoja vis daugiau žmonių. Viena įdomesnių – alergiją lemia vaikų auginimas ir priežiūra pernelyg sterilioje aplinkoje. Esą dėl tokios aplinkos organizmas atpranta pažinti ir kovoti su dirgikliais. 

Taip pat pastebėta, kad polinkis susirgti alergija yra paveldimas. Teigiama, kad jei vienas iš tėvų serga alergine liga, vaikui susirgti  tikimybė yra 2–3 kartus didesnė nei sveikų tėvų vaikams. Jei kokia nors alergine liga serga abu tėvai, vaikų sirgimo alergine liga tikimybė išauga net iki 5 kartų.

Bet kokiu atveju alergijos simptomų ignoruoti negalima. Negydomos alergijos ne tik sukelia rimtų komplikacijų, nesigydantį žmogų apninka vis naujos alergijos, todėl labai nukenčia  gyvenimo kokybė.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Ž. Korsakienė pastebi, kad alergijos kamuojamų žmonių srautas gydymo įstaigose nesenka. Kreipiasi ir tokie pacientai, kurie alergijos simptomus ignoravo dešimtmečius. Neretam padedama paprasčiausiomis priemonėmis, todėl pacientai stebisi, kodėl taip ilgai gaišo ir kankinosi.

Komentuoti

Video