Kai dangų aptraukia liūdesio debesys

Teksto dydis:

Kai dangų aptraukia liūdesio debesys

2017.04.10 12:11

Balandžio 7  -oji – Pasaulinė sveikatos diena. „Depresija. Kalbėkimės! “Tokią šios dienos temą pasirinko Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Nors pavasaris džiugina saule ir žalia migla, kuri apšviečia kiekvieną bundantį medį ir tvyro, kur bepažvelgtum, kai kurių žmonių akys regi vien tik tamsius liūdesio debesis, aptraukusius dangų. Jų niekas nedžiugina. Dar daugiau – tas gaivališkas viso, kas gyva, raivymasis, stengiantis susisemti kuo daugiau saulės spindulių, tiesiog erzina, skaudina ir skamba disonansu ne tik širdyje, bet ir visame maudžiančiame kūne. Norisi tik gūžtis, slėptis ir nuo visko atsiriboti, kad niekas nei pastebėtų, nei kalbintų, nei liestų...

Tokius ir panašius pojūčius sukelia sunki liga – depresija. Tiesa, gana dažnai esame linkę jos vardą minėti be reikalo, vos tik pajutę liūdesį, nerimą, vos tik užlūdus blogai nuotaikai. Specialistai sako, kad depresija – tai ne tik bloga nuotaika, gedulo skausmas, nusiminimas, kuris po kurio laiko praeina, tai – dvasios ir kūno liga, kuri apima ne tik mintis, jausmus, bet ir fizinę savijautą, keičia elgseną. Depresija sergantys žmonės kai kada nebegali net prisiversti atsikelti, atlikti kasdienių darbų, jaučiasi kalti, nepilnaverčiai ir labai nelaimingi. Depresija nepaiso nei lyties, nei amžiaus. Ši liga paprastai užklumpa iš netyčių. Ją gali išprovokuoti ilgalaikis stresas, nelaimė, artimųjų netektis, didelės nesėkmės darbe ar santykių krizės. Depresija – labai pavojinga liga. PSO nuomone, tai yra pagrindinė savižudybių priežastis.

PSO šių metų Pasaulinės sveikatos dienos tema pasirinko depresiją, nes, kaip sako PSO atstovė Lietuvoje Ingrida Zurlytė, pasaulyje apie 350 milijonų žmonių serga depresija, PSO Europos regione – apie 40 milijonų, o jos paplitimas įvairiose šalyse – nuo 3,8 iki 6,3 proc. Lietuvoje – 5,6 proc. Kasmet susirgimų šia liga padaugėja beveik 18 proc. Dabar depresija yra ketvirta pagal sergamumą liga, prognozuojama, kad 2020 metais ji pakils į antrą vietą. Nors ji neaplenkia jokios rasės nei amžiaus žmonių, tačiau moterys serga kiek dažniau nei vyrai. Dėl depresijos prarandama daug darbingų dienų bei gerokai sumažėja kokybiško gyvenimo metų. Depresijos gydymo efektyvumas antidepresantais ir kitais psichotropiniais vaistais efektyvus 70-85 proc., tačiau problema ta, kad didelė dalis – Lietuvoje šis skaičius siekia beveik 75 proc. - sergančiųjų laiku nesikreipia pagalbos arba tinkamai nesigydo.

Lietuva pagal sergamumą depresija labai ryškiai neišsiskiria iš kaimyninių šalių. Panaši situacija ir Estijoje, Maltoje. Kalbos apie ekonomines depresijos priežastis nepasiteisina, specialistų nuomone, ekonominės gerovės šalyse (netgi Skandinavijos) sergamumo depresija procentas yra didesnis. Ko gero, laimingiausi yra saulėtųjų kraštų gyventojai, kurie ne tik kad įpratę tenkintis tuo, ką turi, ir šypsotis, bet kur nėra ir kokybiškos sveikatos apsaugos sistemos. Tai, kas nediagnozuota, lieka ir neapskaičiuota.

Tyla – kelias į prarają

„PSO tikslas - atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į psichikos sveikatą ir į tai, kad depresija nėra nuosrendis, kad tai – valdoma liga, kuriai gydyti yra ir vaistų, ir kitų priemonių, tarp kurių viena efektyviausių – bendravimo, pokalbių terapija. Kiekvienas sergančiojo pokalbis su artimu, suprantančiu žmogum – tai žingsnis  nuo prarajos. Tyla, atsiribojimas, panirimas į tylą veda tik prarajos link. Todėl ir skamba svarbus raginimas: „Kalbėkimės!“ , - sako I. Zurlytė. -

Šią ligą, kaip ir kitas psichikos ligas, iki šiol lydi stigma: daugelis žmonių ilgą laiką įsivaizduoja, kad jiems pavyks savarankiškai susitvarkyti su depresija, kad į gydytojus kreiptis nepatogu, nes išaiškėjus apie tai, kad tenka lankytis psichikos sveikatos centre, kiltų problemų darbovietėje, o gal ir šeimoje, todėl vengia kreiptis pagalbos ir slepiasi nuo tiesos. Tiesą sakant, elgtis reikėtų priešingai: kalbėtis, nes būtent pokalbiai padėtų kitaip pažvelgti į problemas, kreiptis profesionalios pagalbos ir išvengti blogų pasekmių.“

Depresijos gydymo centro įkūrėja psichologė Aušra Mockuvienė atkreipia dėmesį į pagrindinius depresijos simptomus: ilgalaikius nuotaikos, darbingumo sutrikimus, kaltės ir bevertiškumo jausmus, miego, apetito pokyčius, negebėjimą susikaupti ir priimti sprendimus. Žmogus jaučiasi pavargęs, išsekęs, liūdnas, be energijos, jam niekas nebeteikia džiaugsmo. Kita vertus, kai kada tokie dalykai kaip ilgalaikis stresas, persidirbimas, perfekcionizmo siekis visose gyvenimo srityse nesuvokiant, kad vienas žmogus tiesiog negali būti geriausias visose srityse, gali tapti depresijos priežastimi. Moksliniai tyrimai rodo, kad išbristi iš tokios būsenos padeda paprasti dalykai: darbo ir poilsio režimo laikymasis, fizinis aktyvumas, mėgstami malonumai. Bandymas išplėsti savo galimybių ribas neatsižvelgiant į organizmo psichinius ir fizinius resursus gali baigtis depresija.

„Be abejo, šiais laikais yra efektyvių medikamentinių priemonių nuo depresijos, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad aktyvi fizinė veikla veikia taip pat gerai kaip antidepresantai, ypač esant lengvesnės depresijos formoms. Trys greiti (kad pakistų širdies ritmas) 30 minučių trukmės pasivaikščiojimai per savaitę jau turi tokį antidepresinį poveikį. Kita gera priemonė yra šviesos terapija. Mūsų organizmui kasdien reikia bent 30 minučių ryškios saulės šviesos tam, kad ji sureguliuotų kūno cirkadinius ritmus, kurie atsakingi už apetitą, nuovargį, liūdesį, miegą, - sako psichologė A. Mockuvienė. - Esama įvairios formos įrenginių, tačiau klasika laikoma šviesos terapijos lempos, kurių galima rasti reabilitacijos centruose. Šviesos terapiją specialistai vertina kaip ypač efektyvią gydant sezoninius depresinius sutrikimus. Didelė tikimybė, kad jau po 5 dienų žmogus pasijus geriau.“ Psichologė primena, kad svarbią reikšmę depresijos prevencijai, o susirgus, jos gydymui, turi maisto ir miego kokybė. Didesnių Omega -3 polinesočiųjų rūgščių dozės turi tokį patį terapinį efektą kaip ir antidepresantai. Nuolatinė nemiga labai išbalansuoja organizmą ir gali išprovokuoti depresiją. “Žmonių santykiai – visada nelengva sritis. Tačiau žmogui labai svarbūs aplinkiniai žmonės. Vienatvė tik dar labiau apsunkina ir taip nelengvas mintis, panardina į liūdesį. Reikia labai stengtis ne tik bendrauti, bet ir pasirinkti malonius, pozityviai mąstančius žmones, kurie gali ir jus įtraukti į įdomią veiklą, padėti išvengti liūdesio ir nerimo, - pataria specialistė, primindama, jog atskirai tektų išskirti vyresnio amžiaus žmones, kurie dažniau suserga depresije dėl didelių jų gyvenimo pokyčių: išėjimo į pensiją, ištuštėjusių namų, artimo žmogaus netekties. „Labai svarbu, kad žmogus išlaikytų jį dominančią veiklą ir kiek įmanoma neprarastų gebėjimo mėgautis bent kuo: bendravimu, darbu sode, skaitymu ar rankdarbiais, - sako A. Mockuvienė – Tinka viskas, kas suteikia gyvenimi prasmę ir skonį. Svarbiausia – nepasiduoti iliuzijai, kad alkoholis ar kiti žalingi įpročiai gali išvaduoti nuo liūdnų minčių. Atvirkščiai, tai – tiesus kelias į ligą ir nelaimę.“

Aš Tave girdžiu ir suprantu. Kalbėkimės.

Psichikos sveikatos specialistai nuolat akcentuoja, kad tinkami neigydantys depresija sergantys asmenys neretai nebemato kitos išeities kaip tik pasitraukti iš gyvenimo. Ilgus metus ir  nusižudžiusių artimieji jautėsi tarsi pažymėti stigma. Galima tik pasidžiaugti, kad tas laikas baigėsi ir jausti dėkingumą šiems  visuomenėje žinomiems žmonėms už drąsą viešai kalbėti, už jų kilnų siekį padėti iš šios stigmos pančių išsivaduoti kitiems, paskatinti prabilti, už tikėjimą, kad pasidalintas skausmas mažėja... Politikas Mykolas Majauskas šiomis dienomis pristatė visuomenei KNYGĄ BE PAVADINIMO, kurią ėmėsi platinti ne tik knygynai, bet ir Eurovaistinių tinklas keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o pagal užsakymus – ir visoje Lietuvoje.

„Lietuvoje kasmet nusižudo apie 1000 žmonių. Kiekviena savižudybė skaudžiai paliečia pasitraukusiojo iš gyvenimo artimuosius, šeimos narius. Jie išgyvena labai sunkius jausmus: skausmo, kaltės, kad negalėjo artimojo sutabdyti nuo lemtingo žingsnio, neįstengė jam padėti. Dažnai viešumoje savižudybių tema piešiama niūriomis spalvomis. Norėjome, kad mūsų knygos istorijos būtų švesios, su vilties atspalviu, dėl to knygai parinkome baltą vilties ir turkio – gyvenimo, tarptautinės savižudybių prevencijos – spalvą, - pristatydamas knygą kalbėjo jos iniciatorius politikas Mykolas Majauskas. -  Istorijos, kurias knygoje pasakoja iš gyvenimo pasitraukusiųjų artimieji, ne mirties, bet išgyvenimo istorijos, patirties, kaip jie išgyveno netekties skausmą, istorijos. Norėjome, kad žmonės prabiltų, kad skaitydami knygą dalintųsi skausmu ir sveiktų. Knyga neturi pavadinimo ir kartu turi jų tiek, kiek yra joje istorijų, nes kiekvieno išgyventas skausmas galėtų būti pavadintas kitokiu vardu... Mano tėtis buvo žinomas žmogus, jis sirgo depresija, tačiau nenorėjo gydytis, nes nenorėjo viešumo, manė, jog tai galėtų pakenkti ir man, kaip politikui. Jis pripažino šios ligos stigmą. Šios knygos tikslas – laužyti tylą ir naikinti psichikos ligų stigmą. Tai – ir raginimas visiems būti dėmesingesniems savo artimiesiems. Parodykime savo mylimiems žmonėms, kaip juos mylime, kokie jie mums svarbūs tol, kol jie šalia. Manyčiau, kad ta knyga skirta ir svarstantiems apie pasitraukimą iš gyvenimo. Jie tepamato, kiek skausmo tas jų žingsnis gali sukelti artimiesiems, tegul žino, kad nėra veniši, šalia yra žmonių, kurie visada pasirengę pasidalinti sunkumais, priimti dalį jų naštos. Psichikos ligų gydyme kol kas dominuoja medikamentinė terapija. Tikiu, kad ir mūsų šalyje šių ligonių gydymas taps labiau subalansuotas, jais daugiau rūpinsis bendruomenės, ir tai padės mažinti šių ligų stigmą.“

„Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė sako, jog tai pirmoji knyga, platinama vaistinėse, ir šios knygos poveikį galima prilyginti vaistams. „Vaistininkais žmonės pasitiki, tai liudija daugelis apklausų, tai gali patvirtinti ir kiekvienas vaistininkas. Į mus kreipiasi žmonės, išgirdę sunkios ligos diagnozę, mums ie atsiveria tikėdamiesi pagalbos po nerimo ir nemigo nakties. Matome ne tik fizinį, bet ir dvasinį žmonių skausmą, kuris neretai sunkesnis ir už traumų skausmą. Tikime, kad šios istorijos padės susimąstyti tiems, kam kyla minčių pasitraukti iš gyvenimo. Gal paskaičius netektį išgyvenusių žmonių mintis, jie atsisakys savųjų ketinimų. Tuo džiaugtumės labiausiai. “

Autorinės lėšos, gautos platinant knygą, skiriamos savižudybių prevencijai Lietuvoje.

Dėl psichologinės pagabos galite kreiptis čia:

„Jaunimo linija“ - 8 800 28888

„Vaikų linija“ - 116 111

„Vilties linija“ - 116 123

„Pagalbos moterims linija“ - 8 800 66366

„Linija doverija“ - 8 800 77277

Autorė: Valentina Jakimavičienė

Gydytojų žinios

Komentuoti

Video