Ar reikia reguliariai tirti kraują?

Teksto dydis:

Ar reikia reguliariai tirti kraują?

2017.08.17 10:00

Kokias išvadas galima ir kokių negalima padaryti iš šių tyrimų

Per pastaruosius 5 metus pradėjome net 20 kartų dažniau darytis tyrimus, ypač kraujo, kad nustatytume infekcijas, hormonų koncentracijas ar įvairių maisto produktų toleravimą.

Šiuolaikiniai kraujo tyrimų metodai stipriai įsišaknijo į naująją genetikos ir citologijos erą, jais galima ne tik nustatyti diagnozę ir kontroliuoti ligos eigą, bet ir prognozuoti susirgimą anksčiau, nei šis prasidėjo, net iki gyvybės pradžios, – 10–30 metų į priekį. Dabar jau gana tvirtai galima sakyti: „Parodyk man savo sveikatos tyrimų rezultatus, ir aš pasakysiu, kas tu esi.“

Esama tik vienos problemos – didelė dalis naujųjų diagnostikos metodų ir tyrimų daugeliui žmonių neprieinami dėl jų brangumo arba todėl, kad jų nedaro vietinės laboratorijos. Jei kam nors kiltų noras išbandyti visus mūsų laikais atliekamus sveikatos tyrimus, jis turėtų skirti tam keletą savo gyvenimo metų ir tūkstančius eurų.

Mokslininkai mano, kad laboratorinė medicina priartėjo prie savo raidos aukščiausio taško, ir gydytojas turi tobulinti tik vieną instrumentą – save patį. Deja, daugelio žmonių žinios šioje srityje neretai apsiriboja tuščiais postringavimais apie „cukraus koncentraciją kraujyje“ ar, atsiprašant, „smėlį šlapime“.

Žinoma, esama ir profesinių gudrybių, padedančių greičiau ir tiksliau nustatyti diagnozę, pavyzdžiui, glikozilinto hemoglobino tyrimas iškart parodo, kokie per paskutinius 3 mėnesius buvo jūsų organizmo santykiai su cukrumi (kiek daug cukraus yra kraujo ląstelėse). Arba: lipoproteinų (cholesterolio nešiklių) tyrimas padės identifikuoti, pavyzdžiui, baltymo deficitą ar kepenų disfunkciją, taip pat padidėjusios cholesterolio koncentracijos priežastis. Tada jūs ne vengsite riebalų, bet imsitės atkurti kepenų funkciją ir duosite joms itin reikalingo baltymo.

Labai svarbūs yra ir kraujo tyrimai, kuriais nustatomas hormono androstendiono gliukuronidas, atspindintis 5-alfa-reduktazės inhibitoriaus aktyvumą ir rodantis vyriškų hormonų poveikį odai ir plaukų folikulams. Šie tyrimai tiksliai parodys, kodėl slenka plaukai ar kodėl moterims ima augti plaukai ant krūtinės ar veido. Androstendiono gliukuronido koncentracija kraujyje padidėja moterims, kurios serga hirsutizmu, akne ar policistinių kiaušidžių sindromu. Jei turite tokių problemų (slenka galvos plaukai, o auga plaukai ant krūtinės ar veido), bet lytinių hormonų rodikliai atitinka normas, tada androstendiono gliukuronido tyrimas duos tikslų atsakymą.

Tūkstančiai žmonių, patys to net nežinodami, susigyvena su laktozės netoleravimu, patiria įvairių virškinimo ir odos problemų, juos kamuoja galvos skausmai, jie dažnai peršąla ir net negali pastoti. Kai kurie asmenys tik būdami 30-ies sužino, kad netoleruoja laktozės, o, nustoję vartoti pieno produktų, visiškai pasveiksta. Mūsų laikais laktozės netoleravimą galima nustatyti ir genetiniais testais.

Ar reikia tikrinti vitaminų koncentracijas?

Beveik kiekvienas gydytojas laiko savo pareiga skirti tyrimus vitamino D3 koncentracijai kraujyje nustatyti (ir tai labai gerai). Šiam vitaminui giedami ditirambai, apie jį atlikti moksliniai tyrimai, parašyti straipsniai ir net knygos. Taip, vitaminas D3 žmogaus sveikatai labai svarbus, bet kaip dėl kitų vitaminų? Jų niekas neprisimena, nedaro tyrimų, neretai net tvirtinama, kad jie nereikalingi, nes gaunami su maistu. Keista – gydytojas skiria pacientui vitamino D3 ir kalba apie jo svarbą, bet, jei paklausite jo apie vitaminus C, E, A ar B, jums atsakys, kad jų pakanka maisto produktuose.

Tai toks pat dėsningumas, kaip dėl cigarečių – ant pakuočių klijuojami klaikūs mirštančių žmonių paveikslai, bet tuo pat metu leidžiama papildyti maistą pavojingais toksinais E priedų pavidalu.

Kiekvienas vitaminas ar mineralinė medžiaga mūsų organizmui yra esminiai ir nepakeičiami; negalima patarti žmogui kasdien plauti vieną koją ir tikrinti jos gaivumą laboratorijoje, bet kitą palikti purviną, nes ji ne tokia svarbi ir kaip nors nusivalys pati.

Dar kartą grįžkime prie vitamino D3 tyrimų. Atliekame juos bendrai vitamino D koncentracijai kraujyje nustatyti, bet šie tyrimai teikia tik apytikslį vitamino aktyviųjų formų (24, 25 ir 1,25 (OH)2) buvimo vaizdą. Po to pradedame vartoti sintetinio vitamino D3 ir net padidiname bendrą vitamino koncentraciją kraujyje, o aktyvios formos koncentracija vis dar lieka maža.

Be to, būtina atsižvelgti, kad koreguoti reikia ne kraujo tyrimus, pagerinant juos iki visuotinai priimtų normų. Visų pirma reikia įžvelgti ir vertinti visus kiekvieno asmens individualius simptomus. Mano (50 kg / 160 cm) ir mano draugės (67 kg / 176 cm) hemoglobino ar skydliaukės hormonų koncentracijos negali būti vienodos. Aš jaučiuosi puikiai, kai kraujospūdis 90/60 mmHg, bet mano draugė su tokiu seniai būtų reanimacijoje.

Svarbu atsiminti, kad laboratorijos nustatyta norma yra bendra informacija, o jūs galite jaustis blogai net tada, kai tyrimų rodikliai atitinka bendrus reikalavimus, nes jums individualiai reikalingas toks rodiklis, kuris arčiau viršutinės ar apatinės ribos.

Jei turite tokią galimybę, atlikite (24, 25 ir 1,25 (OH)2) tyrimus ir vartokite tik natūralaus vitamino D3, geriausia tokio, kuris gautas iš žinduolių (avies riebalų, galvijų kepenų), o tai yra pati funkcionaliausia ir mūsų organizmui artimiausia forma. Vartokite vitamino D3 tik valgydami. (Beje, neseniai užėjau į didelę vaistinę pasižiūrėti, kokios yra vitamino D3 kainos. Paklausiau, kiek kainuoja natūralus vitaminas D3. Vaistininkė 10 minučių stengėsi įrodyti, kad natūralus vitaminas D3 neegzistuoja, kad mane ir kitas namų šeimininkes tik kvailina. Kai pasiteiravau apie biologinius magnį ir geležį, man patarė nueiti pas gydytoją...)

Komentuoti

loading...

Video