Proktitas

Pagal paraproktitą sukėlusias priežastis jis būna 3 tipų:

• Nespecifinis paraproktitas, kurį sukelia žarnyno bakterijos.
• Specifinis paraproktitas, kurį sukelia: tuberkuliozė, sifilis, Krono liga, ŽIV, prostatos uždegimas, gimdos priklausinių uždegimas, išangės kanalo ir tiesiosios žarnos vėžys.
• Trauminis paraproktitas, kurį sukelia: išorinė trauma ( klizmos, sekso trauma), operacinė trauma ( sfinkterotomija), mikrotrauma ( prarytas žuvies, paukštienos kaulas).

Tiesiosios žarnos uždegimas pasireiškia skausmu tiesiosios žarnos ir išangės srityje, dažnu noru tuštintis, kartais su krauju ir gleivėmis. Ypač pavojinga, kai yra hemorojus ar formuojasi pūlingas uždegimas išeinamos angos srityje. Gali įvykti plyšimų, ypač kai viduriai būna kieti (tuštinantis sėdint, slėgis tiesiosios žarnos venose būna tris kartus didesnis, nei gulint). Įplyšus išangei jaučiamas stiprus skausmas tuštinantis, o ant išmatų paviršiaus pastebima nedaug šviežio kraujo, po išsituštinimo skausmas ilgokai nenurimsta, ypač jei išmatos kietos. Tada žmogus bijo tuštintis, ir viduriai dar labiau užkietėja, plyšimas ilgai negyja, ir gali prasidėti pūlinė infekcija, t.y. susidaryti pūlinys.

Ūminis paraproktitas gali pereiti į lėtinį, taip vadinamą anorektalinę fistulę. Jei po ūminio paraproktito operacijos žaizda neužgyja 1,5-2 mėnesius, reikia įtarti anorektalinę fistulę.

Stengtis racionaliai maitintis ir laikytis asmens higienos taisyklių.

Tokiems ligoniams ypač kenkia alkoholiniai gėrimai, rūkymas, netinkama mityba. Reikia valgyti pakankamai balastinių medžiagų, kad išmatos būtų minkštos, be to, svarbi yra visavertė subalansuota mityba. Pasituštinus išangę pravartu nuplauti šiltu vandeniu arba ramunėlių arbata.