Opinis kolitas


Opinis kolitas – tai dėl nežinomų priežasčių atsiradęs lėtinis storosios žarnos uždegimas. Simptomai: tuštinimasis su krauju ir gleivėmis, pilvo skausmas, karščiavimas, pykinimas, vėmimas.

SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Kitaip nei kitų kolitų, kurie gali atsirasti dėl infekcinių priežasčių, vaistų vartojimo, žarnyno kraujotakos sutrikimo, radiacinio apšvitinimo, opinio kolito priežastys yra neaiškios. Manoma, kad jo atsiradimas gali būti susijęs su tam tikrais organizmo imuninės sistemos sutrikimais. Įtakos turi ir genetinis paveldėjimas, todėl dažniau opiniu kolitu serga giminaičiai, šeimos nariai. Taip pat pastebėta, kad baltaodžiai serga dažniau nei juodaodžiai.

Į viršų

Ligos eiga

10-15 proc. žmonių opinis kolititas prasideda sunkia ūmine forma. Per 1-2 dienas atsiranda sunki klinika: viduriavimas daugiau kaip 10 kartų per dieną, išmatos skystos, kraujingos, ties išeinamąja anga atsiranda pūlinių. Prasideda sisteminės komplikacijos. Tokią klinikinę išraišką lemia organizmo pusiausvyros sutrikdymas dėl: vandens ir elektrolitų disbalanso; mitybos ir energetinės apykaitos sutrikimo.

Lėtinis opinis kolitas gali būti 2 formų: atkrintantis ir nuolat progresuojantis. Atkryčiams būdinga: gydant po ūminio priepolio pasiektas atoslūgis gali tęstis nuo kelių mėnesių iki metų ir ilgiau; atoslūgio laikotarpiu pacientai jaučiasi „beveik“ sveiki- tuštinasi 2-3 kartus per dieną skystesnėmis, bet be kraujo priemaišų išmatomis; ligos atkrytis dažniausiai pasireiškia kaip opinio kolito priepolis.

Nuolat progresuojantis opinis kolitas pasireiškia nuolat aktyvia eiga ir plitimu apimant visą storosios žarnos gleivinę; nepasiduoda gydymui; žmogus visą laiką jaučia simptomus: pilvo skausmas, viduriavimas su krauju, bendras silpnumas.

Į viršų

Tyrimas

Kraujo tyrime gali būti sumažėjęs hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius ir eritrocitų nusėdimo greitis. Kolonoskopijos metu apžiūrima storoji žarna, įvertinama, ar yra uždegiminių gleivinės pakitimų (paraudimas, opos, erozijos), ar jie būdingi opiniam kolitui, ar yra kraujavimas, ar nėra vėžio požymių, taip pat nustatomas uždegimo išplitimas (kokia storosios žarnos dalis pažeista) ir paimamos gleivinės biopsijos histologiškai ištirti (galutinei ir tiksliausiai diagnozei patvirtinti). Jei dėl kokių nors priežasčių negalima atlikti kolonoskopijos, skiriamas rentgenologinis storosios žarnos tyrimas. Jis taip pat padeda nustatyti žarnos uždegiminius pokyčius, opas, vėžį, tačiau šio tyrimo metu negalima paimti gleivinės biopsijų. Taip pat daromas išmatų pasėlis – nustatoma ar nėra žarnos uždegimą sukeliančių bakterijų.

Į viršų

Medicininis gydymas

Jei tuštinatės su krauju, jokiu būdu nesigydykite patys! Diagnozę patikslinti ir paskirti vaistų turi gydytojas! Galima išskirti du gydymo etapus – paūmėjimo gydymas ir palaikomasis gydymas, skiriamas tarp paūmėjimų. Gali būti skiriama kelių grupių vaistų: aminosalicilatų (mesalazinas, sulfasalazinas, olsalazinas), kortikosteroidų (prednizolonas, metilprednizolonas, budezonidas), imunosupresantų (azatioprinas, metotreksatas). Aminosalicilatai ir kortikosteroidai gali būti skiriami klizmutėmis ir žvakutėmis (jei pažeidžiama tik tiesioji žarna ir nedidelė dalis virš jos) arba tabletėmis (kai pažeidžiama didesnė storosios žarnos dalis). Palaikomajam gydymui dažniausiai skiriama aminosalicilatų, jei jų nepakanka – pridedama imunosupresantų (stengiamasi, jei galima, neskirti kortikosteroidų). Paūmėjimo metu vaistų dozės didinamos, dažniausiai kartu skiriama ir kortikosteroidų. Esant sunkesniam ligos paūmėjimui, gydoma ligoninėje, dažnai tokiu atveju skiriamos lašinės skysčių infuzijos, antibiotikai, koreguojama sutrikusi elektrolitų pusiausvyra. Jei ligos eiga labai sunki, gydymas neefektyvus ar yra toksinis žarnos išsiplėtimas, reikalingas operacinis gydymas – šalinama visa storoji žarna ar pažeista jos dalis.

Į viršų

Gydytojai

Dalia Gruslienė

Gastroenterologas

Vilnius

Vilius Miškinis

Echoskopuotojas, Pilvo chirurgas

Vilnius

Į viršų

Natūralus gydymas

Smulkiai sutarkuoti saldūs obuoliai vartotini nuo viduriavimo, jie taip pat gydo storosios žarnos uždegimą.

 

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".

Į viršų

Komplikacijos

Jeigu opinis kolitas sunkus ar laiku nepradedamas tinkamas gydymas, gali atsirasti komplikacijų. Viena dažniausių yra kraujavimas iš storosios žarnos opų, dėl to atsiranda
– sumažėja hemoglobino kiekis kraujyje. Sunkaus opinio kolito atveju galimas toksinis storosios žarnos išsiplėtimas, kuriam būdingas stiprus pilvo skausmas, aukšta temperatūra, organizmo intoksikacijos požymiai (pykinimas, vėmimas, sumažėjęs kraujospūdis). Ši komplikacija pavojinga dėl galimo storosios žarnos prakiurimo ir pilvaplėvės uždegimo (
). Sergant opiniu kolitu gali būti pažeisti ir kiti organai, gali atsirasti sąnarių, akių uždegimas, odos bėrimai ar pūlinukai, kepenų ligos (dažniausiai – pirminis sklerozuojantis cholangitas, kuriam būdingas tulžies latakėlių pažeidimas), vystymosi ir augimo sutrikimų vaikystėje. Dar viena svarbi komplikacija –
. Kuo ilgiau sergama opiniu kolitu, tuo didesnė rizika juo susirgti.

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Praėjus maždaug 10 metų nuo ligos pradžios, ypač jei ligos eiga sunki, rekomenduojama kasmet kartoti kolonoskopiją, kadangi labai padidėja rizika susirgti storosios žarnos vėžiu.
Esant
reiktų vartoti mažiau pieno, žalių daržovių, daug skaidulų turinčio maisto. Rekomenduojama vartoti vitaminų, ypač su didesniu geležies kiekiu, folinės rūgšties, kalcio, žuvies taukų, vengti stresų, kadangi jie gali sukelti ligos paūmėjimą. Jei sustiprėjo ligos simptomai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad būtų laiku paskirta papildomų vaistų. Dažna klaida yra ta, kad atsisakoma pakartotinių kolonoskopijų (kadangi tai nėra labai maloni procedūra), tačiau tik taip galima laiku pastebėti žarnos vėžį.

Į viršų

Raktiniai žodžiai

Kolitas, Opinis, Mažakraujystė, Storosios žarnos vėžys, Polipai, Viduriavimas, Vėmimas, Tuštinimasis krauju

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Virškinamojo trakto ligos
Virškinamojo trakto ligos

Kalbamės su VUL Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovu, profesoriumi medicinos mokslų daktaru Jonu Valantinu. Daugiau...