Gastritas. Simptomai, priežastys ir eiga

Ūminį skrandžio uždegimą gali sukelti alkoholis, grubus, sunkiai virškinamas, aštrus maistas, apsinuodijimas maistu, kuriame yra toksinų gaminančių bakterijų (dažniausiai – salmonelių, stafilokokų), išgertos stiprios rūgštys ir šarmai. Neretai skrandžio uždegimą sukelia vaistai, ypač vartojami ilgą laiką, dažniausai – aspirinas, vaistai nuo uždegimo (diklofenakas, indometacinas, ibuprofenas ir kt.), hormoniniai ir priešvėžiniai medikamentai. Skrandžio uždegimas gali išsivystyti ir tuomet kai nėra tiesioginės skrandį veikiančios priežasties – po operacijų, traumų, nudegimų, esant ryškiam inkstų nepakankamumui. Tai susiję su medžiagų apykaitos ir kraujotakos sutrikimais.

Pagrindinė lėtinio gastrito (juo sergama dažniau) priežastis – Helicobacter pylori (H.pylori) bakterija. Kitos ligos priežastys (kai kurie vaistai, gretutinės ligos, toksinės medžiagos, virusai) pasitaiko kur kas rečiau. Todėl būtina išnaikinti Helicobacter pylori bakteriją. Ja užsikrečiama per burną (per rankas, maistą). Be to, ši bakterija gali sukelti ne tik lėtinį, bet ir ūminį gastritą.

Žymiai rečiau lėtinis gastritas atsiranda dėl imuninės sistemos sutrikimo, kai organizme gaminamos medžiagos, naikinančios skrandžio ląsteles (autoantikūnai) – vystosi lėtinis autoimuninis gastritas. Kartais lėtinį uždegimą sukelia nuolat į skrandį patenkanti tulžis (dažnai po skrandžio operacijų).

Patekus žalingoms medžiagoms į skrandį, paprastai po 4-8 valandų ligoniui atsiranda pilnumo, sunkumo, nevirškinimo jausmas skrandyje. Ligonį pykina, išsivėmus palengvėja. Neretai skauda pilvą – skausmas dažniausiai maudžiantis, atsirandantis pavalgius. Ūminio skrandžio uždegimo eiga dažniausiai nesunki, pasveikstama per 3-4 dienas. Išgėrus stiprių rūgščių ar šarmų, dažnai būna komplikacijų, nuo kurių priklauso sveikimas. Jei žalingų medžiagų vėl patenka į skrandį arba nesilaikoma mitybos higienos, gastritis gali pereiti į lėtinį. Esant lėtiniam uždegimui, simptomų gali nebūti arba jie mažai išreikšti, tačiau ilgainiui atsiranda funkcinių skrandžio veiklos sutrikimų, vėliau gleivinės distrofinių ir uždegiminių pakitimų, dar vėliau pažeidžiamos skrandžio liaukos, kurios palaipsniui atrofuojasi. Todėl, sergant lėtiniu gastritu, gali labai sumažėti arba padidėti skrandžio sulčių rūgštingumas. Paprastai pavalgius po 30-40 min. ligoniui pradeda skaudėti viršutinę pilvo dalį, jį pykina, jis raugėja, užkietėja viduriai. Sumažėja apetitas, burnoje atsiranda nemalonus skonis. Ilgai sergantis ligonis suliesėja, jam prasideda mažakraujystė.