Dispepsija

Dispepsiją gali sukelti persivalgymas (perpildytame skrandyje susilaikęs maistas sukelia skrandžio ir stemplės refliuksą), skubotas valgymas (kuomet trūksta virškinamojo sekreto, o nepakankamai sukramtytas maistas blogai susimaišo su virškinimo fermentais), stresas (dėl nervinės įtampos pablogėja virškinimas, be to, nuryjama daug oro), rūkymas (tabako dūmuose esančios medžiagos gali sudirginti stemplę, susilpninti jos sfinkerį ir kartu sukelti rūgštinį refliuksą – grįžtamąjį tekėjimą), tam tikri netoleruotini produktai (dažniausiai kvietiniai miltai ir pienas), nesunokę vaisiai, suaktyvėjusi dujų gamyba privalgius riebaus maisto, tam tikri gėrimai (angliarūgštė ir cukrus gali sukelti pilvo pūtimą, kofeinas ir spiritas suaktyvina skrandžio sekreto gamybą ir sudirgina uždegimo židinius), fizinis krūvis (jeigu ką tik pavalgius imamasi fizinio darbo, kraujas iš virškinamojo trakto nuteka į raumenis), stemplės angos išvarža (jeigu pro praplatėjusią angą išsiveržia dalis skrandžio, gali pasireikšti rūgštinis refliuksas. Tai būdinga rūkaliams ir nutukusiems žmonėms), nėštumas (padidėjusi gimda stimuliuoja rūgštinį refliuksą) ir kt. Kartais dispepsiją sukelia nedidelis stemplės, skrandžio arba žarnyno sudirginimas, sulėtinantis susitraukinėjimus (peristaltiką). Skrandis ir žarnynas persitempia persipildę dujų, dalinai nesuvirškinto maisto ir virškinamojo sekreto (skrandžio rūgšties, fermentų ir gleivių, kuriuos išskiria virškinamojo trakto sienelės, kepenys ir kasa). Dispepsijos sindromą gali sukelti ir kai kurios ligos (pav. gastroezofaginio refliukso liga, pepsinė opaligė, skrandžio vėžys, lėtinis pankreatitas, kasos vėžys, lėtinės kepenų ligos) arba kai kurie vaistai (pav. geležies, kalio preparatai, digoksinas, teofilinas, geriamieji antibiotikai, ypač eritromicinas ir ampicilinas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo). Dispepsiją gali sukelti padidėjęs arba sumažėjęs skrandžio sekreto rūgštingumas, kuris gali būti ir įgimtas.

Kartais net ir jokiomis virškinamojo trakto ligomis nesergantys asmenys gali pajusti įvairius su šia organų sistema susijusius negalavimus, medicinoje apibūdinamus kaip dispepsija.

Dispepsija gali būti skirstoma į kelis pogrupius: refliuksą primenanti dispepsija (tai rėmuo ir kartu dispepsija, rūgštaus turinio atpylimas ir dispepsija); opaligę primenanti dispepsija (jaučiamas lokalus skausmas epigastriume, alkio sukeltas skausmas, iš miego prikeliantis skausmas, pavalgius skausmas sumažėja, taip pat skausmas sumažėja išgėrus rūgštingumą mažinančių vaistų, skausmas tai sumažėja tai sustiprėja); motorikos sutrikimus primenanti dispepsija (nemalonūs pojūčiai pilvo viršuje, paryškėjantys pavalgius, ankstyvas pasisotinimas, pilnumo jausmas po valgio, pykinimas, raugėjimas ar vėmimas, viršutinės pilvo dalies išpūtimo jausmas) ir neapibrėžta dispepsija. Dispepsijos simptomai daugiau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms (per 45 m.).

Šios ligos gydymas yra simptominis ir susijęs su dideliu placebo efektu (20-40proc.). Rekomeduojama pašalinti veiksnius, galinčius sustiprinti ligos simptomus (vengti maisto produktų, po kurių pasijuntama blogiau; nerūkyti; nevartoti alkoholio). Gydymas pradedamas protonų siurblio inhibitoriais ar H₂ receptorių blokatoriais arba prokinetikais 2-4 savaites. Jei gydant 4 savaites nėra efekto, vaistą reikia keisti. Jei po 8 savaičių gydymo simptomai neišnyskta ar pasikartoja, būtina atlikti endoskopiją. Jei yra nuolatiniai simptomai, tačiau ištyrus ligonį nerandama organinės patologijos, o gydymas neveiksmingas gali būti skiriami spazmotikai, psichotropiniai vaistai, o nustačius H.pylori infekciją – antibakteriniai vaistai.

Išpūstiems viduriams, lėtam virškinimui:

Kmynų vaisiai        20,0 g

Valerijonų šaknys  20,0 g

Pipirmėčių lapai     20,0 g

Ramunėlių žiedai   40,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, 10–15 min. pakaitinkite vandens vonelėje, 45 min. aušinkite, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę prieš naktį.

Vidurių užkietėjimui:

Kmynų vaisiai       40,0 g

Anyžių vaisiai       10,0 g

Ramunėlių žiedai  30,0 g

Pipirmėčių lapai    20,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, 15 min. pakaitinkite vandens vonelėje, 45 min. aušinkite, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę ryte ir vakare prieš valgį.

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".

 

Labai veiksminga dispepsijos atveju refleksinė terapija. Paveikus tam tikrus taškus, susijusius su virškinamąja sistema, galima pagerinti virškinimą. Reikia dešine ranka suimti kairiąją pėdą ir kairiosios rankos nykščiu pamasažuoti, paspaudyti pado centrinę dalį; dešiniosios rankos nykščiu paspaudyti kairiosios rankos delno centrinę dalį.

Jeigu pavalgius kamuoja dispepsija, reikia išgerti puodelį vieno iš nurodytų nuovirų: lanksvos ir piliarožės, šalavijo, ramunėlių su imbieru arba pipirmėte, rozmarino, gvazdikėlių, cinamono ar imbiero.

Prieš valgį galima išgerti pusę stiklinės petražolių, ramunėlių, pipirmėtės, kiaulpienės arba varnalėšos antpilo.

Patyrus stresą – gerti apynių antpilą.

Virškinimą pagerina obuoliai, kopūstai, morkos, alyvuogių aliejus, kiaušiniai, imbieras. Petražolės pasižymi antacidinėmis (neutralizuojančiomis skrandžio sulčių rūgštingumą) savybėmis, todėl padeda išvengti dispepsijos ir net pepsinės opos. Panašiomis savybėmis garsėja ir bulvių sultys.

Maistą tinka skaninti krapais, imbieru, rozmarino lapais, valgyti cikorijos, artišokų – šie produktai stimuliuoja hormono gastrino gamybą, o jis savo ruožtu skatina skrandžio sekreciją, gerina virškinimą.

Reguliariai jaučiant dispepsijos simptomus, reikia kreiptis į gydytoją, dėl ištyrimo ir priežasties nustatymo. Žiūrėti skyrelyje „Ligos priežastys“.

Norint išvengti dispepsijos, reikia vengti veiksnių, iššaukiančių jos simptomus: nepersivalgyti, valgyti ne rečiau kaip kas 4 valandas ir visada papusryčiauti, vakarais pavalgyti likus mažiausiai 3 valandoms iki miego, valgant išgerti mažiausiai stiklinę skysčių, subalansuoti mitybą, kad organizmas gautų pakankamai cinko, vitamino C, B grupės vitaminų, nevalgyti produktų, kurie blogai pasisavinami, vengti stresų, vyresnio amžiaus žmonėms reguliariai vartoti polivitaminų ir mineralų papildus, tuo pačiu metu nevalgyti nesuderinamų maisto produktų, ką tik pavalgius, nedirbti fizinio darbo.

Visiems rūkantiems pacientams, kuriuos vargina dispepsija, patartina mesti rūkyti. Jei įmanoma, liautis vartoti vaistus, kurie gali sukelti virškinamojo trakto pažeidimus. Taip pat reikėtų vengti maisto produktų, kurie sustiprina dispepsiją. Dispepsiją gali sustiprinti stresas, nerimas ar depresija, todėl šiuos veiksnius reikėtų išmokti valdyti.