Disbakteriozė (disbiozė). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Disbakteriozė (disbiozė) – tai normalios žarnyno mikrofloros sudėties bei savybių pasikeitimas. Žarnyne yra apie 1-3 kg įvairių bakterijų. Didžioji dalis – tai „gerosios“ žarnyno bakterijos. Kai „blogųjų“ bakterijų kiekis žarnyne ima vyrauti, išsivysto disbakteriozė. Optimaliausia, kai gerosios bakterijos sudaro 85 proc., o blogosios 15 proc.

Būdingiausias žarnyno disbakteriozės simptomas – tuštinimosi sutrikimas. Ligonis dažnai viduriuoja, kartais užkietėja viduriai, jam pučia pilvą, jis yra skausmingas, juntamas nemalonus skonis burnoje, gali būti elgsenos pokyčių: bloga nuotaika, irzlumas, apatija. Užsitęsus ligai gali išsivystyti nagų deformacija, pradėti slinkti plaukai. Disbakteriozei būdingas virškinimo sutrikimas bei pilvo skausmas.

Disbiozė gali susidaryti ne tik žarnyne, bet ir ant odos, makštyje (makšties kandidozė), burnoje (burnos kandidozė, blogas burnos kvapas), nosyje (lėtinė sloga), prienosiniuose sinusuose (lėtinis sinusitas) ar ausyse (otitas).

Esant disbaketiozei vargina pilvo pūtimas, gali pasireikšti su disbioze susijusių negalavimų: dėmėta oda, išskyros iš makšties, deginimo jausmas burnoje, nemalonus burnos kvapas, ausų niežėjimas, lėtiniai nuolat pasikartojantys sinusitai, tonzilėse formuotis tonzilolitai.

Medicininis gydymas

Gydymu yra siekiama atkurti normalų mikroorganizmų balansą organizme bei naikinti disbakteriozę sukėlusius mikrobus, todėl rekomenduojama vartoti gyvų bakterijų kultūras – žarnyno probiotikus. Esant disbakteriozei burnos, gerklės, ausų ar nosies ertmėje vartojami burnos probiotikai.

Į viršų