Dirglios žarnos sindromas

Tikslios dirglios žarnos sindromo priežastys nėra žinomos. Šio sindromo atsiradimui didelę įtaką turi stresas, nervinė įtampa, neigiamos emocijos. Sergantiems dirglios žarnos sindromu, gerokai dažniau nei sergantiems kitomis virškinimo sistemos ligomis, randama psichikos sutrikimų. Dažniausiai diagnozuojama depresija, generalizuoto nerimo sindromas, panikos atakos. Riebus, aštrus, mažai skaidulų turintis maistas, pieno produktai, ankštiniai augalai ir kofeinas taip pat gali sustiprinti ligos simptomus ar išprovokuoti jų atsiradimą. Sergant dirglios žarnos sindromu, pakinta žarnyno motorikos reakcija į įvairius dirgiklius: žarnų susitraukimai tampa per daug intensyvūs ar neritmiški, tai ir sukelia ligos simptomus. Pastebėta, kad dažniau serga jauni asmenys – amžiui didėjant, sergamumo tikimybė mažėja.

Pagrindiniai dirglios žarnos simptomai yra pilvo skausmas, tuštinimosi sutrikimai ir pilvo pūtimas. Pilvo skausmas dažnai būna spazminis, deginantis, įvairaus intensyvumo, pasireiškiantis įvairiose pilvo vietose. Neretai skausmas atsiranda po valgio, o pasituštinus kuriam laikui sumažėja. Kartu su pilvo skausmu būna ir sutrikęs tuštinimasis – viduriavimas ar vidurių užkietėjimas (dažnai kaitaliojasi tarpusavyje). Viduriavimas dažniausiai būna pirmoje dienos pusėje, naktimis – nebūna. Dažnesnis tuštinimasis atsiranda sustiprėjus pilvo skausmui, pavalgius. Išmatos gali būti kietos, smulkios arba skystos, vandeningos, su gleivėmis, bet be kraujo. Gali būti apsunkintas tuštinimasis, nepilno pasituštinimo jausmas, pilvo pūtimas, gurguliavimas. Kartu su šiais simptomais būna ir įvairūs kiti nusiskundimai: galvos skausmas, pykinimas, šlapinimosi sutrikimai, nuovargis, silpnumas, nuotaikos sutrikimai – nemiga, nerimas, depresija ir įvairūs kiti simptomai. Tai lėtinė liga, kurios simptomai, retkarčiais sustiprėdami, gali trukti keletą mėnesių ar net metų. Dažniausiai gydymas ilgas, ir simptomų mažėjimas priklauso ne tik nuo vaistų poveikio, bet ir nuo ligonio emocinės, psichinės savijautos gerėjimo. Nusiskundimai gali vėl atsirasti dėl stresinių situacijų, psichosocialinių traumų.

Kadangi ligos priežastys tiksliai nežinomos, tiesiogiai veikiančių vaistų nėra. Jei simptomai nelabai ryškūs, gali pakakti dietos korekcijos, sunkesniais atvejais kartu skiriami vaistai. Gydymui vartojami įvairūs simptomus mažinantys medikamentai, tačiau jie ne visada veiksmingi. Esant skausmui skiriami spazmolitikai (otilonijaus bromidas, mebeverinas ), pipirmėčių aliejus, esant pilvo pūtimui – simetikonas, aktyvinta anglis. Jei vargina viduriavimas, gali būti skiriamas loperamidas, cholestiraminas, jei vyrauja vidurių užkietėjimas – skiriamos sėlenos, cisapridas, kai kurie laisvinamieji vaistai (laktuliozė, magnio oksidas). Tačiau ilgalaikio laisvinamųjų vartojimo reikėtų vengti. Gydymui labai svarbi vaistų grupė yra antidepresantai – jie ne tik mažina depresijos, nerimo simptomus, bet ir malšina skausmą ir viduriavimą. Trumpalaikiam vartojimui kartais skiriami benzodiazepinų grupės raminamieji (alprazolamas, tranksenas ir kt.), sulpiridas ar kiti panašaus poveikio vaistai. Konkrečius vaistus kiekvienu atveju turi paskirti gydytojas!

Dirglios žarnos sindromas yra lėtinė liga, bloginanti gyvenimo kokybę, bet nesukelianti komplikacijų.

Specifinių profilaktikos priemonių nėra. Svarbu yra anksti diagnozuoti ir laiku pradėti adekvatų gydymą. Atkreipti dėmesį į racionalią mitybą, sveiką gyvenimo būdą, tinkamą darbo ir poilsio režimą.

Dirglios žarnos sindromas – tai liga, kurios gydymas labai priklauso nuo paties ligonio, jo požiūrio į ligą ir aplinkos faktorių. Savijautai nemažai įtakos turi maistas, todėl reikėtų atsisakyti nemalonius pojūčius provokuojančių produktų (riebaus maisto, pieno, kavos, alkoholio ar kt.), vartoti daugiau ląstelienos (sėlenų, pataisų žiedadulkių). Jei vargina viduriavimas, vartojamas mažiau skaidulų turintis maistas. Esant vidurių užkietėjimui, reiktų vartoti daugiau skysčių, vaisių ir daržovių, patartina sportuoti. Skausmą gali sumažinti ramunėlių, mėtų, rozmarino arbata, valerijonas. Liga dažnai paūmėja dėl streso. Tokiu atveju gali padėti psichoterapija, refleksoterapija, aromaterapija, kitos relaksacinės priemonės.