Vaikų pilvo skausmai

Vaikų pilvo skausmo priežastys nustatomos pagal jo pobūdį ir lokalizacijos vietą. Diagnostika gana sudėtinga, nes vaikai iki 3 metų nesugeba tiksliai nurodyti kur konkrečiai jam skauda ir beveik visuomet parodo, kad skauda bambą. 4–8 metų vaikai irgi ne visuomet tiksliai nurodo skausmo lokalizaciją. Dėl to daug dėmesio skiriama objektyviam ištyrimui apčiuopiant pilvą. Iš objektyvaus tyrimo duomenų sprendžiama, kaip greitai ir kokią pagalbą būtina suteikti vaikui. Esant netipiškiems pilvo skausmams, būtina vaikų chirurgo konsultacija. Diagnozuojant chirurgines vaikų pilvo ligas, labai svarbi yra ligos eiga – vaiką turi stebėti chirurgas, ypač jei vaiko būklė blogėja. Laboratoriniai tyrimai nėra specifiniai, kiti instrumentiniai tyrimai dėl vaiko neramumo būna gana netikslūs. Pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio skausmas – bukas, maudžiantis ar diegiantis, pilva skauda nuolat ar priepuoliais, kaip ilgai skauda tą vietą, ar skauda ten pat, kur prasidėjo, ar kitur, ar nuėjus į tualetą, išleidus dujas, po klizmos ar išgėrus vaistus skausmas praėjo. Tiksliai nustatyti ligą, ar tai yra funkciniai skausmai, ar gali vystytis liga, kurią būtina gydyti, gali tik vaikų gastroenterologas. Todėl visais atvejais, kai vaikas dažnai skundžiasi pilvo skausmu, reikalinga gydytojo apžiūra ir įvertinimas, ypač kai pilvo skausmai vargina vaiką, kurio artimieji serga opalige, kepenų, kasos ar uždegiminėmis žarnyno ligomis. Įtarus organinę ligą visada atliekami papildomi tyrimai ir nustatoma tiksli diagnozė bei skiriamas gydymas. Vyresni vaikai tiksliau moka apibūdinti virškinimo sistemos simptomus, kurie juos vargina, todėl vyresniems vaikams, kaip ir suaugusiesiems, neradus organinės ligos pagrindo, diagnozuojama neopinė dispepsija. Remiantis tarptautiniu apibrėžimu, neopinė dispepsija – tai skausmas ir diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, varginantis 12 savaičių per 12 mėnesių, o atlikus tyrimus (būtinai – endoskopinį) duomenų, leidžiančių diagnozuoti organinę ligą, nerandama.

Vaikų amžiuje ypač dažni funkciniai besikartojantys pilvo skausmai, kuriuos nulemia trumpalaikiai virškinamojo trakto motorikos sutrikimai. Tuomet gydymas neskiriamas arba skiriamas tik trumpas, priklausomai nuo vyraujančių simptomų. Remiantis medicinine literatūra, funkciniai pilvo skausmai 30–50 proc. vaikų praeina savaime (neprireikia gydymo) per kelias savaites, kitiems 30–50 proc. tęsiasi mėnesiais – iki metų. Daliai mažųjų pacientų pilvo skausmai (daugiau viršutinėje dalyje) išlieka ir suaugus.

Esant organiniams pilvo skausmams, reikia pašalinti skausmų priežastį, gydyti ligą, kuri sukelia skausmus.

Jei vaikas skundžiasi pilvo skausmu naktį, prabudęs iš miego, jei skausmų metu vemia, viduriuoja, karščiuoja, vargina sąnarių skausmai, tuomet reikalinga vaikų chirurgo apžiūra bei konsultacija. Diagnozavus ligą, vaikų chirurgas turi nuspręsti ar reikia operuoti ar ne.

Jeigu pilvo skausmas neišnyksta maždaug per pusvalandį, reikia kviesti gydytoją. Kol gydytojas atvyks, svarbu neduoti vaikui jokių vaistų ir nešildyti pilvuko šildykle (tai gali ne tik trukdyti diagnozuoti ligą, bet ir pabloginti savijautą, sukelti komplikacijas). Neduoti ligoniui nei valgyti, nei gerti. Gerti galima duoti tik žinant, kad pilvą skauda dėl apsinuodijimo maistu (ligonis vemia ir viduriuoja, o po kiekvieno vėmimo ir viduriavimo skausmas atlėgsta), kad organizmui nepritrūktų skysčių.

Jei vaikas karščiuoja, vemia, galima įtarti ligą, reikalaujančią skubaus chirurginio gydymo: apendicitą, žarnų užsisukimą, ūminį nepraeinamumą. Kuri iš šių ligų pasireiškė, galima nuspėti.

Jeigu skausmas pasireiškia pilvo apatinės dalies dešinėje pusėje, galima įtarti vystantis apendicitą. Tuomet reikia paguldyti vaiką ant dešinio šono, lėtai ir atsargiai paspausti dešinę pilvo pusę ir staiga atleisti. Jeigu skausmas sustiprėja ne spaudžiant, o atitraukiant ranką, galima beveik neabejoti, kad tai apendicitas. Galima patikrinti ir kitaip: švelniai glostyti pilvuką iš viršaus į apačią, arba paversti vaiką nuo kairio ant dešinio šono – jei atliekant šiuos judesius skausmas jaučiamas dešinėje pilvo pusėje, irgi galima manyti esant apendicitą.

Esant kūdikių diegliukams, reikia mažylį paguldyti kniūbščią. Taip jie greičiau praeina. Patariama stiprinti pilvo raumenis prieš kiekvieną maitinimą guldant vaiką ant pilvuko.

Kitas būdas sumažinti kūdikio diegliukus – pilvo masažas: sukamaisiais judesiais, pagal laikrodžio rodyklę, švelniai masažuokite pilvą. Taip pat galima ant mažylio pilvuko uždėti šiltą skepetą, šildyti jį savo kūnu ar išmaudyti šiltoje vonioje.

Maitinant kūdikį reikia stengtis, kad nepatektų oro. Jei jis neatsirūgsta, jam pradeda pūsti pilvuką. Todėl rekomenduojama daryti trumpalaikes pertraukėles maitinimo metu, o po maitinimo 20–40 minučių reikėtų palaikyti vaikutį stačią, kad atsirūgtų.

Pilvo skausmai gali būti ir nesusiję su jokiomis rimtesnėmis ligomis. Nemaloniais pojūčiais gali skųstis ir vaisių ar uogų apsivalgę, nereguliariai, nekokybišku maistu besimaitinantys vaikai. Todėl labai svarbu tinkamas ir reguliarus vaiko maitinimas. Maitinti reikia ne mažiau kaip 3 kartus per dieną.

Žarnyno motorikos sutrikimus ir spazmus gali sukelti ir neigiamos emocijos. Pavyzdžiui, vaikui gali skaudėti pilvą neišmokus pamokos, baiminantis tėvų reakcijos į gautą blogą pažymį ir t.t. Siekiant tokius jautrius vaikus apsaugoti nuo pilvo skausmų, reikėtų pasirūpinti, kad jie ramiai gyventų, nepervargtų, deramai pailsėtų ir išsimiegotų.

Patariama kūdikį iki vienerių metų amžiaus reguliariai vežti pas gydytoją. Taip visos ligos bus pastebimos greičiau ir tai leis jas nedelsiant gydyti.