Skarlatina


Skarlatina (lot. scarlatina) – tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdinga angina, smulkus taškinis odos bėrimas ir įvairus vidaus organų pažeidimas.

SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Ligą sukelia bakterija – A grupės beta hemolizinis streptokokas. Užsikrečiama nuo sergančiojo skarlatina arba sveiko sukėlėjo nešiotojo. Jie gali apkrėsti aplinkinius 3 savaites nuo ligos pradžios, jei laiku nepradeda vartoti antibiotikų ar serga sunkesne ligos forma. Jei vaikas vartoja antibiotikus ir būklė gerėja, paprastai jis nebepavojingas 3 ligos dieną. Infekcija plinta oru. Ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, bakterijų su seilių lašeliais patenka į supančią aplinką ir nusėda ant maisto produktų, daiktų, todėl galima užsikrėsti ne tik įkvėpus sukėlėjo, bet ir vartojant apkrėstą maistą (ypač pieną ir jo produktus), naudojantis ligonio daiktais. Bakterijos gali prasiskverbti pro odą sužeidimų vietose. Sukėlėjų patenka į sveiko žmogaus viršutinius kvėpavimo takus, čia jie dauginasi, sukelia uždegimą. Jie išskiria kenksmingų medžiagų, kurios apnuodija visą organizmą, sukelia bėrimą, limfmazgių uždegimą, pažeidžia širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemas. Dažniausiai skarlatina serga 2-8 metų vaikai, kartais paaugliai ir suaugusieji. Vaikai iki 1 metų serga retai, nes juos dar tebesaugo iš motinos nėštumo metu gautas imunitetas (jei motina sirgo šia liga). Dažniausiai sergama rudenį ir žiemą.

Į viršų

Ligos eiga

Staiga iki 39-40oC pakyla temperatūra, vaikui skauda gerklę, galvą, pilvą, pykina, kartais jis vemia. Parausta, paburksta tonzilės, ant jų dažnai atsiranda apnašų, padidėja, pasidaro skausmingi kaklo limfmazgiai. Ant liežuvio atsiranda gelsvai baltų apnašų. Po 2 dienų liežuvis nusivalo, išryškėja jo speneliai, jis pasidaro panašus į avietę. Praėjus 12-24 valandoms nuo ligos pradžios, visą kūną (ypač pažastis, kirkšnis, pakinklius, alkūnių linkius) išberia smulkiomis raudonomis susiliejančiomis dėmelėmis. Veidas pasidaro ryškiai raudonas, pabalusi lieka tik oda ties nosimi ir smakras (vadinamasis skarlatinos trikampis). Bėrimas laikosi nuo kelių valandų iki 8-10 dienų. Po išbėrimo praėjus kelioms dienoms jis nyksta, temperatūra mažėja. Antrą ligos savaitę kaklo, liemens, ausų, kojų ir rankų oda pradeda šerpetoti, delnų ir padų – smarkiai luptis. Tai trunka apie 10 dienų. Pirmi ligos požymiai pasirodo po 1-7 (kartais 12) dienų nuo užsikrėtimo. Tiek laiko trunka vadinamasis inkubacinis (slaptasis) periodas. Ligos eiga gali būti lengva, vidutinio sunkumo ir sunki, kuomet reikalingas gydymas ligoninėje. Vieną kartą susirgus skarlatina, dažniausiai ji nebepasikartoja. Tačiau pasitaiko atvejų, kai šia liga susergama vėl.

Į viršų

Tyrimas

Skarlatinos diagnozė įtariama pagal tipišką klinikinę simptomatiką. Atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuriam būdingas leukocitų, neutrofilų, eozinofilų kiekio padidėjimas. Padidėja eritrocitų nusėdimo greitis. Šlapimo tyrime gali būti baltymo, urobilino, eritrocitų pėdsakų. Ligos diagnozę patvirtina sukėlėjo nustatymas mikrobiologiniu būdu. Labai svarbu tyrimui medžiagą paimti prieš pradedant gydymą antibiotikais.

Į viršų

Medicininis gydymas

  • Jei pastebėjote, kad vaiką išbėrė, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
  • Lengvos eigos skarlatina sergantis vaikas paprastai gydomas namie pagal gydytojo nurodymus.
  • Rekomenduojama 5-7 dienas gulėti lovoje.
  • Gydytojas skiria antibiotikų, dažniausiai peniciliną. Jei yra alergija šiam vaistui, skiriamas eritomicinas arba klindamicinas. Jei ligos sukėlėjas jiems atsparus, skiriami cefalosporinų grupės antibiotikai. Gydoma 10 dienų. Padeda vaistai alergijai gydyti – antihistamininiai preparatai. Jei vaikas gydomas ligoninėje, į veną lašinama skysčių.
  • Jei temperatūra aukštesnė kaip 38,5°C, duodama vaistų nuo temperatūros (pvz., paracetamolio).
  • Būtina duoti gerti daug skysčių, maitinti šiltu poskysčiu, švelniu maistu, vartoti vitaminų.
  • Jei būklė negerėja, pakyla aukšta temperatūra, atsiranda galvos, ausies, širdies skausmai, jos ritmo pakitimai, sutrinka šlapinimasis, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją – greičiausiai liga komplikavosi.

Į viršų

Gydytojai

Violeta Drejerienė

Pediatras, Neonatologas

Vilnius

Viktorija Pavydienė

Pediatras

Vilnius

Į viršų

Komplikacijos

Pūlingas ausies, limfmazgių uždegimas, sinusitas, galvos smegenų dangalo uždegimas (meningitas) – šių komplikacijų gali atsirasti jau ankstyvoje ligos stadijoje, net kai ligos eiga lengva. Inkstų, širdies raumens uždegimu liga komplikuojasi vėliau. Tuomet reikalingas stacionarinis gydymas. Jei ligos eiga sunki ir laiku nesuteikiama tinkama pagalba, ligonis gali mirti.

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Specifinės skarlatinos profilaktikos nėra. Ligonis izoliuojamas nuo sveikųjų ne mažiau kaip 10 dienų. Jei nuo pirmos ligos dienos vartoja antibiotikus, po 3 parų jis nebepavojingas. Bendravusiems su ligoniu vaikams skiriamas 7 dienų karantinas.

  • Vaiką paguldyti atskirame kambaryje, vėdinti ne rečiau kaip du kartus per dieną.
  • Drėgnu skuduru valyti dulkes, plauti grindis.
  • Ligonio indus, drabužius, rankšluosčius, nosines laikyti atskirai nuo sveikų žmonių daiktų, virinti, dezinfekuoti.
  • Slaugantis asmuo turi dažnai plautis rankas su muilu.
  • Vaikui pasveikus, vieną mėnesį rekomenduojama nelankyti fizinio lavinimo pamokų.

Į viršų

Raktiniai žodžiai

Skarlatina, Infekcija, Angina, Odos bėrimas, Bėrimas, Vidaus organų pažeidimas

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kada reikia antibiotikų?
Kada reikia antibiotikų?

Antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų. Jais gydyti peršalimo ligas ir gripą, taip pat tymus, raudonukę, hepatitą nerekomenduojama, nes antibiotikai neveikia virusų. Tačiau yra daugybė ligų, kurių be antibiotikų neįveiksi: tai ligos, kurias sukelia bakterijos. Antibakterinė terapija saugo nuo komplikacijų, o kartais ir išgelbsti gyvybę.
Daugiau...