Raudonukė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Raudonukė (lot.rubeola) – tai ūminė infekcinė liga, kuri pasireiškia trumpalaikiu karščiavimu, padidėjusiais pakaušio, užausiniais ir kaklo limfmazgiais, odos bėrimu ar įgimtais defektais kūdikiui, gimusiam iš ankstyvais nėštumo mėnesiais infekuotos motinos.

Priežastys

Ligą sukelia virusas. Skiriama įgytoji ir įgimtoji raudonukė. Įgimtos raudonukės atveju užsikrečiama nuo sergančiojo raudonuke. Jis gali apkrėsti aplinkinius prieš kelias dienas iki ir 1-2 savaitės po bėrimo pasirodymo. Raudonukės infekcija plinta oru, ligoniui kalbant, čiaudint, kosint. Sukėlėjas patenka į sveiko žmogaus viršutinius kvėpavimo takus ir su krauju išplinta po organizmą. Dažniausiai raudonuke serga 1-7 metų vaikai. Dažniau raudonuke sergama žiemą ir pavasarį. Kūdikiai iki 6 mėnesių serga retai, nes juos dar tebesaugo iš motinos nėštumo metu gautas imunitetas (jei motina sirgo šia liga). Jei vaikystėje nesirgo, raudonuke gali užsikrėsti ir paaugliai bei suaugusieji.

Infekcija pavojingiausia nėščioms moterims, kurios nėra sirgusios raudonuke, nes pažeidžia besivystančius vaisiaus organus ir vaikas gimsta su sunkiais apsigimimais. Tuomet liga vadinama įgimta raudonuke. Jai būdinga regos sutrikimo požymiai (katarakta, pigmentinė retinopatija, mikroftalmija, glaukoma, žvairumas), klausos sutrikimai (kurtumas), širdies ydos ir kt.

Į viršų