Rachitas


Rachitas –  viena labiausiai paplitusių kūdikių ir mažų vaikų ligų, pasireiškianti sutrikusia medžiagų apykaita (ypač kalcio ir fosforo) ir daugelio organų sistemų pažeidimu. Rachitu serga dažniausiai vaikai – nuo 2-3 mėnesių iki 2 metų.

SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Rachito priežastis – vitamino D trūkumas organizme, nepakankamai gaunant jo su maistu, per mažai jo gaminantis odoje, dėl sparčiai augančio organizmo didesnio poreikio vitaminui D, sutrikus vitamino D ir jo provitamino rezorbcijai žarnyne, sutrikus fosforo ir kalcio apykaitai kepenyse ir inkstuose. Žmogaus organizme vitaminas D gaminamas odoje bei patenka į virškinamąjį traktą su maistu.

Kai organizme trūksta vitamino D, sumažėja kalcio ir fosforo, gauto su maistu pasisavinimas žarnyne, daugiau jų išsiskiria su šlapimu, dėl to mažėja kiekis kraujyje, mažiau kalcio ir fosforo junginių kaupiasi kauluose, kurie pradeda minkštėti. Dėl sumažėjusios kalcio koncentracijos kraujyje suaktyvėja prieskydinių liaukų veikla, o jų gaminama medžiaga (parathormonas) didina kalcio kiekį kraujyje išplaudama jį iš kaulų, kurie dėl to dar labiau minkštėja. Sergant rachitu sutrinka inkstų veikla, iš organizmo šalinamos jam reikalingos medžiagos (pvz., aminorūgštys), sutrinka nervų sistemos veikla, vaikas pasidaro neramus.

Į viršų

Ligos eiga

Ligos pradžioje kūdikis pasidaro irzlesnis, blogai miega, prakaituoja, galvytę trina į pagalvę, delniukai drėgsta. Dėl mažesnio raumenų įtempimo lengviau lankstosi rankos ir kojos (kūdikis nerodo jokio pasipriešinimo galūnes lankstant). Pačiupinėjus kūdikio galvos kaulus ties momenėliais, jaučiama, kad jų kraštai minkštesni (pasiduoda lengvai paspaudus). Blogesnis vaiko apetitas. Po kiek laiko pasidaro plokštesnis vaiko pakaušis, susidaro vadinamoji rachitinė plikė. Tokio vaiko dantukai dygsta vėliau negu sveikų bendraamžių. Dėl mažo raumenų įtempimo sergantys rachitu vaikai vėliau pradeda sėdėti, stovėti, vaikščioti. Kartais vyrauja ne kaulų minkštėjimo, o kaulų formos pasikeitimo procesai (susiformuoja rachitui specifiniai požymiai). Rachitas gali būti lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus, gali pasireikšti ūmiai ar poūmiai. Jei ligos eiga ūmi, minkštėja vaiko kaulai, vėliau užsidaro momenėliai, pavėluotai suauga kaukolės kaulai (siūlės tarp jų), deformuojasi galva, krūtinės ląsta pasidaro varpo formos (siaura viršutinėje dalyje, platėjanti link pilvo), sunkiais atvejais gali pasidaryti „vištos“ krūtinė – į priekį išsikiša krūtinkaulis. Gali iškrypti stuburas (susidaro rachitinė kupra). Vaikui pradėjus vaikščioti, iškrypsta jo kojytės (pasidaro O arba X formos). Vaikas lėčiau auga, yra irzlus, neramus, blogai miega. Jei ligos eiga poūmė, pakinta vaiko kaulų forma. Ant šonkaulių atsiranda sustorėjimų – „rachitinių karolių“, ant riešų atsiranda „rachitinės apyrankės“, išveša kaktos ir viršugalvio gumburai, pasidaro „kvadratinė galva“, suplokštėja pakaušis. Bet kokiai rachito eigai būdingas mažas raumenų tonusas, dėl to būna didelis „varlės“ pilvas. Negydomi vaikai lėčiau auga, atsilieka nuo bendraamžių, turi mažiau dantų. Sveikstant simptomai išnyksta, vaikas pasidaro ramesnis, tačiau kaulų deformacijos išlieka visam gyvenimui.

Į viršų

Tyrimas

Jūsų vaiko gydytojas įtars, kad Jūsų vaikas gali sirgti rachitu įvertinęs Jūsų vaiko skundus, klinikinius ligos požymius. Gydytojas Jums gali rekomenduoti atlikti biocheminius kraujo tyrimus. Juos atlikus nustatoma normali ar sumažėjusi kalcio, sumažėjusi fosforo koncentracija bei padidėjęs šarminės fosfatazės ir cirkuliuojančio parathormono kiekis kraujo serume. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti vitamino D darinių koncentracijos kraujo serume nustatymą. Kaulų pokyčiams įvertinti gydytojas gali rekomenduoti atlikti stipininio riešo sąnario rentgenogramą. Sergant rachitu matomi alkūnkaulio ir stipinkaulio distalinių galų pokyčiai – jie įdubę, ribos neryškios, tarsi vata, nesimato aiškių kaulo kontūrų.

Į viršų

Medicininis gydymas

Rachitui gydyti paprastai skiriama vitaminas D 1-3 mėnesius (priklausomai nuo  rachito sunkumo), vėliau ilgai vartojant palaikomąją profilaktinę dozę. Rachitą galima gydyti ir koncentruotu vitamino D tirpalu. Kad liga neatsinaujintų, vaikams, priklausantiems padidėjusios rizikos grupei, reikalingas profilaktinis priešrecidyvinis gydymas. Skiriant dideles vitamino D dozes rachitui gydyti, tikslinga periodiškai rentgenu tirti stipininį riešo sąnarį, taip pat kontroliuoti kalcio, fosforo bei šarminės fosfatazės kiekį kraujyje. Jei nustatoma kalcio koncentracijos sumažėjimas, rekomenduojama skirti kalcio preparatų.

Į viršų

Natūralus gydymas

Paprastosios kraujažolės ir vaistinės medetkos žiedų ištrauka (1,5:2) vartojama rachito profilaktikai ir gydymui.

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".

 

Ypač svarbu vaiką tinkamai maitinti. Padeda gydomasis masažas, mankšta, valgomosios druskos ir pušų ekstrakto vonios.

Tonizuojančiai veikia vonios su jūros druska, pušų ekstraktu ir valgomąja druska (10-15 vonių).

Reikia daug laiko praleisti gryname ore (ne mažiau kaip 2 valandas per dieną).

Kūdikiui turi būti daromas masažas, gimnastika. Šios priemonės gerina medžiagų apykaitą, kraujotaką, raumenų tonusą, kvėpavimą.

Į viršų

Komplikacijos

Kaulų deformacijos, stuburo iškrypimai. Dėl sumažėjusio raumenų tonuso sutrinka vaiko kvėpavimas, neretai prisideda plaučių uždegimas. Dažnai tokie vaikai serga mažakraujyste. Kartais po gydymo ir ligonio būklės pagerėjimo liga vėl pasikartoja.

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Rachito profilaktika skirstoma į prenatalinę (iki mažylio gimimo) ir postnatalinę (gimus mažyliui) bei nespecifinę ir specifinę.

Prenatalinė rachito profilaktika pradedama dar kūdikiui negimus. Nėščioji turi laikytis reikiamo dienos režimo, kasdien ne mažiau kaip 2-4 valandas praleisti lauke. Svarbi tinkama mityba – nėščiosios dienos racione turi būti mėsos, žuvies, varkšės, sūrio, pieno ar rūgpienio. Yra žinoma, jog nėštumas turi įtakos vitamino D metabolizmui, didina jo suvartojimą. Dėl to siūloma paskutinius 3 nėštumo mėnesius nėščiosioms skirti vitamino D ir vitamino A preparatų kasdien.

Vaikui gimus svarbu natūralus maitinimas bent iki 4-6 mėnesių amžiaus. Reikia atsiminti, kad moteris, norinti ilgai turėti pieno, privalo laikytis tinkamo dienos režimo bei racionaliai maitintis. Į žindyvės radioną turi įeiti reikiamas kiekis baltymų, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų, mikroelementų. Taip pat žindyvei siūloma skirti vitamino D, nes motinos piene vitamino D būna nedaug, ypač per pirmąsias 3-4 savaites po gimdymo, kol bus pradėta šio vitamino duoti kūdikiui. Išnešiotiems kūdikiams rekomenduojama jau nuo 3 gyvenimo savaitės skirti vitamino D, o neišnešiotiems kūdikiams – nuo 7 paros kasdien iki 1,5 metų amžiaus..

Rachito profilaktikai vertingi žuvų taukai. Verta paminėti, jog mamos turėtų išmokti suskaičiuoti, kokią paros ir kursinę vitamino D dozę gavo jos kūdikis ir įrašyti šiuos duomenis į atskirą sąsiuvinį. Tai padėtų išvengti grėsmingos ligos – vitamino D hipervitaminozės.

Kalcio preparatų kartu su profilaktinėmis vitamino D dozėmis skirti netikslinga, jei vaikas maitinamas motinos pienu.

Į viršų

Raktiniai žodžiai

Rachitas, Vaikų ligos, Kūdikių ligos, Medžiagų apykaitos sutrikimas, Kaulų ligos, Vitamionas D, Kalcio trūkumas, Nepilnavertė vaikų mityba

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Vitaminas D (kalciferolis)
Vitaminas D (kalciferolis)

Vitaminas D (kalciferolis) padeda organizmui pasisavinti kalcį ir fosforą, stiprina kaulus ir dantis, padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui.
Daugiau...

Vitaminas D
Vitaminas D

Trūkstant vitamino D, vaikams vystosi rachitas, deformuojasi kaukolė ir stuburas, sutrinka dantų augimas, skauda kaulus, raumenis.
  Daugiau...