Rachitas

Jūsų vaiko gydytojas įtars, kad Jūsų vaikas gali sirgti rachitu įvertinęs Jūsų vaiko skundus, klinikinius ligos požymius. Gydytojas Jums gali rekomenduoti atlikti biocheminius kraujo tyrimus. Juos atlikus nustatoma normali ar sumažėjusi kalcio, sumažėjusi fosforo koncentracija bei padidėjęs šarminės fosfatazės ir cirkuliuojančio parathormono kiekis kraujo serume. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti vitamino D darinių koncentracijos kraujo serume nustatymą. Kaulų pokyčiams įvertinti gydytojas gali rekomenduoti atlikti stipininio riešo sąnario rentgenogramą. Sergant rachitu matomi alkūnkaulio ir stipinkaulio distalinių galų pokyčiai – jie įdubę, ribos neryškios, tarsi vata, nesimato aiškių kaulo kontūrų.

Rachitui gydyti paprastai skiriama vitaminas D 1-3 mėnesius (priklausomai nuo  rachito sunkumo), vėliau ilgai vartojant palaikomąją profilaktinę dozę. Rachitą galima gydyti ir koncentruotu vitamino D tirpalu. Kad liga neatsinaujintų, vaikams, priklausantiems padidėjusios rizikos grupei, reikalingas profilaktinis priešrecidyvinis gydymas. Skiriant dideles vitamino D dozes rachitui gydyti, tikslinga periodiškai rentgenu tirti stipininį riešo sąnarį, taip pat kontroliuoti kalcio, fosforo bei šarminės fosfatazės kiekį kraujyje. Jei nustatoma kalcio koncentracijos sumažėjimas, rekomenduojama skirti kalcio preparatų.

Paprastosios kraujažolės ir vaistinės medetkos žiedų ištrauka (1,5:2) vartojama rachito profilaktikai ir gydymui.

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".

Ypač svarbu vaiką tinkamai maitinti. Padeda gydomasis masažas, mankšta, valgomosios druskos ir pušų ekstrakto vonios.

Tonizuojančiai veikia vonios su jūros druska, pušų ekstraktu ir valgomąja druska (10-15 vonių).

Reikia daug laiko praleisti gryname ore (ne mažiau kaip 2 valandas per dieną).

Kūdikiui turi būti daromas masažas, gimnastika. Šios priemonės gerina medžiagų apykaitą, kraujotaką, raumenų tonusą, kvėpavimą.

Rachito profilaktika skirstoma į prenatalinę (iki mažylio gimimo) ir postnatalinę (gimus mažyliui) bei nespecifinę ir specifinę.

Prenatalinė rachito profilaktika pradedama dar kūdikiui negimus. Nėščioji turi laikytis reikiamo dienos režimo, kasdien ne mažiau kaip 2-4 valandas praleisti lauke. Svarbi tinkama mityba – nėščiosios dienos racione turi būti mėsos, žuvies, varkšės, sūrio, pieno ar rūgpienio. Yra žinoma, jog nėštumas turi įtakos vitamino D metabolizmui, didina jo suvartojimą. Dėl to siūloma paskutinius 3 nėštumo mėnesius nėščiosioms skirti vitamino D ir vitamino A preparatų kasdien.

Vaikui gimus svarbu natūralus maitinimas bent iki 4-6 mėnesių amžiaus. Reikia atsiminti, kad moteris, norinti ilgai turėti pieno, privalo laikytis tinkamo dienos režimo bei racionaliai maitintis. Į žindyvės radioną turi įeiti reikiamas kiekis baltymų, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų, mikroelementų. Taip pat žindyvei siūloma skirti vitamino D, nes motinos piene vitamino D būna nedaug, ypač per pirmąsias 3-4 savaites po gimdymo, kol bus pradėta šio vitamino duoti kūdikiui. Išnešiotiems kūdikiams rekomenduojama jau nuo 3 gyvenimo savaitės skirti vitamino D, o neišnešiotiems kūdikiams – nuo 7 paros kasdien iki 1,5 metų amžiaus..

Rachito profilaktikai vertingi žuvų taukai. Verta paminėti, jog mamos turėtų išmokti suskaičiuoti, kokią paros ir kursinę vitamino D dozę gavo jos kūdikis ir įrašyti šiuos duomenis į atskirą sąsiuvinį. Tai padėtų išvengti grėsmingos ligos – vitamino D hipervitaminozės.

Kalcio preparatų kartu su profilaktinėmis vitamino D dozėmis skirti netikslinga, jei vaikas maitinamas motinos pienu.