Neišnešiotas naujagimis

Priešlaikinio gimdymo priežastys:

1. Motinos sveikatos sutrikimai nėštumo metu (padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, inkstų pažeidimai; infekcinės ligos (ypač lydimos karščiavimo) – tokios kaip gripas, raudonukė, toksoplazmozė. 2. Sunkios motinos ligos, buvusios iki nėštumo (cukraligė, širdies ligos ir kt.). 3. Gimdos pakitimai po buvusių dirbtinių nėštumo nutraukimų (abortų), gimdos operacijų. 4. Vaisiaus raidos anomalijos (dėl genų ar chromosomų patologijos, dėl kenksmingų aplinkos veiksnių). 5. Dėl motinos ir vaisiaus kraujo grupės bei rezus faktoriaus nesutapimo. 6. Dėl socialinių ir biologinių veiksnių (nuolatinis ar epizodinis stresas, įtempti santykiai šeimoje, bloga mityba, nepakankamai subrendęs moters organizmas dėl amžiaus ar lytinių hormonų trūkumo).

 

Neišnešioti naujagimiai – tai ypač didelės rizikos naujagimių grupė. Šių naujagimių adaptacijos eiga dėl jų organų ir sistemų morfologinio ir funkcinio nebrandumo yra savita. Tokį nebrandų naujagimį greičiau pažeidžia įvairūs aplinkos veiksniai. Jam dažniau negu išnešiotam naujagimiui kyla įvairių adaptacijos komplikacijų, dažnesni mirties ir sunkių liekamųjų centrinės nervų sistemos pažeidimo reiškinių pavojus.

Neišnešiotam naujagimiui būdingi ypatumai:

Neišnešioti naujagimiai gimsta anksčiau numatyto termino, todėl yra mažesnio kūno svorio, mažesnio ūgio. Neišnešiotam naujagimiui būdinga santykinai didelė galvos apimtis, maži momenėliai, minkšti ausų kaušeliai, dažnai odą dengia varškinė masė ir plaukeliai, odelė ryškiai rausva dėl plono epidermio (viršutinio odos sluoksnio) ir paviršiuje matomų kraujagyslių, menkas poodis, nedaug raukšlių paduose. Krūtinės ląsta sąlyginai maža, atsikišę šonkauliai, kvėpavimas paprastai nereguliarus, nosies landos siauros, kosulio refleksas ir riksmas silpnas. Čiulpimo refleksas atsirada tik 34-ą gestacijos savaitę, pilvo apimtis santykinai didelė, raumenys menki, naujagimiai linkę atpilti, po maitinimo gali pasunkėti kvėpavimas. Neišnešiotų naujagimių imuninė sistema nesubrendusi, nepakankamas humoralinio ir ląstelinio imuniteto atsakas, todėl jie neatsparūs infekcijoms. Neišnešioto naujagimio nagai nesiekia pirštų galų (kuo labiau neišnešiotas, tuo didesnis yra atstumas). Iki 32 savaitės raumenų tonusas yra menkas, gulinčio mažylio rankos ir kojos ištiestos. Palaipsniui kojos (iki 34 sav.) ir rankos pradeda lankstytis, tuo metu galima išgauti ir primityvius refleksus (pvz., Moro, griebimo ir kt.), naujagimis geba šypsotis, žiovauti ir rąžytis aktyvaus miego fazėje. Neišnešioti naujagimiai didžiąją paros dalį miega.

Naujagimio įvertinimas

Gydytojas, remdamasis gimdymo terminu ir tam skirta skale, įvertina krūtų skersmenį, spenelių aureolės formą, odos permatomumą, plaukuotumą, ausies kaušelio konsistenciją bei formą, rankų pirštų nagus, padų odos raukšles. Kiekvienas požymis turi atitinkamą balų skaičių. Įvertinus visus požymius, balai sumuojami ir sprendžiama apie naujagimio gestacinį amžių (kiek savaičių truko nėštumas). Pagal naujagimio gestacinį amžių ir gimimo svorį skiriami 4 neišnešiotumo laipsniai: I laipsnis – 35-37 savaitės, 2001-2500 g kūno masės. II – 32-34 savaitės, 1501-2000 g kūno masės. III – 29-31 savaitė, 1001-1500 g kūno masės. IV – jaunesni kaip 29 savaičių ir lengvesni kaip 1000 g. Naujagimiai, kurių gimimo svoris mažesnis nei 1500 g, vadinami labai mažo gimimo svorio naujagimiais. Jų galimybės prisitaikyti prie išorės sąlygų dar labiau ribotos.

Dėl nepakankamai susiformavusių galvos smegenų centrų, galimi kvėpavimo sustojimai, širdies ritmo sutrikimai, kraujo išsiliejimai galvos smegenyse, traukuliai. Dėl ilgalaikės dirbtinės plaučių ventiliacijos ir padėjusio deguonies kiekio įkvėpiamame ore, galimi akių tinklainės pakitimai (retinopatija). Dėl specialios neleidžiančios plaučiams subliūkšti medžiagos(surfaktanto) trūkumo, sutrinka kvėpavimas ir būtina prijungti dirbtinio kvėpavimo aparatą. Neišnešioto naujagimio organizmo apsauginės reakcijos (imunitetas) pirmus du mėnesius po gimimo yra silpnesnės, todėl neretai jie suserga įvairiomis bakterijų sukeltomis ligomis (plaučių uždegimu, inkstų, kaulų pūlingais uždegimais), o tai dar labiau gali pasunkinti būklę. Apie 30-50 proc. naujagimių, kurių gimimo masė <1000 g, atsiranda psichinių ar fizinių raidos sutrikimų.