Klubo sąnario displazija (kd)

• Mergaitėms ši patologija diagnozuojama 4–8 kartus dažniau, nei berniukams. Manoma, kad taip yra todėl, kad gimimo metu padaugėja kraujyje cirkuliuojančių hormonų estrogenų ir relaksino. Mergaičių organizmas šiems didinantiems sausgyslių elastingumą hormonams, yra daug jautresnis, nei berniukų.
• Šeimyninė anamnezė. Jei šeimoje naujagimių tėvai, broliai, ar seserys yra sirgę klubo sąnario displazija, naujagimiui 1,6 karto didesnė tikimybė sirgti šia patologija.
• Sėdmeninė pirmeiga. Naujagimiai, gimę sėdmenine pirmeiga, turi 3,3 karto didesnę tikimybę sirgti KD.
• Daugiavaisis nėštumas.
• Pirmas nėštumas.
• Didelis naujagimio gimimo svoris.
• Mažas vaisiaus vandenų kiekis.
• Kaulų ir raumenų anomalijos (pėdos deformacijos, įgimta kreivakaklystė, artrogripozė, raumenų hipertonusas).

Lietuvoje visus naujagimius gimdymo skyriuje apžiūri gydytojas neonatologas ar pediatras ir įvertina klubo sąnarių būklę. Įtarus klubo sąnarių displaziją, naujagimis skubiai nukreipiamas gydytojo ortopedo konsultacijai. Pagal Lietuvoje galiojančią kūdikių priežiūros tvarką visus 2 mėnesių kūdikius profilaktiškai ištiria gydytojas ortopedas.

Labai svarbus šios ligos diagnostikos metodas yra klinikinis ištyrimas. Jis atliekamas visų naujagimių apžiūros metu. Vertinamas klubų atitraukimas nuo vidurinės plokštumos. Iki 2 mėn. amžiaus klubų sąnariai turėtų atsitraukti iki 90°. Vyresnio nei 2 mėn. kūdikio klubai turėtų atsitraukti iki 65°. Ribotas klubų atsitraukimas gali būti dėl klubų displazijos bei dėl padidėjusio raumenų tonuso galūnėse.

Taip pat atliekami Barlowo ir Ortolanio mėginiai, kurie leidžia įvertinti, ar klubo sąnarys išniręs, ar jis atsistato.

Dar kartais nustatoma šlaunų ar sėdmenų raukšlių asimetrija. Ji būdinga ne tik naujagimiams su klubų displazija ar kita ortopedine patologija, bet ir visiškai sveikiems naujagimiams.

Rentgenologinis tyrimas. Pirmus du mėnesius, kol šlaunikaulio galvutė yra kremzlinė, šis tyrimas yra ribotas. 4–6 mėn. kūdikių šlaunikaulio galvutė kaulėja, tada šis tyrimas yra informatyvesnis.

Klubo sąnario tyrimas echoskopu yra neinvazinis, nekenksmingas. Galima stebėti nesukaulėjusią šlaunikaulio galvutę, gūžduobės kaulinę ir kremzlinę dalis, įvertinti šlaunikaulio galvutės judėjimą gūžduobėje. Kaulėjant šlaunikaulio galvutei (6–8 mėn.), tyrimo ultragarsu galimybės ribotos, galima suklysti dėl šlaunikaulio galvutės kaulėjimo židinių.

KD gydymo tikslai:

1. Atstatyti (laikant koją sulenktą per klubo sąnarį ir pakreiptą į šoną) reikiamą kontaktą tarp šlaunikaulio galvutės ir gūžduobės.
2. Išnaudoti klubo sąnario kaulėjimo galimybes.
3. Apsaugoti klubo sąnario struktūras nuo pažeidimo (ypač gūžduobės augimo zonų) ir šlaunikaulio galvutės nekrozės.

KD gydymo metodai:

1. Ortopedinės pagalvėlės. Jos palaiko per klubo sąnarį sulenktą ir pakreiptą į šoną koją taip, kad šlaunikaulio galvutė ir gūžduobė turėtų tinkamą kontaktą. Jos dėvimos, kol klinikiniai ir radiologiniai tyrimai sunormalėja.
2. Uždaras klubo sąnario atstatymas, taikant bendrąją nejautrą.
3. Atviras klubo sąnario atstatymas.

Klubo sąnarių displazijos profilaktikai patariama, naujagimiui tarp kojų įdėjus platų vystyklą ar užmovus sauskelnes, užmauti šliauštinukus. Gydymui profilaktinio plataus vystymo nepakanka, kūdikis turi nešioti Freiko pagalvėlę, kartais gydoma specialiais įtvarais (sprąsčiais) ar gipso tvarsčiais. Sunkius atvejus tenka gydyti chirurginiu būdu.

Jeigu diagnozuota klubo displazija, ortopedai neskuba skirti Freiko pagalvėlės, bet pirmiausia pataria, kaip mama pati gali padėti mažyliui:

1. Svarbu kūdikėlį vystyti taip, kad kojytės būtų kaip įmanoma labiau išskėstos, nes taip šlaunikaulio galvutė geriausiai įsistato į sąnarį, o jis pats vystosi. Anksčiau mamos tarp kojyčių įdėdavo kelis vystyklus, dabar užtenka sauskelnių.
2. Sveika kūdikį nešioti atsuktą į save taip, kad kabotų išskėstomis kojytėmis. Kiekvienam, net ir visiškai sveikam kūdikiui, kai guli, patartina profilaktiškai po kojytėmis padėti pagalvėlę (po galvyte dėti nereikia), kad būtų šiek tiek pakeltos ir išskėstos kaip varliuko.
3. Rekomenduojama daryti ir pratimą, kuris padeda vystytis klubo sąnariukams: paguldykite mažiuką ant nugaros, ištieskite jo kojytes, paskui sulenkite per kelius ir išskėskite į šonus. Pakartokite kelis kartus, tarsi mintumėte dviratuką.

Reikia kuo anksčiau diagnozuoti sutrikusio klubo sąnario formavimąsi ir pradėti gydyti. Tai turi labai didelę įtaką vaiko sveikatai. Ankstyva šios patologijos diagnostika ir gydymas naujagimystėje bei kūdikystėje gali gerokai sumažinti invalidumą vyresniame amžiuje. 

Kaip tėvams pastebėti KD patiems?

Jeigu kūdikio klubo sąnarys išniręs, dažniausiai viena kojytė atrodo trumpesnė. Displaziją plika akimi sunkiau įtarti, todėl pediatrai, bijodami apsirikti, siunčia pas ortopedus.

Manoma, kad jeigu kūdikio kojyčių raukšlės yra nesimetriškos ar nevienodo ilgio, gali būti klubų displazija. Tačiau tai nėra tikslu, nes net apie 50 proc. sveikų kojyčių gali turėti nesimetriškų raukšlių. Antra vertus, visiems kūdikiams, kurių klubo sąnariukas yra išniręs arba paniręs, būdingos nesimetriškos kojyčių raukšlytės (apžiūrėti geriausia paguldžius kūdikį ant pilvuko).

Klubo sąnario bėdų gali būti ir tada, jeigu bandant praskėsti sulenktas per kelius mažylio kojytės jos prasiskečia nevienodai. Medikai tai vadina „ribotu kojyčių atvedimu“. Jeigu pastebėjote šiuos požymius, kreipkitės į gydytoją.