Gimdymo trauma

Naujagimių traumas nulemiantys veiksniai: užsitęsęs ar greitas gimdymas, vaisiaus galvutės ir motinos dubens matmenų neatitikimas, mažas vaisiaus vandenų kiekis, moters dubens anomalijos, vaisiaus makrosomija, anomalijos, neišnešiotumas, sėdynės pirmeiga, įvairios procedūros gimdymo metu, nepakankama gimdyvės priežiūra gimdymo metu.

Dažniausiai pasitaikančios gimdymo traumos:

• Galvos smegenų trauma.
• Nugaros smegenų trauma.
• Periferinių nervų pažeidimas.
• Ilgųjų kaulų (žastikaulio, šlaunikaulio) lūžimas.
• Vidaus organų traumos (kraujavimas į antinksčius, kepenų bei blužnies plyšimas).

Esant galvos smegenų traumai, ką tik gimęs naujagimis dėl sutrikusios sąmonės nereaguoja į dirgiklius, dejuoja, krūpčioja, dažnai būna traukuliai, nečiulpia pieno arba springsta, mėlynuoja, verkia prikimusiu balsu. Sutrinka kvėpavimo ritmas (ilgos pauzės tarp įkvėpimų, kvėpavimo sustojimo epizodai). Dėl deguonies trūkumo audiniuose, oda būna melsvo atspalvio. Naujagimis atpylinėja maistą, seilėjasi, vemia. Jo rankų ir kojų raumenų įtempimas (tonusas) būna nevienodas, todėl galūnių padėtis skirtinga (nevienodai sulenktos rankos ir kojos). Žvilgsnis gali būti nukreiptas į vieną tašką (fiksuotas) arba nuolat judantys akių obuoliai („plaukiojantys“ akių judesiai). Visi sveiki naujagimiai gali nedaug žvairuoti, tačiau dėl gimdymo traumos atsiradęs žvairumas būna labai ryškus.

Atsižvelgiant į nugaros smegenų pažeidimo aukštį, dėl pakitusio raumenų įtempimo (tonuso)gali būti nevienoda rankų ar kojų padėtis, nevienodas raumenų įtempimas, lyginant viršutinės ir apatinės kūno dalies raumenų grupes. Liečiant naujagimį, jis nereaguoja į prisilietimą prie atskirų kūno vietų (jos priklauso nuo nugaros smegenų pažeidimo vietos). Jei sunkiai pažeista kaklinė stuburo dalis, būna pasunkėjęs kvėpavimas dėl sutrikusios diafragmos ir tarpšonkaulinių raumenų nervų veiklos, galimi rijimo sutrikimai (vaikas springsta, iš burnos bėga seilės).

Esant kaulų lūžiams, galūnė pažeistoje vietoje patinusi, naujagimis jos nejudina, pačiupinėjus, jaučiamas būdingas girgždėjimas. Naujagimis dėl patiriamo skausmo būna neramus. Jei pažeistas nervas, pvz., veido nervas, naujagimio veidas būna asimetriškas, neužsimerkia viena akis, jis negali čiulpti, nes nevaldo lūpų raumenų. Pažeidus peties rezginio nervus, vaikas nejudina vienos rankos, raumenų įtempimas joje sumažėjęs. Dėl kaklo raumens pažeidimo gali būti sutinusi viena kaklo pusė, vėliau, prasidėjus randėjimo procesams, vaiko galva krypsta į vieną pusę.

Po galvos smegenų traumos sunkiausia būklė būna pirmas 12 valandų, po 72 valandų, tinkamai gydant, būklė pradeda gerėti, tačiau tai nereiškia, kad naujagimis visiškai pasveiks. Po 7-10 parų gali atsirasti traukulių epizodų, naujagimis gali pasidaryti dirglus, vėl pablogėti sąmonės būklė. Jei trauma nebuvo labai sunki, naujagimio būklė po kelių dienų stabilizuojasi, pradeda gerėti. Nugaros smegenų pažeidimas išryškėja tuoj po gimimo, simptomai gali stiprėti dėl smegenų audinio potrauminio paburkimo. Smegenų paburkimui mažėjant, funkcija kartais gali visiškai ar dalinai atsistatyti (jei nėra nutrauktos nervinės skaidulos).

Tinkamai atstačius ir užfiksavus lūžusį kaulą, jis sugyja (terminas priklauso nuo lūžusio kaulo). Mėlynės, jei nėra labai didelės, rezorbuojasi savaime per 2-8 savaites. Jei yra nutrauktas nervas, raumenų veikla gali tinkamai neatsistatyti.

Po galvos smegenų traumos gali likti besikartojančių traukulių epizodų (epilepsija). Galimi rankų ar kojų paralyžiai ar susilpnėjusi jų funkcija, veido raumenų pažeidimai (asimetriškas veidas), psichinės raidos atsilikimas.

Po nugaros smegenų traumos gali išlikti raumenų paralyžius, sutrikusi šlapinimosi ir tuštinimosi kontrolės funkcija, neatsistatyti jutimai. Dėl pažeistų kaklo nugaros smegenų segmentų gali likti visų galūnių paralyžius, sutrikęs kvėpavimas ir rijimas, tai sukelia papildomų infekcinių komplikacijų grėsmę.

Po nervo pažeidimo gali išlikti nevisiškai atsistačiusi raumens funkcija (per maža judesių amplitudė, per maža rankos jėga). Didelis poodinis kraujo išsiliejimas gali supūliuoti ar jame gali vėl atsirasti kraujo po to, kai jis buvo ištrauktas. Sugijus lūžiui, kaulas gali likti iškrypęs (deformacija).

Informuoti gydytoją apie visus sveikatos sutrikimus, buvusius iki nėštumo ir jo metu, apie ankstesnių gimdymų eiga, gimusių vaikų būklę – tai padės gydytojui parinkti optimaliausią gimdymo taktiką. Gimdant griežtai klausytis gydytojo ar akušerės nurodymų.

Tėvai namuose turi tęsti paskirtą medikamentinį gydymą, taip pat pratimus, kuriuos parodo gydytojas-reabilitologas. Juos reikia daryti kruopščiai, reguliariai ir pakankamai ilgai, jei norima pasiekti gerų rezultatų. Būklę turi stebėti pediatras ar šeimos gydytojas, neurologas, reabilitologas.