Plaučių arterijos tromboembolija – kitų ligų komplikacija. Embolija – procesas, kai kraujagyslė užkemšama į kraujotaką patekusiu atitrūkusiu kamščiu. Tromboembolija – terminas, rodantis, kad embolą sudaro atitrūkę trombai.
Priežastys
- kraujotakos sulėtėjimas, sąstovis;
- venos sienelės pažeidimas;
- padidėjęs kraujo krešumas. Plaučių arterijos trombozę dažniausiai sukelia:
- kojų venų (giliųjų) trombozė,
- kitų stambių organizmo venų, surenkančių kraują iš vidaus organų, trombozė;
- Trombas dešiniojoje širdyje. Trombozę, tromboemboliją provokuojantys rizikos veiksniai:
- Chirurginės operacijos;
- Traumos;
- Imobilizacija;
- Venų varikozė ( išsiplėtimas);
- Nutukimas;
- Piktybiniai navikai;
- Širdies ligos;
- Nėštumas;
- Kontraceptikų vartojimas;
- Įgimti kai kurių faktorių, dalyvaujančių krešėjimo sistemoje, defektai.
Ligos eiga
- masyvią – kai užkemšamas arterijos kamienas ar pagrindinės jo šakos, blokuojama 50-75 proc. plaučių kraujotakos;
- supermasyvią – visiškai užkemšamas kamienas, šakos, blokuojama 75-100 proc.plaučių kraujotakos
- vidutinę – sutrikdoma 15-45 proc. kraujotakos;
- smulkių šakų tromboelmoliją.
Liga gali prasidėti labai staigiai – pasireikšti dideliu dusuliu, greit blogėjančia bendra būkle, veido pamėlimu, bendru silpnumu. Įvykus supermasyviai tromboembolijai, eiga dažnai žaibinė ir prognozė bloga, apie pusė ligonių miršta staiga, didelis procentas – pirmomis valandomis, kai kurie – po kelių parų Gali būti, kad pacientas kelias dienas jaučia dusulio priepuolius, būklė smarkiai pablogėja vėliau – taip būna, kai į kraujotaką patenka nuolat atitrūkstančių mažesnių trombų. Dusulys dažniausiai būna nuo embolijos pradžios, prasideda staiga, dažnai po fizinės įtampos, kartu pakinta veido spalva, skauda krūtinę .Kvėpavimas dažnas (24-48 kartai per minutę). Dėl dusulio pacientui norisi atsigulti. Kartais dusulio nejaučiama, bet spaudžia krūtinę, sunku įkvėpti. Būklei blogėjant kvėpavimas gali retėti (iki 5-8 kartų per minutę).Galime matyti išsipūtusias pulsuojančias kaklo venas. Dėl to, kad mažėja širdies išstumiamas kraujo kiekis, krinta kraujospūdis, pacientas jaučia dažną širdies plakimą (apie110 kartų per minutę, kai kuriais atvejais gali būti 90-160 k/min). Jei embolija masyvi, skausmas už krūtinkaulio stiprus, plėšiantis, plinta į kaklą, kartu būna dusulys, galimi širdies ritmo sutrikimai, kraujospūdžio sumažėjimas. Galimi sąmonės netekimas, apalpimas, koma. Apie 10-20 proc. tromboembolijos eiga yra tarsi slapta, mažasimptomė. Jei užblokuojamos vidutinio dydžio plaučių arterijos šakos, dažnai susidaro plaučių infarktas. Tada šalia dusulio būna šono (dažniau dešinio) skausmas, karščiavimas, atsikosėjimas skrepliais su krauju, taip pat jau minėti kiti simptomai.
Tyrimas
Apžiūrėdamas pacientą, gydytojas stebi jau išvardintus simptomus, kraujospūdžio sumažėjimą. Užrašius elektrokardiogramą, tromboemboliją galima įtarti, jei ji masyvi – dažnai abejonių dėl diagnozės net nekyla. Informatyvesnis yra echokardiografinis tyrimas (širdies echoskopija), jo metu matomos padidėjusios širdies dešiniosios ertmės, kartais galima matyti ir trombą. Įvertinti pažeistą plaučių zoną padeda rentgenologinis tyrimas.Taip pat atliekama eilė kraujo tyrimų. Pagrindinis tyrimas, leidžiantis nustatyti plautinę tromboemboliją yra D-dimerų tyrimas, jų koncentracija būna stipriai padidėjusi. Auksinis standartas diagnozuojant šią ligą yra kompiuterinės tomografijos plaučių arterinų angiografija.
Medicininis gydymas
Pirmiausia įvertinama paciento būklė. Pacientai, kuriems įtariama plaučių arterijos tromboembolija, būtinai turi būti gydomi ligoninėje, jokiu būdu ne namuose. Įvykus masyviai embolijai paprastai ligonio būklė būna sunki, dažnai net kritiška. Tokie pacientai pirmiausia gydomi Intensyvios terapijos skyriuje, kol būklė stabilizuojasi. Specifinis gydymas – deguonies terapija, trombolizinis gydymas, kurio dėka aptirpdomas krešulys, pagerėja plaučių kraujotaka ir ligonio būklė. Naudojami vaistai – aktilizė, streptokinazė. Jie skiriami į veną, intensyviai sekama ligonio būklė, kada taikyti šį gydymą, sprendžiama individualiai, įvertinus riziką, naudą, gyvybinių funkcijų sutrikimą. Vaistas, kuriuo dažniausiai pradedama gydyti – heparinas, kartu skiriama ir mažo molekulinio tankio heparinų (dalteparino ar fondoparinukso). Jis mažina kraujo krešumą, veikdamas visas šio proceso fazes, apsaugo nuo fibrino susidarymo (iš fibrino formuojasi krešulys). Lašinamas į veną, dažnai tai trunka kelias paras (nepertraukiamai). Būklei gerėjant, dozės mažinamos, skiriamos kitos molekulinės formos, kurios švirkščiamos po oda (pvz., 2kartus per dieną). Šiuo periodu pacientui kartojami įvairūs tyrimai, ypač tie, kurie parodo krešumo aktyvumą. Kai kuriais atvejais galima embolą pašalinti, yra būdų tai padaryti ne atviros operacijos metu, o įvedus kateterį per stambias kraujagysles, esamas kraujotakos blokas matomas ekrane, matomą krešulį galima suskaidyti ir pro kateterį atsiubti. Be to, per kateterį galima tiesiai į pažeidimo vietą suleisti ir trombolitikų (pvz.: streptokinazė ar alteplazė). Didelės rizikos pacientams su masyvia trombembolija yra indikuotina chirurginė plautinė tromblembolija. Dažnai, kadangi aprūpinimas deguonimi nepakankamas, duodama pakvėpuoti pastoviai tiekiamo deguonies, kai kada prireikia ir dirbtinės plaučių ventiliacijos. Kada būklė pagerėja, tęsiamas gydymas antikoaguliantais (orfarinu), apsaugoma nuo pakartotinų trombozių. Gydymas ilgas, jis tęsiasi ir pacientui būnant namuose. Taip pat gali būti skiriama papildomai vaistų, atsižvelgiant į kitų organų, ypač širdies, būklę, kurie pagerina paciento gyvenimo kokybę. Jei patvirtinama, jog trombai į kraujotaką pateko iš kojų venų (tą galimą įvertinti ultragarsinio tyrimo dėka), praėjus ūmiam periodui, yra būtinas kojų bintavimas ir elastinės kojnės.
Patarimai ir profilaktika
- Šalinti rizikos veiksnius;
- Vartoti gydytojo paskirtus vaistus – netiesioginio veikimo antikoaguliantus. Jie taip pat trikdo trombų susidarymą, veikdami krešėjimo faktorius. Vartokite tik gydytojo rekomenduotomis dozėmis.
- Jei tromboembolijų epizodai dažni – gali būti rekomenduojama implantuoti –„skėčio pavidalo filtrą į apatinę tuščiąją veną, kuris sulaiko trombus ir šie nepasiekia širdies. Jokiu būdu nekeiskite patys nurodytų netiesioginio veikimo antikoaguliantų dozių – nežinodami, kaip keičiasi Jūsų krešėjimo rodikliai, galite sukelti komplikaciją – kraujavimą, arba sumažinus dozę – vėl formuosis trombai.
Raktiniai žodžiai
Plaučių arterijos tromboembolija, Embolija, Tromboembolija, Trombas, Kamštis, Plaučiai, Kraujotaka
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
2011.12.05
Pacientai, paguldyti į ligoninę dėl autoimuninės sistemos sutrikimų, turi didesnę plaučių embolijos, t.y. krešulio susiformavimo pagrindinėje plaučių arterijoje riziką, teigia naujai atlikti tyrimai. Daugiau...
