Perikarditas

• ūminį perikarditą, kuris gali būti sausasis, t.y., širdiplėvės ertmėje skysčio nedaugėja, o dėl uždegimo sudirgę lapeliai trinasi vienas į kitą ir sukelia skausmą; ir šlapiasis, kai širdiplėvėje susikaupia skysčio, tada sudirginti lapeliai skysčio atitolinami vienas nuo kito, ir skausmas išnyksta. Jei širdiplėvėje kaupiasi labai daug skysčio, pradedama spausti širdis, sutrikdoma jos kaip siurblio funkcija, į ją mažiau patenka kraujo, todėl mažiau kraujo širdis išmeta į vidaus organus. Jei visa tai vyksta labai greitai, širdiplėvė nespėja temptis ir net nedidelis skysčio kiekis gali sukelti širdies suspaudimą. Dėl per mažai išmetamo kraujo į aortą krenta spaudimas, vystosi ūminis širdies nepakankamumas.
• lėtiniu perikarditu su širdies suspaudimu vadinamas lėtinis procesas, kai širdiplėvės ertmė išsitampo ir joje gali susikaupti net 3 litrai skysčio. Kraujas pradeda kauptis venose, gali atsirasti kojų tinimai, padidėti pilvas. Kai kada širdiplėvėje nesikaupia skystis, o širdiplėvės lapeliai suauga, ir tai irgi trukdo širdžiai dirbti, širdis „nebeslysta”. Lapeliai gali sukalkėti, o tai savo ruožtu dar pasunkina širdies darbą – širdis tarsi atsiduria šarvuose. Esant tokiai padėčiai vystosi lėtinis širdies nepakankamumas. Sergant ūminiu perikarditu galima visiškai pasveikti, sergant lėtiniu perikarditu dažniausiai vystosi širdies nepakankamumas, kurio vystymąsi gydant galime pristabdyti.

Širdiplėvės uždegimą gali įtarti ir diagnozuoti tik gydytojas! Ūmiai atsiradus dusuliui, bendram silpnumui, aprašytam skausmui reikėtų kreiptis į savo šeimos daktarą. Diagnozę nustatyti padeda simptomai, eiga, specifiniai pokyčiai elektrokardiogramoje, krūtinės ląstos rengenologinis tyrimas (tačiau ne visais atvejais), širdies echoskopinis tyrimas, kraujo tyrimas (tai liudija kai kurie nespecifiniai uždegiminiai pokyčiai). Kai kada tam, kad nustatytume priežastį, sukėlusią perikarditą, tenka atlikti perikardo punkciją, t.y., su specialia adata įduriama į širdiplėvės ertmę ir ištraukiamas skystis tyrimams.

Ūminis perikarditas gydomas ligoninėje. Turi būti gydoma perikarditą sukėlusi priežastis. Gydyma dažniausiai malšinant skausmą ir lovos režimu. Skiriami šie vaistai:

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (diklofenakas, indometacinas);
• jei skausmas nepalengvėja per 48 valandas, skiriamas prednizolonas;
• jei nustatyta, kad perikarditą sukėlė bakterijos, skiriami antibiotikai, jei tuberkuliozinės kilmės, vaistai nuo tuberkuliozės ir t.t. Jei širdiplėvės ertmėje kaupiasi labai daug skysčio, tai kartais tenka atlikti perikardo punkciją: su adata įduriama į širdiplėvės ertmę ir ištraukiamas skystis. Jei skystis kaupiasi lėtai (lėtinis perikarditas), tai tokias procedūras tenka kartoti arba net paliekamas specialus vamzdelis širdiplėvės ertmėje. Jei širdiplėvė labai kalkėja, ryškiai apsunkindama širdies darbą, operuojama – pašalinama širdiplėvė.

Širdies nepakankamumui:

Gudobelių žiedai:        55,0 g

Takažolių žolė:            25,0 g

Dirvinių asiūklių žolė: 20,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite stikline verdančio vandens, palikite 30–40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Pakalnučių žiedai:   10,0 g

Pipirmėčių lapai:     35,0 g

Valerijonų šaknys:  40,0 g

Pankolių vaisiai:     15,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite stikline verdančio vandens, palikite 30–40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite per dieną vienodais, nedideliais gurkšneliais.

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".