Mitralinio vožtuvo susiaurėjimas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Mitralinio vožtuvo susiaurėjimas, arba mitralinė stenozė – tai lėtinė širdies liga, kuri sąlygoja širdies nepakankamumo vystymąsi. Simptomai: dusulys, širdies plakimo ir prieširdžių virpėjimo priepuoliai, tinimai.

Ligos eiga

Širdis – tai tuščiaviduris raumeninis organas, turintis keturias ertmes – du prieširdžius ir žemiau jų esančius du skilvelius bei keturis vožtuvus. Kairįjį ir dešinįjį skilvelius skiria tvirta raumeninė pertvara, o kairįjį ir dešinįjį prieširdžius – plonesnė pertvara. Sunkiausias darbas tenka kairiajam skilveliui, todėl jis didžiausias, jo sienelės storiausios. Kairįjį skilvelį nuo kairiojo prieširdžio skiria dviburis vožtuvas, vadinamas mitraliniu. Dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio skiria triburis vožtuvas. Iš kairiojo skilvelio išeina stambiausia organizmo arterija – aorta, o iš dešiniojo skilvelio – plaučių arterija. Abi šias arterijas skiria aortos ir plaučių arterijos vožtuvai. Vožtuvų paskirtis – ritmiškai atsidarinėjant leisti pratekėti kraujui, o kai jie užsidaro, neleisti kraujui grįžti atgal. Širdies skilvelių raumenims stipriai susitraukinėjant, kraujas išstumiamas į aortą ir plaučių arteriją. Ši širdies veiklos fazė vadinama sistole. Skilvelių atsipalaidavimas ir poilsis vadinamas diastole. Diastolės metu atsidaro mitralinis ir triburis vožtuvai ir kraujas iš prieširdžių užpildo skilvelius. Taigi kraujas iš organizmo audinių stambiosiomis kraujagyslėmis atiteka į prieširdžius, pro vožtuvus patenka į skilvelius, ir aorta bei plaučių arterija išteka iš skilvelių. Šią darnią veiklą sutrikdo vožtuvų pažeidimas. Vožtuvams susiaurėjus, tai vadinama vožtuvo stenoze, yra sunkiau prastumti kraują pro jį, o kai vožtuvas išsiplečia, atsiranda jo nesandarumas, dalis kraujo grįžta pro nepakankamai užsidariusį vožtuvą. Dažniausiai pasitaiko aortos ir mitralinio vožtuvo pažeidimai, o triburis ir plaučių arterijos vožtuvai pakenkiami retai.
Kai susiaurėja mitralinis vožtuvas, kairiajam prieširdžiui sunkiau prastumti kraują, jo sienelės sustorėja, tačiau jis yra silpnas, nepratęs prie didelių spaudimų, todėl pradeda plėstis, o kraujas ima tvenktis plaučiuose (kraujas iš plaučių venų suteka į kairįjį prieširdį), kyla spaudimas plaučių kraujagyslėse, jo storėja (dėlto žmogus jaučia dusulį, pradžioje tik fizinio krūvio metu, vėliau ir ramybėje). Pasunkėja dešiniojo skilvelio darbas (iš dešiniojo skilvelio kraujas per plaučių arteriją išstumiamas į plaučius), kuris irgi nepratęs prie didelių spaudimų, todėl ilgainiui jis išsiplečia, vystosi triburio vožtuvo nesandarumas, kraujas ima grįžti į dešinįjį prieširdį bei į tuščiąsias venas (į jas suteka kraujas iš viso organizmo venų). Galimi širdies plakimo, prieširdžių virpėjimo priepuoliai. Kraujas ima užsistovėti venose, atsiranda skysčių susilaikymas ir tinimai: pabrinksta kojos, padidėja pilvo apimtis. Yda progresuoja lėtai, kartais praeina daug metų, kol liga būna pastebėta, tokiais atvejais nebeįmanomas joks gydymas nei operacijos.

Į viršų

Gydytojai

Kraujagyslių chirurgas

Vilnius

Kardiologas

Reitingas

Vilnius

Į viršų