Mitralinio vožtuvo prolapsas (iškritimas)

Dažniausios įgytų širdies ydų priežastys – reumatas ir infekcinis endokarditas. Rečiau širdies vožtuvus pažeidžia kitos ligos – sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, mechaninės traumos. Įtakos gali turėti įgimti struktūriniai širdies vožtuvo pakitimai.

Mitralinis prolapsas gali sukelti veriančio, duriančio pobūdžio skausmus krūtinėje, ekstrasistoles, kartais širdies arterijų vainikėlių spazmus. Retai pasitaiko, kad ant vožtuvo burės gabalėlis atitrūksta ir įvyksta kurios nors arterijos embolija. Ji gali sukelti smegenų insultą, staigų vienos akies regėjimo pablogėjimą, miokardo infarktą. Tiktai 15 proc. ligonių mitralinis prolapsas progresuoja iš lėto ir per 15-20 metų atsiranda mitralinis nesandarumas (kraujas grįžta iš kairiojo skilvelio į kairįjį prieširdį).

Skausmus ir ekstrasistoles šiems ligoniams gali pašalinti beta-adrenoblokatoriai. Dažniausiai mitralinis prolapsas žmogui nekenkia ir yra negydomas. Jeigu ligoniui buvo embolijų, prieširdžių virpėjimo epizodų arba ultragarsu įtariamas krešulys širdyje, skiriama kraują skystinančių vaistų ir antikoaguliantų (pvz., aspirino, orfarino). Labai retai tenka daryti operaciją ir atlikti mitralinio vožtuvo korekciją arba pakeisti protezu.

Mitralinio vožtuvo prolapsas gali komplikuotis infekciniu endokarditu.

Reguliariai konsultuotis su specialistais, ultragarsu tikrintis vožtuvo būklę, saugotis infekcinio endokardito.

Kai prolapsas ryškus, reikia vengti sunkaus fizinio darbo. Jeigu prolapsas neryškus, ligoniams prieš danties traukimo ar kitą chirurginę operaciją skiriama antibiotikų.