Mitralinio vožtuvo nepakankamumas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Mitralinio vožtuvo nepakankamumas (arba mitralinis nesandarumas) – tai širdies yda, sąlygojanti širdies nepakankamumo vystymąsi. Vožtuvų nepakankamumas ir susiaurėjimas – tai širdies ydos, kurių pasekoje vystosi širdies nepakankamumas.

Ligos eiga

Širdis – tai tuščiaviduris raumeninis organas, turintis keturias ertmes – du prieširdžius ir žemiau jų esančius du skilvelius bei keturis vožtuvus. Kairįjį ir dešinįjį skilvelius skiria tvirta raumeninė pertvara, o kairįjį ir dešinįjį prieširdžius – plonesnė pertvara. Sunkiausias darbas tenka kairiajam skilveliui, todėl jis didžiausias, jo sienelės storiausios. Kairįjį skilvelį nuo kairiojo prieširdžio skiria dviburis vožtuvas, vadinamas mitraliniu. Dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio skiria triburis vožtuvas. Iš kairiojo skilvelio išeina stambiausia organizmo arterija – aorta, o iš dešiniojo skilvelio – plaučių arterija. Abi šias arterijas skiria aortos ir plaučių arterijos vožtuvai. Vožtuvų paskirtis – ritmiškai atsidarinėjant leisti pratekėti kraujui, o kai jie užsidaro, neleisti kraujui grįžti atgal. Širdies skilvelių raumenims stipriai susitraukinėjant, kraujas išstumiamas į aortą ir plaučių arteriją. Ši širdies veiklos fazė vadinama sistole. Skilvelių atsipalaidavimas ir poilsis vadinamas diastole. Diastolės metu atsidaro mitralinis ir triburis vožtuvai ir kraujas iš prieširdžių užpildo skilvelius. Taigi kraujas iš organizmo audinių stambiosiomis kraujagyslėmis atiteka į prieširdžius, pro vožtuvus patenka į skilvelius, ir aorta bei plaučių arterija išteka iš skilvelių. Šią darnią veiklą sutrikdo vožtuvų pažeidimas. Vožtuvams susiaurėjus, tai vadinama vožtuvo stenoze, yra sunkiau prastumti kraują pro jį, o kai vožtuvas išsiplečia, atsiranda jo nesandarumas, dalis kraujo grįžta pro nepakankamai užsidariusį vožtuvą. Dažniausiai pasitaiko aortos ir mitralinio vožtuvo pažeidimai, o triburis ir plaučių arterijos vožtuvai pakenkiami retai. Mitralinio vožtuvo nepakankamumas gali būti ūminis ir lėtinis.
Išsiplėtus mitraliniam vožtuvui, susitraukiant skilveliui, dalis kraujo grįžta atgal į kairįjį prieširdį, dėl to pastarasis ima plėstis, atsiranda sąstovis plaučių venose, didėja spaudimas plaučių kraujagyslėse ir t.t. (žiūr. mitralinė stenozė). Be to, sistolės metu į kairįjį skilvelį patenka daugiau kraujo (normaliai patenkantis + dalis sugrįžusio į kairįjį prieširdį). Todėl kairysis skilvelis plečiasi, jo sienelės storėja. Jei šie procesai vystosi lėtai, tai žmogaus širdis prisitaiko, kompensuoja didesnius kraujo kiekius, bet jei atsiranda ūminis mitralinis nesandarumas (pvz., dėl miokardo infarkto, infekcinio endokardito), labai greitai vystosi ūminis širdies nepakankamumas, pasireiškia plaučių edema.

Į viršų