Miokardo infarktas


Miokardo infarktas – tai negrįžtamas širdies raumens dalies pakenkimas ir žuvimas, kuris atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo. Simptomai: spaudimo, gniaužimo jausmas krūtinėje, skausmas už krūtinkaulio.

SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Širdies raumenį (miokardą) maitina ir deguonimi aprūpina koronarinės (vainikinės) arterijos. Dažniausiai miokardo infarktas įvyksta dėl vainikinės arterijos užkimšimo trombu, kuris formuojasi išopėjus aterosklerozinei plokštelei (apie 95 proc. sergančiųjų miokardo infarktu nustatoma vainikinių arterijų aterosklerozė). Kai nesveika kraujagyslė susiaurėjimo vietoje užkemšama trombu, tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, apmiršta ir liaujasi dirbusi. Kai trombas nedidelis ir užtveria tik dalį kraujagyslės, susergama nestabilia krūtinės angina („priešinfarktine” būkle) arba negiliu širdies infarktu (be Q bangos elektrokardiogramoje). Kai trombas visiškai užkemša koronarinę kraujagyslę, įvyksta gilus širdies infarktas (su Q banga). Miokardo infarkto rizikos veiksniai tokie patys kaip ir aterosklerozės.

Į viršų

Ligos eiga

Miokardo infarktu gali susirgti iki tol iš pažiūros visiškai sveikas žmogus. Tik prieš pat susergant, išryškėja priešinfarktinės būklės (nestabilios krūtinės anginos) požymiai: priepuolinis skausmas, kuris pasireiškia sunkumu, gniaužimu, smaugimu, veržimu, „ankštumu” krūtinėje. Pradžioje retai pacientas pavadina šį pojūtį skausmu! Kartais skausmas gali būti jaučiamas tik rankose ar kakle, gali plisti į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą, kairės mentės ir tarpumentės sritį. Retais atvejais plinta į dešinę ranką, duobutę po krūtinkauliu, dantis, pakaušį. Skausmas gali trukti nuo 20 minučių iki kelių valandų. Laiku nesuskubus kraujagyslės atverti krešulį tirpdančiais vaistais arba nespėjus praplėsti kraujagyslės per kateterį specialiu balionėliu, miokardo infarktas baigiasi mirtimi arba visam laikui lieka širdies raumens randas. Vėliau širdis išsiplečia ir prasideda širdies nepakankamumas. Ūminis miokardo infarktas dabar gydomas moderniausiomis priemonėmis ir ligonį pavyksta išgelbėti. Tačiau visai nesigydant liga gali kartotis: pažeidžiamos vis naujos kraujagyslės, gresia pakartotinas infarktas, staigi mirtis, vėl vargina krūtinės angina, kartais neapsieinama be sudėtingų brangiai kainuojančių procedūrų ir sunkių operacijų, po kurių daugelis ligonių jau negali gyventi be vaistų.

Į viršų

Tyrimas

Miokardo infarktą padeda diagnozuoti minėti simptomai, pokyčiai elektrokardiogramoje. Ligonio kraujyje ieškoma specifinių širdies raumens pažeidimo rodiklių (kreatifosfokinazės, troponino I). Diagnozę papildo širdies echokardiografinis tyrimas, širdies zondavimas.

Į viršų

Medicininis gydymas

  • Miokardo infarktas gydomas tik ligoninėje! Svarbu kuo skubiau kreiptis į ligoninę, kad būtų galima išsaugoti kuo daugiau gyvibingo širdies raumens. Pirmąją pagalbą reikia suteikti iš karto, tik prasidėjus intensyviems skausmams krūtinėje. Nuo suteiktos pagalbos operatyvumo priklauso infarkto dydis! Ligoniui kas 5 minutės duodama sučiulpti tabletę arba purškiama po liežuviu nitroglicerino, taip pat 1 tabletė aspirino ir kviečiama greitoji medicinos pagalba.
  • Tolimesnė gydymo taktika priklauso nuo pakitimų elektrokardiogramoje:  miokardo infarktas su ST segmento pakilimu elektrokardiogramoje (koronarinę kraujagyslę užkemša trombas) ir miokardo infarktas be ST segmento pakilimo (koronarinė kraujagyslė susiaurėja dėl aterosklerozės, ne dėl trombo užsikimšimo).
  • Miokardo infarkto su ST segmento pakilimu metu būtina kuo skubiau nuvyktį į ligoninę. Jeigu paciento negalima pristatyti skubiai į ligoninę, atliekama trombolizė (su alteplaze, streptokinaze ar tenekteplaze). Atlikus trombolizę pacientai kuo skubiau vežami į ligoninę, kur galima atlikti koronarografiją ir perkutaninę intervenciją. Jos metu per šlaunies arteriją į širdies kraujagysles įvedamas specialus siauras vamzdelis, per kurį leidžiama speciali rentgeno spindulius atspindinti medžiaga. Tai leidžia matyti kurios širdies kraujagyslės užakusios arba susiaurėjusios. Tada per tą patį vamzduką įvedamas mažas balionėlis su metaliniu arba metaliniu vaistus išskiriančiu tinkleliu ir užakusi kraujagyslės vieta išplečiama, o tinklelis paliekamas. Po tinklelio įstatymo procedūros pacientams skiriamas antitrombocitinis gydymas klopidogreliu. Po procedūros klopidogrelis turi būti vartojamas 12 mėnesių.
  • Miokardo infarkto be ST segmento pakilimo metu trombolizė neatliekama, nes koronarinę kraujagyslę susiaurina ne trombas. Šiuo atveju skiriama antiišeminių preparatų:
    • Beta adrenoblokatorių
    • Nitratų - išplečia koronarines kraujagysles
    • Kalcio kanalų blokatorių - sumažina širdies darbą.
  • Taip pat skiriami antikoaguliantai: heparinas, mažos molekulinės masės heparinai (Fondaparinuksas, Enoksaparinas, Dalteparinas, Nadreparinas)  ir K vitamino antagonistai (Orfarinas).
  • Jeigu skausmai krūtinėje nesiliauja, atliekama koronarografija ir įvertinamos koronarinės arterijos po kurios pagal pažeidimo laipsnį įstatomas metalinis arba vaistus išskiriantis tinklelis arba rekomenduojama širdies aortokoronarinio nuosrūvio operacija.
  • Išrašius iš ligoninės reikia vengti rizikos faktorių ir vartoti vaistus:
    • Statinai - siekama, kad mažo tankio cholesterolio kiekis būtų <2.6mmol/l.
    • Beta adrenoblokatoriai - didina ilgalaikį išgyvenamumą ir mažina komplikacijų riziką.
    • AKF inhibitoriai
    • Angiotenzino receptorių blokatoriai

Į viršų

Natūralus gydymas

Aterosklerozei:

Paprastųjų amalų žolė   25,0 g

Česnakų svogūnėliai     50,0 g

Gudobelių žiedai           25,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite stikline verdančio vandens, po 10 val. perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklines 3–4 kartus per dieną.

 

Melisų lapai       40,0 g

Rūtų žolė            35,0 g

Čiobrelių žolė     25,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, pakaitinkite vandens vonelėje 5 min., palikite 30–40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5–1 stiklinę 2–3 kartus per dieną.

 

Kraujažolių žolė   30,0 g

Arnikų žiedai        20,0 g

Jonažolių žolė       50,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 4 val. pritraukti, paskui kaitinkite vandens vonelėje 10 min., palikite 10–15 min. pritraukti ir gerkite prer dieną vienodomis dozėmis.

 

Gudobelių žiedai          40,0 g

Rūtų žolė                      20,0 g

Dirvinių asiūklių žolė  30,0 g

Paprastųjų amalų žolė  10,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 1 val. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną.

 

Gudobelių žiedai          15,0 g

Melisų lapai                  20,0 g

Kmynų vaisiai              20,0 g

Valerijonų šaknys         30,0 g

Rūtų žolė                       15,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, pakaitinkite vandens vonelėje 10 min., palikite 45 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną.

Kankina aterosklerozė? Nuvalytas 5 česnakų galvučių skilteles sumalkite kartu su 10 citrinų, sumaišykite su 1 l grikių medaus. Mišinį 10 dienų palaikykite vėsioje vietoje. Gerkite po desertinį šaukštą 2–3 kartus per dieną prieš valgį.

Obuoliai ir jų sultys stiprina nervų sistemą, mažina aterosklerozę, gerina virškinimą, širdies darbą, atmintį.

Aterosklerozei gydyti tinka česnakas. 20–30 g česnako svogūnėlių pavirinkite nepasterizuotame (200 ml) piene, perkoškite. Pieną išgerkite ir česnaką suvalgykite per dieną

Peršalus, karščiuojant, sergant angina, ateroskleroze, tinka aviečių bei gervuogių sultys. Gerkite po stiklinę 1–2 kartus per dieną prieš valgį.

Šilauogės neutralizuoja „blogąjį“ cholesterolį, padeda gaminti „gerąjį“.

Aterosklerozės profilaktikai:

Sukramtykite prieš valgį 1 valgomąjį šaukštą saulėgrąžų sėklų.

Aterosklerozės profilaktikai ir gydymui gerkite grikių lapų ir žiedų ištrauką (arbatą).

Organizmui stiprinti, aterosklerozės profilaktikai ir gydymui susmulkikite 300 g česnakų, sudėkite į stiklainį ir užpilkite 500 ml 70 laipsnių C spiritu. Palikite 15 dienų pritraukti, nukoškite ir gerkite po 20 lašų. Užgerkite šiltu pienu.

Iš svogūnų laiškų paruoškite sultis ir sumaišykite jas lygiomis dalimis su kiaulpienių medumi. Mišinį laikykite 5 dienas. Gerkite po 1–2 arbatinius šaukštelius 3 kartus per dieną prieš valgį aterosklerozės profilaktikai.

Sumalkite saulėgrąžų sėklas (su lukštais), persijokite ir 1 valgomąjį šaukštą miltelių užplikykite stikline vandens, išmaišykite, įdėkite arbatinį šaukštelį medaus (geriau grikių), vėl išmaišykite ir gerkite kartą per dieną prieš valgį aterosklerozės profilaktikai.

Širdies nepakankamumui:

Gudobelių žiedai:        55,0 g

Takažolių žolė:            25,0 g

Dirvinių asiūklių žolė: 20,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite stikline verdančio vandens, palikite 30–40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

 

Pakalnučių žiedai:   10,0 g

Pipirmėčių lapai:     35,0 g

Valerijonų šaknys:  40,0 g

Pankolių vaisiai:     15,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite stikline verdančio vandens, palikite 30–40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite per dieną vienodais, nedideliais gurkšneliais.

 

Vonios:

100 g raudonėlių žolių, 100 g šalavijų ir 100 g beržų lapų užplikykite 3 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

100 g čiobrelių žolių ir 100 g beržų lapų užplikykite 3 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

100 g barkūnų ir 100 g dirvinių asiūklių žolių užplikykite 3 l vandens, pavirinkite 10 min., palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

Sumaišykite po 100 g barkūnų, pelkinių vingiorykščių ir krapų sėklų, užplikykite 3 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

 Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".

 

Mažina kraujospūdį:

Amalo žolė, gudobelės lapai ir žiedai, melisos lapai.

2 šaukšteliai mišinio užplikomi stikline vandens. Palaikoma 10 minučių, kad prisitrauktų. Geriama rytą ir vakare po vieną stiklinę šiltos arbatos. Kursas su dviejų savaičių pertrauka kartojamas, kol kraujospūdis pasidaro normalus.

 

20 g kraujažolės žolės, 15 g gudobelės žiedų, 15 g gudobelės lapų, 15 g dirvinio asiūklio žolės, 15 g česnako skiltelių.

2 šaukšteliai mišinio užpilami stikline šalto vandens. Pakaitinama iki kūno temperatūros ir palaikoma 10-15 minučių, kad prisitrauktų. Kasdien mažais gurkšneliais geriama po 2 stiklines arbatos. Kursas trunka 4 savaites.

 

30 g vaistinės žvirbliarūtės žolės, 30 g amalo šakų ir lapų, 20 g gudobelės žiedų, 20 g sukatžolės.

1-2 šaukšteliai mišinio užplikomi stikline vandens. Geriama 3 kartus per dieną tarp valgymų.

 

300 gramų praplautų avižų užpilami 3 litrais verdančio vandens. Antpilą kaitinamas ant silpnos ugnies, kol jo teliks 2 litrai. Patyrusiems miokardo infarkto priepolį šio nukošto per sietą nuoviro su 1/2 stiklinės pieno patariama gerti 3 kartus per dieną. Atminkite, kad geriant  nuoviras turi būti šiltas.

 

10 gramų vaistinių medetkų žiedų užpilami 0,5 litro verdančio vandens, leidžama nusistovėti valandą laiko, nukošiama. Patyrusiems miokardo infarkto priepolį šio antpilo patariama gerti po 1/2 stiklinės 4-5 kartus per dieną.

 

Gudobelės sultys. Jos reguliuoja širdies veiklą, padeda geriau aprūpinti širdį deguonimi, mažina arterinį kraujospūdį. Spaudžiamos iš žiedų, lapų ir vaisių. Lapai ir žiedai renkami gegužės mėnesį, o vaisiai - spalį. Gerti po 1 stiklinę sulčių 3 kartus per dieną, joje ištirpinus šaukštą medaus.

 

Papildoma priemonė nedidelei hipertonijai bei aterosklerozei gydyti:

Amalo žolė, kraujažolė.

1 šaukštelis amalo užpilamas stikline šalto vandens. Palaikoma 10 valandų, kad prisitrauktų. Po to šaukštelis kraujažolės užplikomas stikline vandens. Abi arbatos sumaišomos ir visas šis kiekis kiek pašildytas išgeriamas per dieną. Tokiomis arbatomis galima gydytis 4 savaites arba gerti jas tuomet, kai reikia.

 

Tonizuoja, gerina kraujotaką:

 25 g grikių žolės, 20 g rozmarino spyglių, 20 g stambialapio saliavo, 15 g gelsvės šaknų.

2 šaukšteliai mišinio užplikomi stikline vandens. Palaikoma 15 minučių, kad prisitrauktų. Geriama ryte ir vakare po stiklinę arbatos. Kursas trunka 3-4 savaites. Didesnės šių augalų dozės padidina jautrumą saulės spinduliams, todėl gydydamiesi galite smarkiai nudegti. Butina vengti saulės spindulių.

 

Šiek tiek ramina, gerina kraujotaką:

Rozmarino lapai, rėžiukas, rūtų žolė, jonažolė.

Šaukštelis mišinio užplikomas stikline vandens. Per dieną po truputį išgeriama 1-2 stiklinės arbatos. Kursas trunka 3-4 savaites. Gali atsirasti didelis jautrumas saulės spinduliams.

 

Skani, organizmą stiprinanti arbata. Skatina širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą:

Gudobelės žiedai, amalo žolė, stambialapiai saliavai, gervuogių lapai, erškėtrožių vaisiai.

1-2 šaukšteliai mišinio užplikomi stikline vandens. Palaikoma 10 minučių, kad prisitrauktų. Geriama po 2-3 stiklines kuo karštesnės arbatos per dieną. Kursas trunka apie mėnesį.

 

Tonizuoja; vartojama, kai kraujospūdis labai mažas. Arbata gana karti:

40 g karčiavaisio citrinmedžio vaisių žievės, 15 g karčiojo kiečio žolės, 15 g cinamono žievės, 10 g širdažolės.

2 šaukšteliai mišinio užpilami 2 stiklinėmis šalto vandens ir paliekama, kad prisitrauktų. Po to 5 minutes paverdama. Kasdien prieš valgį geriama po 2 stiklines arbatos. Kursas trunka mėnesį. Šios arbatos turėtų vengti tie, kurių jautrus skrandis.

(Literatūra: Wolfgang Mohring, „Gydomųjų arbatų knyga“, Tyrai, 1999).

 

Kaštonų vaisių vonia:

 Gydo periferinės kraujotakos sutrikimus, padidina kapiliarų atsparumą ir neleidžia formuotis trombams. 1 – 1,5 kilogramo maltų kaštono vaisių užpilti 5 litrais šalto vandens, 30 minučių pavirti, perkošti ir supilti į vonią. 

Gelsvės vonia:

Gerina kraujo apytaką.40 – 50 gramų gelsvės užplikyti 4 – 6 litrais verdančio vandens. Po 30 minučių perkošti ir supilti į vonią. Vandens temperatūra turi būti apie 37 laipsnius. Procedūros trukmė 15 – 20 minučių.

 

Kiti produktai

 

Morkų sultys:

 Sultys vartojamos sergant širdies - kraujagyslių ligomis, kaip profilaktinė priemonė prieš ir po infarkto. Geriama po 1 valg. šaukštą 3-4 kartus per dieną keletą mėnesių. Patyrusiems miokardo infarkto priepuolį patariama kurį laiką 3 kartus per dieną gerti po 1 stiklinę morkų sulčių.

Valgomasis česnakas:

Po infarkto, be kitų medikamentų, profilaktiškai rekomenduojama suvalgyti 2-4 česnako skilteles per dieną. Jo dedama į salotas, varškę ar ant sumuštinio. Taip pat galima 3 kartus per dieną išgerti po šaukštą šviežių česnako sulčių arba 20 lašų tinktūros. 

Agurkų sultys:

tinka esant pabrinkimams atsiradusiems nuo širdies ligų. Sultys stiprina širdies raumenis. 

Arbūzų sultys, pomidorų sultys:

 vartojamos esant širdies veiklos sutrikimams. Pomidorų sultys padeda išvengti avitaminozės.

Burokėlių sultys:

 mažina arterinį kraujo spaudimą. Tinka sutikus širdies ritmui. Sergant hipertonine liga, ypač kai vargina galvos svaigimas, rekomenduojamas toks mišinys: burokėlių, morkų, krienų sultys, medus (po stiklinę) ir vienos citrinos sultys. Geriama po valg. šaukštą 2 kartus per dieną prieš valgį 1,5-2 mėn.

 

Masažas

Masažas ir gydomoji gimnastika: laikomi vienais iš būtiniausių kompleksinių elementų šiuolaikinėje miokardo infarkto gydymo metodikoje. Šios procedūros atlieka tonizuojančią funkciją, apsaugo nuo gręsiančio kraujagyslių užsikimšimo, pagerina koronarinę bei periferinę organizmo kraujotaką, padeda palaikyti teigiamą paciento emocinę būseną ir palaipsniui skatina jo perėjimą nuo visiškos ramybės režimo iki normalaus (judresnio) gyvenimo būdo bei grąžina darbingumą. Jei gydomosios gimnastikos pratimus galima pradėti tik 2-3 savaitę, skaičiuojant nuo susirgimo (ūmaus periodo) pradžios, tai masažuoti pradedama žymiai anksčiau, 2-3 dieną, (kūno temperatūrai pasiekus normalią ribą). Mat, gydomoji gimnastika reikalauja aktyvių paciento valios pastangų, o masažui tai nėra būtina.

Masažo tikslas: 1. Skausmų sumažinimas ir jų likvidavimas. 2. Išplečiamos koronarinės širdies kraujagyslės. 3. Užsikimšimo galimybių prevencija ir jų pašalinimas. 4. Gerinama širdies veikla. 5. Periferinėje kraujagyslių sistemos dalyje gerėja kraujo apytaka. 6. Vyksta širdies-kraujagyslių sistemos paruošimas fiziniam krūviui ir aktyviai darbinei veiklai.

Masažas pradedamas kai pagerėja ligonio savijauta: išnyksta skausmai, širdies ritmo sutrikimai ir dusulys ramybėje, tampa normalus leukocitų skaičius, eritrocitų nusėdimo greitis, kraujospūdis, gerėja elektrokardiogramos rodikliai. Kai miokardo infarkto forma lengva, masažas pradedamas 2-5 dieną, kai ji vidutinio sunkumo – 12-15 dieną, o kai infarkto apimtas didelis miokardo plotas – tik 20-25 dieną. 

Gydymo ligoninėje etapas

Ligonis guli ant nugaros, masažuojama lovoje. Pradedama trynimu delniniu pirštų paviršiumi masažuojama nugarinė pėdos dalis, čiurnos, kelių sąnariai pakaitomis su glostymu. Po to – lengvas rankų glostymas, švelnus plaštakos, riešo, alkūnės sąnarių žiedinis trynimas pakaitomis su glostymu. Plokščias šoninių krūtinės ląstos paviršių glostymas delnais. Kai ligoniui leidžiama atsigulti ant dešiniojo šono, masažuojama nugara ir juosmuo. Švelniai glostomos ir trinamos priestuburinės, juosmens-kryžmens sritys ir sėdmeniniai raumenys. Masažo trukmė – iki 7 minučių kasdien. 

Gydymo, išėjus iš ligoninės, etapas

Masažuojami refleksiškai pakitę audiniai, atitinkantys nugaros smegenų segmentus nuo C2-C4, Th1-Th8. Iš pradžių masažuojama nugara arba apykaklinė sritis ligoniui sėdint, po to – širdies sritis ligoniui gulint ant nugaros pakėlus galvūgalį, sulenktus kelius, po kuriais padedamas volelis. Per pirmąsias procedūras masažuotojas nustato jautrias zonas, sustandėjimus raumenyse. Per pirmąsias 3-4 procedūras masažo judesiai turi būti švelnūs, ypač masažuojant jautrias sritis ir taškus. Tempas lėtas arba vidutinis, judesiai eina pagal ir prieš limfos tėkmę. Pradedama nuo dešiniosios kūno pusės. Tik po 3-4 procedūrų galima masažuoti skaudančius taškus – glostant, trinant, ištempiant, sustumiant, nenutrūkstama stabilia ir labilia vibracija. Kiekvienas skaudantis taškas masažuojamas iki 1-2 minučių.

Nugara masažuojama glostant ir trinant priestuburines dalis iš apačios aukštyn, plačiuosius nugaros bei kaklo raumenis. Grėbliniu trynimu masažuojami tarpšonkauliniai tarpai nuo Th2-Th8 krūtinkaulio stuburo link, trinama kairioji mentė ir tarpumentis, maigomi nugaros raumenys bei viršutinės trapecinių raumenų dalys.

Apykaklinė sritis masažuojama glostant ir trinant pakaitomis tai viena, tai kita ranka priestuburines dalis pečių sąnarių link nuo C2-Th2. Trynimas krumpliais išilgai ir spirale kaitaliojamas su glostymu. Išilginis maigymas atliekamas stumiant volelį nuo C2-C4, skersinis trapecinio raumens maigymas kaitaliojamas su glostymu. Kaklo ir nugaros viršutinės dalies glostymas daromas nuo kaklo leidžiantis žemyn. Lengvas žiedinis trynimas delniniu II-IV pirštų paviršiumi atliekamas nuo nugarinės kaklo dalies, viršutinės nugaros dalies žemyn pažastų link. Baigiama glostant nugarinę kaklo dalį, viršutinę nugaros dalį pažastų link. Iš priekio taikomas plokščias paviršutinis ir gilus glostymas abiejų rankų delnais nuo krūtinkaulio pečių link. Trynimas delniniu II-IV pirštų paviršiumi daromas nuo krūtinkaulio pečių link, baigiama glostant priekinę viršutinę krūtinės ląstos dalį nuo krūtinkaulio pečių link. Širdies sritis, krūtinkaulis ir šonkaulinis lankas glostomi, trinamas ir maigomas didysis krūtinės raumuo, kairiojo peties lanko raumenys, delnu atliekama nenutrūkstanti lengva širdies srities vibracija nuo poraktinės duobės, išilgai priekrūtinkaulinės srities ir V-VI šonkaulių aukštyje delnas slysta aplenkdamas pieno liauką pažasties link.

Kai ligoniui masažuojama širdies sritis, jis neturi sulaikyti kvėpavimo.

Po masažo procedūros ligoniui rekomenduotina pailsėti ne mažiau kaip 40 minučių.

Masažo procedūros trukmė tokia: ji pradedama nuo 3-4 procedūrų po 10 minučių, po to 15 minučių kasdien arba kas antrą dieną, iš viso 15 procedūrų.

(Literatūra: Judita Finkelšteinaitė, Nijolė Kristina Valužienė, Jonas Damanskas „Masažas“, „Avicena“, 1998)

 

Gydomasis kvėpavimas

Energetinis kvėpavimas. Pradinė padėtis: atsisėskite taip, kad būtų patogu. Kietai suspaudę burną, lėtai įkvėpkite pro abi šnerves, sklandžiai, ramiai ir lygiai, įsivaizduodami kaip oras užpildo visą krūtinės ertmę nuo gerklės iki širdies. Krūtinės ląsta tuo metu išsiplečia. Įkvėpdami įsivaizduokite, kad orą į krūtinę įtraukiate nebe nosimi, o gerkle. Nors jūsų burna užčiaupta, gerklėje gali pasigirsti šiek tiek šnypščiantis garsas. Šis garsas turi būti tylus, vienatonis ir gana ilgai užtrunkantis. Įkvėpę sulaikykite kvėpavimą tiek, kiek pajėgsite ištverti, nejausdami didelio diskomforto. Po to užspauskite dešiniąją šnervę dešinės rankos nykščiu ir iškvėpkite pro kairiąją šnervę. Taip kvėpuokite tol, kol nepajusite diskomforto. (Literatūra: Kacudzo Niši, „Energetinis kvėpavimas“,„Algarvė“, 2004). 

Sumažinti kraujospūdį, numalšinti širdies skausmą padės kvėpavimas pliūpsniais. Kvėpavimą pradėkite nuo lėto, energingo, panašaus į pliūpsnį įkvėpimo per burną, kurio metu tarkite raidę „a“. Oras tarsi sustingsta burnoje ir gerklėje ir nepatenka į plaučius. Po to lengvai atsikvėpiame „fuuu“ – iškvepiame, tarsi pūstume į puodelį su karšta arbata. Iškvėpimas turi trukti nuo 3 iki 10 sekundžių. Tada darome neilgą, vienos – dviejų sekundžių pauzę, kad neišsivystytų , t.y. pavojingai nepadidėtų plaučių ventiliacija. Ir vėl viskas iš pradžių… Viena – dvi tokio pratimo minutės – ir jūsų arterinis kraujospūdis sumažės, skausmas nurims. Tačiau, taip kvėpuokite tik tol, kol malonu, patogu, komfortiška. Mažiausias nemalonus pojūtis, pavyzdžiui, nežymus galvos svaigimas arba galvos skausmas, – signalas, kad pratimą reikia tučtuojau nutraukti.

 

Kitos rekomendacijos

  • Akupunktūra. Šis gydymo metodas padeda atsikratyti nerimo, streso bei mieguistumo, padeda sukaupti jėgas, gerina savijautą, gerina medžiagų apykaitą, malšina skausmą, mažina kraujospūdį.
  • Šiaurietiškas ėjimas (ėjimas su lazdomis) ne tik padeda įveikti nugaros skausmus, kovoti su antsvorio problemomis, turi teigiamą poveikį širdies darbui, bet ir gerina nervų bei imuninę sistemą. Padeda kraujotakos ir kvėpavimo sistemai, gerina plaučių savybę pasisavinti deguonį, stiptina širdies raumenį, mažina kraujospūdį, širdiesinfarkto ir krešulių susidarymo galimybę bei mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Šiaurietiškas ėjimas ypač tinka žmonėms, kurie dėl sveikatos negalavimų negali bėgioti ar užsiimti kitu sportu.
  • Muzikos terapija. Jeigu ryte pagrosite ar pasiklausysite grojant gitaros, pagerinsite savo širdies veiklą.

Į viršų

Komplikacijos

Miokardo infarktą dažnai lydi komplikacijos, kurios gali būti mirtinos: · Įvairūs širdies ritmo sutrikimai – nuo pavienių „permušimų” iki labai dažno skilvelių plakimo, t.y., skilvelių virpėjimo; · Gali atsirasti labai retas širdies ritmas, nes, pažeidus širdies raumenį, sutrinka elektrinio impulso plitimas; · Kai pažeidžiamas didelis širdies raumens plotas, gali atsirasti ūminio širdies nepakankamumo požymiai – plaučių edema ir šokas. Sutrikus širdies kaip „siurblio” funkcijai, sutrinka kraujo nutekėjimas iš plaučių į kairįjį skilvelį, tuomet kraujas tvenkiasi plaučių kraujagyslėse, iš jų į plaučius pradeda sunktis kraujo plazma – ligonis ima „skęsti savo paties plaučiuose”. Tai vadinama plaučių edema, arba plaučių patinimu. Arba, pažeidus didelį širdies raumens plotą, širdis nebeišstumia pakankamai kraujo į kraujagysles, krenta spaudimas – vystosi šokas; · Širdies plyšimas; · Perikarditas.

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Miokardo infarkto galima išvengti. Reikia stengtis koreguoti aterosklerozę sukeliančius rizikos veiksnius; gydytojui paskyrus, vartoti riebalų kiekį kraujyje reguliuojančius ir trombų susidarymą slopinančius vaistus bei vaistus koronarinei širdies ligai gydyti.
Pirmą parą ligonis privalo gulėti, antrąją – leidžiama 1 valandą pasėdėti, trečią parą – galima porą valandų pasėdėti, pačiam nueiti į tualetą, po keturių dienų – vaikštinėti po palatą, aštuntą-dešimtą parą ligonis, jei nekyla jokių komplikacijų, išrašomas į namus.
 

Į viršų

Raktiniai žodžiai

Miokardo infarktas, Širdies raumuo, Širdies kraujotaka, Pablogėjimas, Spaudimas, Gniaužimo jausmas krūtinėje, Skausmas už krūtinkaulio, Skaumas

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kad kraujagyslės būtų sveikos
Kad kraujagyslės būtų sveikos
2011.11.02

Nuo mitybos įpročių priklauso mūsų kraujagyslių būklė. Kalorijomis, sočiaisiais riebalais ir cholesteroliu gausi dieta kartu su kitais rizikos veiksniais gali pagreitinti aterosklerozę ir sukelti koronarinę širdies ligą Daugiau...

Ar tikrai rūkyti kenksminga?
Ar tikrai rūkyti kenksminga?
2011.09.07

Mesti rūkyti iš tiesų nelengva, nes pasireiškia nikotino nutraukimo požymiai: kankinantis noras rūkyti, bloga nuotaika, nerimas, padidėjęs jautrumas, agresyvumas, depresija, nuovargis, nesugebėjimas susikaupti, galvos skausmai, sustiprėjęs apetitas, priepuolinis noras valgyti, svorio augimas, vidurių užkietėjimas. Daugiau...

Žaliosios arbatos savybės
Žaliosios arbatos savybės
2011.08.09

Moksliniai tyrimai dar sykį patvirtina teigiamą žaliosios arbatos poveikį žmogaus organizmui - sveikatai, grožiui ir ilgaamžiškumui! Daugiau...

Gudobelė – širdies duona
Gudobelė – širdies duona
2011.08.03

Tai augalas, kuris apsaugo nuo įsibrovėlių ir nuo širdies ligų, kai nerimas kankina, nemiga neleidžia užmigti ir taip iki nevilties, kad net jaučiu kaip plaka širdis, permuša lyg nepataikau į šito gyvenimo ritmą. Daugiau...

Karštis – chroniškų ligonių priešas
Karštis – chroniškų ligonių priešas
2011.06.03

Per karščius apie save primena visos chroniškos ligos. Ypač atsargūs turi būti sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis žmonės. Kaip suteikti pagalbą patyrusiajam šilumos ir saulės smūgį?
Daugiau...

Užtraukus dūmo ištiko infarktas
Užtraukus dūmo ištiko infarktas
2011.06.01

Kiekvienais metais pasaulyje dėl rūkymo sukeltų ligų miršta apie 4 mln. žmonių, t. y. 11000 per dieną. Tai ir išeminė širdies liga, plaučių vėžys, miokardo infarktas.
Daugiau...

Raudona suknelė
Raudona suknelė
2011.05.12

Vakarų šalyse itin daug žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukęs labdaros renginys „Raudona sunelė“ (angl. „Go red for women“) šiais metais Lietuvos širdies asociacijos iniciatyva pirmą kartą įvyko ir Lietuvoje. Daugiau...

Moterų žudikas Nr. 1
Moterų žudikas Nr. 1
2011.05.06

Dauguma moterų nežino savo specifinių rizikos veiksnių ir neteisingai galvoja, kad jų rizika susirgti infarktu, insultu ar širdies nepakankamumu mažesnė nei vyrų. Tyrimais įrodyta, kad toks požiūris yra grėsmingai neteisingas, todėl būtina atkreipti dėmesį į ligos progresavimo bei simptomatikos skirtumus, egzistuojančius tarp lyčių. Daugiau...

Nuo infarkto – pėstute, nuo trombozės – ristele
Nuo infarkto – pėstute, nuo trombozės – ristele
2011.04.01

Įsijungę televizorių prie sofutės, ar radiją mašinoje mes pastoviai girdime: judėjimas - sveikata. Ne vienas pagalvojame: pradėsiu ir aš - gal pabėgiosiu vakarais/rytais, ar paieškosiu netoli namų sporto klubo...ir t.t. ir t.t. Bet vis randame sau pasiteisinimų: nėra laiko, per brangu, sveikata neleidžia (!). O juk sportuoja net šaunuoliai invalidų vėžimėliuose. Tik štai tie, vien per 2009 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirę asmenys, o tai daugiau kaip pusė (54 proc.) visų mirusių, jau nebesportuos niekada. Kurią barikadų pusę renkiesi?
Daugiau...

Superproduktai prieš infarktą ir aterosklerozę
Superproduktai prieš infarktą ir aterosklerozę
2011.04.01

Ar dažnai susimąstome, kuo vaišinsime šiandien savo širdį? Daug geriau žinome, kaa nepatinka mūsų figūrai. O širdis dar išrankesnė ir neginčytinai svarbesnė. Juolab, kad jai patinka maistas, kurį protingai valgydami, nepakenksite ir kūno linijoms. Taigi pagrindinės taisyklės, kurių reiktų laikytis, renkatis produktus, naudingus geram širdies ir kraujagyslių sistemos darbui... Daugiau...

Statinai – vaistai prieš hipercholesterolemiją. I dalis
Statinai – vaistai prieš hipercholesterolemiją. I dalis

Vakarų Europos šalyse mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėja, o Lietuvoje didėja. Kodėl? Vienas iš galimų atsakymų: Vakarų Europos šalyse statinų suvartojimas nuolat auga, tuo tarpu Lietuvoje jų vartojimas labai ribojamas, jau penki metai jų skiriama iki 100 kartų mažiau nei kitose Europos šalyse. Sužinokime daugiau.
 
Daugiau...

Kokiomis ligomis maskuojasi depresija
Kokiomis ligomis maskuojasi depresija

Labai daug kas priklauso nuo žmogaus psichologinio tipo. Kai kam užsitęsęs stresas pasireiškia psichikos reiškiniais - atvira depresija, įvairiomis fobijomis (visokiomis baimėmis), o kitiems provokuoja vidaus organų susirgimus. Tai psichiatrai vadina užsimaskavusiomis arba somatinėmis (soma - kūnas) depresijomis. Daugiau...