Krūtinės angina


Krūtinės angina arba stenokardija – tai trumpalaikis skausmas krūtinėje, kuris atsiranda, kai širdies raumuo gauna nepakankamai deguonies. Tai yra tipiškas koronarinės širdies ligos, t.y., pažeistų, susiaurėjusių širdies arterijų ligos, požymis.

SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Širdies raumenį (miokardą) deguonimi aprūpina dvi iš aortos išeinančios arterijos, tarsi vainikai apgaubiančios išorinį širdies paviršių ir todėl vadinamos vainikinėmis (koronarinėmis) arterijomis. Kairioji koronarinė arterija skyla į dvi šakas: nusileidžiančiąją ir gaubiančiąją. Sveikomis koronarinėmis arterijomis kraujas teka laisvai, be kliūčių. Tačiau joms susiaurėjus, kraujui sunkiau pasiekti širdies raumenį. Tuomet žmogus pajunta pirmuosius negalavimus – dažniausiai skausmą krūtinėje fizinio krūvio metu, nes smarkiau dirbančiai širdžiai reikia daugiau deguonies. Koronarinių arterijų susiaurėjimą sukelia iš lėto kraujagyslių sieneles žalojantis procesas – aterosklerozė. Aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios arteriją, – pagrindinė koronarinės širdies ligos priežastis.

Rizikos faktoriai

  • Rūkymas
  • Šeiminė anamnezė
  • Hiperlipidemija
  • Padidėjęs kraujospūdis
  • Cukrinis diabetas
  • Inkstų liga

Į viršų

Ligos eiga

Ligonių krūtinės anginos simptomai yra skirtingi, tačiau to paties ligonio – stereotipiniai, t.y., atsikartojantys. Paprastai krūtinės angina prasideda tik didelio fizinio krūvio metu arba labai susijaudinus, dažniausiai paryčiui. Tipiška krūtinės angina - tai priepuolinis skausmas, kuris pasireiškia sunkumu, gniaužimu, smaugimu, veržimu, „ankštumu” krūtinėje. Pradžioje retai pacientas pavadina šį pojūtį skausmu! Kartais skausmas gali būti jaučiamas tik rankose ar kakle, gali plisti į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą, kairės mentės ir tarpumentės sritį. Retais atvejais plinta į dešinę ranką, duobutę po krūtinkauliu, dantis, pakaušį. Priepuolis trunka nuo 0,5 iki 5 minučių, retai – 10-15 minučių. Jei krūtinės angina užsitęsė daugiau nei 20 minučių, galime įtarti miokardo infarktą arba tai ne krūtinės angina! Negydant koronarinės širdies ligos rizikos faktorių, aterosklerozė progresuoja ir skausmas kyla mažesnio fizinio krūvio metu, tampa dažnesnis, stipresnis, ilgiau užtrunkantis; kartais ima skaudėti krūtinę ir esant ramybės būsenoje. Negydant galima susirgti miokardo infarktu, vystosi širdies nepakankamumas. Tinkamai gydant, galima sustabdyti net toli pažengusią aterosklerozę. Taigi vartojant gydytojo paskirtą gydymą, galima gyventi be krūtinės anginos priepuolių arba juos labai suretinti.

Į viršų

Medicininis gydymas

Krūtines anginos gydymą turėtų skirti gydytojas!
1. Medikamentinis gydymas. Kad nebūtų krūtinės anginos priepuolių vartojamos šios vaistų grupės:
  • nitratai;
  • beta adrenoblokatoriai;
  • kalcio kanalų blokatoriai;
  • molsidominas;
  • trombų sukibimą slopinantys vaistai.
2. Intervencinis gydymas (angioplastika ir chirurginis gydymas). Kai gydymas vaistais neefektyvus, atliekamas širdies zondavimas. Per šlaunies arteriją į širdies kraujagysles yra įvedamas specialus siauras vamzdukas, per kurį leidžiama speciali rentgeno spindulius atspindinti medžiaga. Tai leidžia matyti širdies kraujagyslių susiaurėjimus. Tada per tą patį vamzduką įvedamas mažas balionėlis ir susiaurėjusi kraujagyslės vieta išplečiama. Kartais, kai aterosklerozinė plokštelė labai kieta ir balionu kraujagyslės išplėsti nepavyksta, į ją įstatomas specialus plėtiklis, kuris ten ir paliekamas. Po tokių procedūrų ligonis turi griežtai laikytis gydytojo rekomendacijų. Šis gydymas dažnai prailgina paciento gyvenimą. Kai širdies zondavimo metu nustatomi daugybiniai kraujagyslių susiaurėjimai, rekomenduojamas operacinis gydymas – aortokoronarinio nuosrūvio operacija.

Į viršų

Gydytojai

med. dr. Marijus Gutauskas

Chirurgas, Kraujagyslių chirurgas

Vilnius

Nerijus Bičkauskas

Kraujagyslių chirurgas

Vilnius

Į viršų

Natūralus gydymas

Aterosklerozei:

Paprastųjų amalų žolė   25,0 g

Česnakų svogūnėliai     50,0 g

Gudobelių žiedai           25,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite stikline verdančio vandens, po 10 val. perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklines 3–4 kartus per dieną.

 

Melisų lapai       40,0 g

Rūtų žolė            35,0 g

Čiobrelių žolė     25,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, pakaitinkite vandens vonelėje 5 min., palikite 30–40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5–1 stiklinę 2–3 kartus per dieną.

 

Kraujažolių žolė   30,0 g

Arnikų žiedai        20,0 g

Jonažolių žolė       50,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 4 val. pritraukti, paskui kaitinkite vandens vonelėje 10 min., palikite 10–15 min. pritraukti ir gerkite prer dieną vienodomis dozėmis.

 

Gudobelių žiedai          40,0 g

Rūtų žolė                      20,0 g

Dirvinių asiūklių žolė  30,0 g

Paprastųjų amalų žolė  10,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 1 val. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną.

 

Gudobelių  žiedai          15,0 g

Melisų lapai                  20,0 g

Kmynų vaisiai              20,0 g

Valerijonų šaknys         30,0 g

Rūtų žolė                       15,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, pakaitinkite vandens vonelėje 10 min., palikite 45 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną.

Kankina aterosklerozė? Nuvalytas 5 česnakų galvučių skilteles sumalkite kartu su 10 citrinų, sumaišykite su 1 l grikių medaus. Mišinį 10 dienų palaikykite vėsioje vietoje. Gerkite po desertinį šaukštą 2–3 kartus per dieną prieš valgį.

Obuoliai ir jų sultys stiprina nervų sistemą, mažina aterosklerozę, gerina virškinimą, širdies darbą, atmintį.

Peršalus, karščiuojant, sergant angina, ateroskleroze, tinka aviečių bei gervuogių sultys. Gerkite po stiklinę 1–2 kartus per dieną prieš valgį.

Aterosklerozei gydyti tinka česnakas. 20–30 g česnako svogūnėlių pavirinkite nepasterizuotame (200 ml) piene, perkoškite. Pieną išgerkite ir česnaką suvalgykite per dieną.

Aterosklerozės profilaktikai:

Sukramtykite prieš valgį 1 valgomąjį šaukštą saulėgrąžų sėklų.

Aterosklerozės profilaktikai ir gydymui gerkite grikių lapų ir žiedų ištrauką (arbatą).

Organizmui stiprinti, aterosklerozės profilaktikai ir gydymui susmulkikite 300 g česnakų, sudėkite į stiklainį ir užpilkite 500 ml 70 laipsnių C spiritu. Palikite 15 dienų pritraukti, nukoškite ir gerkite po 20 lašų. Užgerkite šiltu pienu.

Iš svogūnų laiškų paruoškite sultis ir sumaišykite jas lygiomis dalimis su kiaulpienių medumi. Mišinį laikykite 5 dienas. Gerkite po 1–2 arbatinius šaukštelius 3 kartus per dieną prieš valgį aterosklerozės profilaktikai.

Sumalkite saulėgrąžų sėklas (su lukštais), persijokite ir 1 valgomąjį šaukštą miltelių užplikykite stikline vandens, išmaišykite, įdėkite arbatinį šaukštelį medaus (geriau grikių), vėl išmaišykite ir gerkite kartą per dieną prieš valgį aterosklerozės profilaktikai.

Aukštam kraujo spaudimui mažinti:

2 valgomuosius šaukštus bruknių lapų užpilkite stikline verdančio vandens, 10 min. pavirkite vandens vonelėje, atvėsinkite, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę 3 kartus per dieną. Tinka esant dideliam kraujospūdžiui.

Paprastųjų krapų užpilą (20 g žaliavos stiklinei vandens) gerkite po 2–3 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną.

1 valgomąjį šaukštą medetkų žiedų užpilkite stikline verdančio vandens, 5 min. pakaitinkite vandens vonelėje, palikite 45 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

1–2 arbatinius šaukštelius paprastųjų krapų vaisių užpilkite stikline verdančio vandens, uždengę pakaitinkite 5 min. vandens vonelėje, atšaldykite, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.

Paprastųjų amalų žolę (20 g) užpilkite 300 ml šalto virinto vandens, palikite 10–11 val. pritraukti, perkoškite ir gerkite per dieną vienodomis dalimis.

2 valgomuosius šaukštus žemuogių žolės užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 1 val. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Gerkite juodųjų aronijų sulčių po ketvirtį stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Šilauogės neutralizuoja „blogąjį“ cholesterolį, padeda gaminti „gerąjį“.

 

Kraujažolių žolė             20,0 g

Pūslėtųjų guveinių žolė  50,0 g

Paprastųjų amalų žolė    30,0 g

1 arbatinį šaukštelį mišinio užpilkite stikline šalto vandens, palikite 8–9 val. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę 3 kartus per dieną.

 

Gudobelių vaisiai       30,0 g

Gudobelių žiedai        20,0 g

Erškėčių vaisiai          30,0 g

Mažųjų žiemių žolė    20,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, 10 min. pakaitinkite vandens vonelėje, perkoškite ir gautą ištrauką gerkite 3 kartus per dieną.

 

Paprastųjų amalų žolė     40,0 g

Gudobelių vaisiai            30,0 g

Dirvinių asiūklių žolė     30,0 g

1 valgomąjį šaukštą žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens, 10 min. pakaitinkite vandens vonelėje, aušinkite 45 min., perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.

 

Vonios:

100 g raudonėlių žolių, 100 g šalavijų ir 100 g beržų lapų užplikykite 3 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

100 g čiobrelių žolių ir 100 g beržų lapų užplikykite 3 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

100 g barkūnų ir 100 g dirvinių asiūklių žolių užplikykite 3 l vandens, pavirinkite 10 min., palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

Sumaišykite po 100 g barkūnų, pelkinių vingiorykščių ir krapų sėklų, užplikykite 3 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

 Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".

 

Rizikos faktorių šalinimas.

  • Rūkymas. Vienas pagrindinių aterosklerozės rizikos faktorių. Rekomenduojama mesti rūkyti, jei rūkote.
  • Hipertenzijos ankstyva diagnostika ir gydymas vaistais, kraujospūdis turėtų būti žemesnis nei 140/90mmHg.
  • Hipercholesterolemijos korekcija keičiant mitybios įpročius (3 mėnesius), jeigu cholesterolio koncentracija nesumažėja, gydoma cholesterolį mažinančiais vaistais.
  • Fizinis aktyvumas. Rekomenduojama reguliari kasdienė 20-30 minučių trunkanti mankšta (jei tiek negalite, mankštinkitės mažiausiai 3 kartus per savaitę), ypač tinka pasivaikščiojimas, plaukiojimas. Ligoniams, turintiems aterosklerozės komplikacijų, fizinį aktyvumą turėtų parinkti gydytojas.

Į viršų

Komplikacijos

Koronarinė širdies liga gali komplikuotis:
  • Nestabilia krūtines angina, arba „priešinfarktine” būkle. Taip vadinama būsena, kai anksčiau nebuvus jokių ligos požymių, skausmai kyla netikėtai nuo mažiausio fizinio krūvio, pavyzdžiui, lipant laiptais į viršų; taip pat kai jau sergama krūtinės angina, tik skausmai tolygio stiprėja, užtrunka ilgiau (iki 20 minučių), kartojasi naktį.
  • Miokardo infarktu;
  • Lėtiniu širdies nepakankamumu;
  • Staigia mirtimi.

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Svarbiausia yra aterosklerozės profilaktika, t.y., aterosklerozės rizikos veiksnių korekcija.
  1. Dieta. Rekomenduojama vartoti daug šviežių daržovių ir vaisių, rupių miltų ir nemaltų grūdų duonos gaminių, javainių, ryžių, ankštinių, makaronų, neriebių pieno produktų, liesos mėsos, paukštienos be odelės, žuvies. Nekepkite maisto riebaluose, geriau virkite ar troškinkite dengtoje teflonu keptuvėje visai be riebalų arba gaminkite garuose ar mikrobangų krosnelėje. Paprašykite Jus gydačio gydytojo lentelių, kuriose surašyti rekomenduojami ir nerekomenduojami vartoti maisto produktai. Jei turite antsvorį, rekomenduojama jį koreguoti.
  2. Aktyvumas. Rekomenduojama reguliari kasdienė 20-30 minučių trunkanti mankšta (jei tiek negalite, mankštinkitės mažiausiai 3 kartus per savaitę), ypač tinka pasivaikščiojimas, plaukiojimas. Ligoniams, turintiems aterosklerozės komplikacijų, fizinį aktyvumą turėtų parinkti gydytojas.
  3. Rūkymas. Rekomenduojama mesti rūkyti, jei rūkote.
  4. Liaudiškos priemonės. Iš liaudiškų priemonių pripažinta, kad česnakas ir svogūnas (česnakas veikia 10 kartų stipriau) mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Taip pat naudingi žuvies taukai bei žuvies dieta. Nuo aterosklerozės saugo ir medžiagos esančios arbatoje, ypač žalioje, raudonajame vyne, obuoliuose.
  5. Sunkiausia pakeisti vieną svarbiausių ligą nulemiančių veiksnių – paveldėjimą. Tačiau genetikoje vyksta intensyvūs tyrimai. Gal netolimoje ateityje bus galima sumažinti genų įtaką ligos atsiradimui.
  6. Savipagalba kritiniu atveju. Ištikus krūtinės anginos priepuoliui būtina nedelsiant nutraukti fizinį krūvį (jei ėjote, tai sustokite). Jei krūtinės anginos priepuolis užtruko ilgiau nei paprastai (ilgiau nei 20 minučių), čiulpkite nitroglicerino tabletes: po 1 tabletę kas 5 minutes, kol trunka skausmas, kvieskite greitąją pagalbą, stenkitės mažiau jaudintis. Dažniausios klaidos.  tabletės ar „širdies lašai” krūtinės anginos priepuolio metu neefektyvūs! Galite juos naudoti tik kartu su nitroglicerinu.

Atminkite: koronarinės širdies ligos kilmė daugialypė. Būtina įvertinti bendrąją paciento riziką susirgti. Rizikos veiksniai tarpusavyje susiję ir stiprina vienas kito poveikį. Jeigu priklausote padidintos rizikos grupei ir tikimybė susirgti yra didelė, nedelsiant keiskite įpročius. Jeigu jau sergat, neleiskite ligai plėstis.

Į viršų

Raktiniai žodžiai

Krūtinės angina, Stenokardija, Skausmas krūtinėje, Susiaurėjusios arterijos, Skausmas

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Moterys ir koronarinė širdies liga
Moterys ir koronarinė širdies liga

Anksčiau dauguma mokslinių koronarinės širdies ligos tyrinėjimų buvo atliekama tik vyrams. Tačiau ne visus gautus rezultatus galima pritaikyti ir moterims. Skiriasi moterų koronarinės širdies ligos eiga. Daugiau...

Ar tikrai rūkyti kenksminga?
Ar tikrai rūkyti kenksminga?

Mesti rūkyti iš tiesų nelengva, nes pasireiškia nikotino nutraukimo požymiai: kankinantis noras rūkyti, bloga nuotaika, nerimas, padidėjęs jautrumas, agresyvumas, depresija, nuovargis, nesugebėjimas susikaupti, galvos skausmai, sustiprėjęs apetitas, priepuolinis noras valgyti, svorio augimas, vidurių užkietėjimas. Daugiau...

7 pagrindiniai hormonai
7 pagrindiniai hormonai

Apie hormonus parašyta nemažai, tačiau daugelis iki šiol neįsivaizduoja, kad nuo jų kiekio priklauso mūsų sveikata, nuotaika, išvaizda, miegas, apetitas, valia ir net intelektas. Pakalbėkim apie 7 pagrindinius hormonus ir apie tai, kokius simptomus gali sukelti šių medžiagų perteklius arba jų trūkumas. Daugiau...