Kojų venų trombozė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Venų trombozė – ūmus procesas, kurio metu venos užkemšamos trombu, sutrinka veninio kraujo nutekėjimas. Simptomai: galūnių skausmai, sunkumas, niežėjimas, tinimas, pamėlynavimas, išsiplėtusios venos.

Priežastys

Veninio kraujo nutekėjimas iš apatinių galūnių vyksta giliosiomis, paviršinėmis venomis, o šios tarpusavyje susisiekia perforuojančiomis venomis. Paviršinių venų trombozė turi įtakos giliųjų venų trombozei, tačiau vien paviršinių venų trombozė gyvybei pavojingų būklių paprastai nesukelia. Atitrūkusios trombo dalys gali patekti į plaučių kraujotaką, galvos smegenis, sutrikdyti kitų organų kraujotaką, užkimšdamos jų kraujagysles.

Venų trombozę sukelia:

  • ilgos operacijos (ypač dubens, apatinių galūnių);
  • traumos;
  • buvusi giliųjų venų trombozė;
  • ilgalaikis gulėjimas, galūnių imobilizacija (daugiau nei 7 dienas);
  • nėštumas, pogimdyminis laikotarpis;
  • onkologiniai susirgimai;
  • nutukimas;
  • venų varikozė (išsiplėtimas);
  • kraujo užkrėtimas;
  • kraujo sutirštėjimas, netekus organizmo skysčių (priežastys – vėmimas, karščiavimas ir kt);
  • bet kurios kilmės kraujo sąstovis kojose;
  • įgimti tam tikrų baltymų kiekio, kokybės pokyčiai;
  • kontraceptiniai preparatai.
Kraujotakos intensyvumui įtakos turi procesai, dėl kurių susilpnėja blauzdos ir šlaunies raumenų grupių veikla, atsiranda veninės kraujotakos sąstovis, krešėjimo sutrikimų. Sveikose venose formuojasi trombocitų agregatas, aktyvinama krešėjimo sistema, trombas didėja. Jis iš pradžių būna trapus, todėl padidėjus spaudimui (kosint, čiaudint) gali atitrūkti. Vėliau trombo dirginama vena susitraukia, užkemšamas jos spindis, vystosi sienelės uždegimas, trombas tvirtai prisifiksuoja prie sienelės.

Į viršų