Kojų venų trombozė

Veninio kraujo nutekėjimas iš apatinių galūnių vyksta giliosiomis, paviršinėmis venomis, o šios tarpusavyje susisiekia perforuojančiomis venomis. Paviršinių venų trombozė turi įtakos giliųjų venų trombozei, tačiau vien paviršinių venų trombozė gyvybei pavojingų būklių paprastai nesukelia. Atitrūkusios trombo dalys gali patekti į plaučių kraujotaką, galvos smegenis, sutrikdyti kitų organų kraujotaką, užkimšdamos jų kraujagysles.

Venų trombozę sukelia:

• ilgos operacijos (ypač dubens, apatinių galūnių);
• traumos;
• buvusi giliųjų venų trombozė;
• ilgalaikis gulėjimas, galūnių imobilizacija (daugiau nei 7 dienas);
• nėštumas, pogimdyminis laikotarpis;
• onkologiniai susirgimai;
• nutukimas;
• venų varikozė (išsiplėtimas);
• kraujo užkrėtimas;
• kraujo sutirštėjimas, netekus organizmo skysčių (priežastys – vėmimas, karščiavimas ir kt);
• bet kurios kilmės kraujo sąstovis kojose;
• įgimti tam tikrų baltymų kiekio, kokybės pokyčiai;
• kontraceptiniai preparatai.

• Matuojama blauzdų apimtis.
• Įvertinimas blauzdų, šlaunies skausmingumas.
• Atliekamas giliųjų kojų venų ultragarsinis tyrimas. Tiriama dvigubu skenavimu, dopleriniu režimu, tai padeda pamatyti ir įvertinti kraujotakos sutrikimo vietą, aukštį.
• Galima kontrastinė venografija – tai rentgenologinis tyrimas, kuris atliekamas sušvirkštus kontrastinės medžiagos.
• Kraujo tyrime ieškoma tam tikrų rodiklių – d-dimerų padidėjimo kraujyje. Kartais atliekami ir kiti tyrimai, padedantys atsakyti į klausimą, ar yra venų trombozė.

Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti komplikacijų, ypač plaučių arterijos tromboembolijos, riziką. Skiriamas heparinas, kuris lašinamas į veną. Vaistas veikia krešėjimo sistemą, neleisdamas susidaryti trombui. Nuolat stebimi kraujo krešėjimo rodikliai, nes perdozavus heparino, gali kilti kraujavimo pavojus. Atsižvelgiant į krešėjimo rodiklius, heparino dozė koreguojama.

Taip pat skiriama mažos molekulinės masės heparino, švirkšciamo po oda (fragminas, fraksiparinas ir kt.) kartu su orfarino tabletėmis. Šiuos vaistus būtina griežtai vartoti tiek, kiek paskyrė gydytojas. Gydymas paprastai trunka 3-6 mėn, o jeigu kartojasi giliųjų venų trombozės paūmėjimai, reikia visą gyvenimą vartoti orfariną. Atvejais kai trombas užkemša didelę kraujagyslę ir yra didelis pavojus gyvybei, skiriama trombolitikų (pvz. streptokinazė ar alteplazė), tačiau trombozės trukmė turi būti iki 48 valandų.

Gali būti taikomas chirurginis gydymas – atliekama trombektomija, šuntuojanti operacija, kurio metu nuo trombų išlaisvinamos venos, kraujo tėkmė nukreipiama į kitą koją. Jei gydant heparinu ar kitais antikoaguliantais venų trombozė progresuoja, kartojasi tromboembolizacijos į plaučius epizodai, yra trombų, galinčių atitrūkti, arba negalima vartoti antikoaguliantų, į apatinę tuščiąją veną gali būti implantuojamas filtras – vadinamasis „skėtis", sulaikantis trombus.

Kraujotakos nepakankamumui:

Valerijonų šaknys        30,0 g

Kraujažolių žolė          20,0 g

Apynių spurgai            15,0 g

Vaistinių melisų lapai  35,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 30–40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.

Kojų venų uždegimui:

Kaštonų žievė                40,0 g

Ramunėlių žiedai           30,0 g

Vaistinių taukių šaknys  30,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, 30 min. kaitinkite vandens vonelėje, 10 min. aušinkite, perkoškite ir dėkite kompresus.

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".

• Miegokite pakeltu kojūgaliu (užtenka 10-15 laipsnių).
• Kojas bintuokite, mūvėkite elastines kojines.
• Jei Jums buvo atlikta operacija, po jos pradėkite vaikščioti kuo anksčiau.
• Sportuokite.
• Namuose, grįžus iš ligoninės, paprastai skiriama krešėjimą veikiančių vaistų, tai gali būti tabletės (varfarinas), švirkščiami po oda (Inohepas, kleksanas, fragminas, fraksiparinas ir kt.). Jo būtina griežtai vartoti tiek, kiek paskyrė gydytojas, paprastai 3-6 mėn.