Aukštas kraujo spaudimas

Sveiko žmogaus kraujo spaudimas nėra pastovus ir kinta priklausomai nuo veiklos. Pavyzdžiui, jei Jūs sunkiai dirbate arba sportuojate, labai nervinatės, tai tuomet jūsų spaudimas pakyla, tačiau ramybės būsenoje ar Jums miegant, jis sumažėja. Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis, didesnysis, skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis, skaičius atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir vadinamas diastoliniu. Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg – jį būtina mažinti. Tai nėra senėjimo požymis, tai yra liga, kurią reikia gydyti!!!

90 proc. atvejų nerandama jokios priežasties. Tada nustatoma pirminė arterinė hipertenzija. Jos išsivystymui reikšmės turi daugelis faktorių:

1. amžius – didesnis nei 35 metai,
2. aterosklerozę sukeliantys rizikos veiksniai (rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, ilgalaikis stresas ir kt.),
3. pomėgis valgyti sūrų maistą.

10 proc. atvejų kraujospūdžio padidėjimą sukelia persirgtos ligos (inkstų, antinksčių ir kt.). Tada nustatoma antrinė arterinė hipertenzija.

Nustatoma matuojant kraujo spaudimą. Matuojama kelis kartus, skiriant keletą vizitų pas gydytoją, kad būtų išvengta atsitiktinio kraujo spaudimo padidėjimo. Pirmą kartą būtinai matuojama abiejų rankų spaudimas. Skirtumas tarp spaudimų, išmatuotų ant abiejų rankų neturėtų viršyti 20 mmHg. Jei randamas didesnis skirtumas, reikėtų ieškoti gretutinės ligos (tai sprendžia gydytojas). Matuojant spaudimą, ligonis prieš tai turėtų būti nerūkęs, būti pailsėjęs bent 5 minutes, o geriau 10-15 minučių. Matuojama sėdint, padėjus ranką ant stalo (žastas širdies aukštyje).

Arterinė hipertenzija yra medicininis terminas, kuriuo vadinamas padidėjęs kraujo spaudimas. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują, kuris neša deguonį, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Sveiko žmogaus kraujo spaudimas irgi nėra pastovus ir kinta priklausomai nuo veiklos. Pavyzdžiui, jei Jūs sunkiai dirbate arba sportuojate, labai nervinatės, tai tuomet jūsų spaudimas pakyla, tačiau ramybės būsenoje ar Jums miegant, jis sumažėja. Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis, didesnysis, skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis, skaičius atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir vadinamas diastoliniu. Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg – jį būtina mažinti. Tai nėra senėjimo požymis, tai yra liga, kurią reikia gydyti!!!

Esant dideliam kraujo spaudimui bei rizikos veiksniams iš karto skiriami vaistai:

• Renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą slopinantys vaistai: AKF inhibitoriai ir angiotenzino II receptorių antagonistai,
• Kalcio kanalų blokatoriai,
• Beta adrenoblokatoriai,
• Alfa adrenoblokatoriai,
• Diuretikai,
• Centrinio veikimo simpatinę nervų sistemą slopinantys vaistai.

Stengiamasi pradėti gydyti vienu vaistu arba dviejų vaistų deriniu. Jei spaudimas nesureguliuojamas, tenka skirti dar trečią, retais atvejais ketvirtą vaistą. Gydymo tikslas – pasiekti, jog kraujo spaudimas būtų mažesnis nei 140/90 mmHg.

Stengiamasi pradėti gydyti vienu vaistu arba dviejų vaistų deriniu. Jei spaudimas nesureguliuojamas, tenka skirti dar trečią, retais atvejais ketvirtą vaistą. Gydymo tikslas – pasiekti, jog kraujo spaudimas būtų mažesnis nei 140/90 mmHg.

Aukštam kraujo spaudimui mažinti:

2 valgomuosius šaukštus bruknių lapų užpilkite stikline verdančio vandens, 10 min. pavirkite vandens vonelėje, atvėsinkite, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę 3 kartus per dieną. Tinka esant dideliam kraujospūdžiui.

Paprastųjų krapų užpilą (20 g žaliavos stiklinei vandens) gerkite po 2–3 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną.

1 valgomąjį šaukštą medetkų žiedų užpilkite stikline verdančio vandens, 5 min. pakaitinkite vandens vonelėje, palikite 45 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

1–2 arbatinius šaukštelius paprastųjų krapų vaisių užpilkite stikline verdančio vandens, uždengę pakaitinkite 5 min. vandens vonelėje, atšaldykite, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.

Paprastųjų amalų žolę (20 g) užpilkite 300 ml šalto virinto vandens, palikite 10–11 val. pritraukti, perkoškite ir gerkite per dieną vienodomis dalimis.

2 valgomuosius šaukštus žemuogių žolės užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 1 val. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Gerkite juodųjų aronijų sulčių po ketvirtį stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Kraujažolių žolė             20,0 g

Pūslėtųjų guveinių žolė  50,0 g

Paprastųjų amalų žolė    30,0 g

1 arbatinį šaukštelį mišinio užpilkite stikline šalto vandens, palikite 8–9 val. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę 3 kartus per dieną.

Gudobelių vaisiai       30,0 g

Gudobelių žiedai        20,0 g

Erškėčių vaisiai          30,0 g

Mažųjų žiemių žolė    20,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, 10 min. pakaitinkite vandens vonelėje, perkoškite ir gautą ištrauką gerkite 3 kartus per dieną.

Paprastųjų amalų žolė     40,0 g

Gudobelių vaisiai            30,0 g

Dirvinių asiūklių žolė     30,0 g

1 valgomąjį šaukštą žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens, 10 min. pakaitinkite vandens vonelėje, aušinkite 45 min., perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".

Negydoma hipertenzija gali sukelti:

1. miokardo infarktą;
2. galvos smegenų insultą;
3. inkstų nepakankamumą;
4. širdies nepakankamumą;
5. regos sutrikimą;
6. aortos išsiplėtimą ir plyšimą.

Hipertenzija skatina aterosklerozės vystymąsi, todėl jai būdingos visos aterosklerozės sukeltos komplikacijos.

• Mažinkite kūno masę;
• Meskite rūkyti;
• Reguliariai mankštinkitės: kasdien 20-30 min. pasivaikščiokite, plaukiokite, bėgiokite;
• Sumažinkite druskos kiekį maiste, t.y., nesūdykite maisto;
• Sumažinkite riebalų kiekį maiste (tinka tos pačios dietinės rekomendacijos kaip ir aterosklerozei);
• Atsisakykite alkoholio arba jį labai apribokite;
• Išmokite atsipalaiduoti, pailsėti, nepulti į paniką stresinėse situacijose.