Aterosklerozė

Aterosklerozė nėra vien tik nuo amžiaus priklausanti liga. Ją sukelia ir sąlygoja daugelis rizikos veiksnių – rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas – hipertenzija, cukrinis diabetas, padidėjęs „blogojo“ cholesterolio ir sumažėjęs „gerojo“ cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris ir nejudrus gyvenimo būdas, menopauzė, geriamieji kontraceptikai. Šiuos rizikos veiksnius mes galime pašalinti, tačiau aterosklerozę įtakoja ir nekeičiamieji rizikos veiksniai – amžius, vyriškoji lytis, paveldimumas. Yra keletas aterosklerozės vystymąsi aiškinančių teorijų, bet šiuo metu laikomasi „kraujagyslės atsako į pažeidimą“ teorijos. Pradžioje rizikos veiksniai (padidėjęs cholesterolis, kraujospūdis, rūkymas ir kt.) pažeidžia vidinį arterijų dangalą – endotelį. Jis netenka savo apsauginės funkcijos, tampa pralaidus uždegiminėms kraujo ląstelėms ir cholesteroliui. Jei kraujyje cholesterolio per daug, jis pro pažeistą endotelį patenka į gilesniuosius arterijos sluoksnius, pakinta veikiant įvairiems veiksniams ir „suryjamas“ apsauginių organizmo ląstelių. Susiformuoja ankstyvasis aterosklerozinis pažeidimas – riebalinė dėmė. Vėliau pažeidimas didėja, jame kaupiasi ne tik cholesterolis, bet ir įvairios ląstelės, medžiagos, kalcis – formuojasi aterosklerozinė plokštelė. Tokia didėjanti plokštelė vis labiau siaurina arteriją ir trukdo tekėti kraujui. Jautriausios aterosklerozei yra širdies raumenį maitinančios koronarinės (vainikinės) arterijos. Aterosklerozinę plokštelę sudaro riebalinė šerdis (jos pagrindas – cholesterolis) ir dangalas iš mūsų organizmą sudarančio jungiamojo audinio, skiriantis plokštelę nuo kraujo.

Pradinėse stadijose žmogus dažniausiai niekuo nesiskundžia, nieko blogo nejaučia.

Ši liga pasireiškia visai netikėtai, kai procesas jau toli pažengęs, t.y. komplikacijomis:

1. Krūtines angina ir miokardo infarktu, kai pažeidžiamos širdies arterijos;
2. Pilvo skausmais pavalgius ir žarnų gangrena, kai pažeidžiamos pilvo arterijos;
3. Paralyžiais ir galvos smegenų insultu, kai pažeidžiamos galvos arterijos;
4. Kojų skausmais ar gangrena, kai pažeidžiamos kojų arterijos;
5. Aortos išsiplėtimu ar plyšimu;
6. Padidėjusiu kraujospūdžiu, kai pažeidžiamos inkstų kraujagyslės.

Aterosklerozė – sisteminė kraujagyslių sienelės liga – pažeidžianti širdies, smegenų, kojų, rečiau rankų, pilvo kraujagysles. Ateroskleroziniai pokyčiai arterijose pradeda rastis jaunystėje ir metams bėgant ryškėja. Aterosklerozinių plokštelių jaunesnių nei 20 metų amžiaus žmonių koronarinėse arterijose randama 17 proc. visų tiriamųjų; tuo tarpu, ketvirtąjį dešimtmetį einančių žmonių – daugiau nei 50 proc., o vyresnių nei 40–ties – apie 70 proc. Daug metų aterosklerozinė plokštelė auga, nesukeldama jokių simptomų. Ligos paūmėjimus dažniausiai sukelia prie aterosklerozinės plokštelės įplyšimo susidaręs ir kraujo tėkmę trikdantis krešulys (trombas). Pastaraisiais metais nustatyta, kad pavojingiausios ne pačios didžiausios plokštelės, labiausiai siaurinančios arteriją (75 proc. ir daugiau), bet nestabilios, lengviausiai pažeidžiamos, kartais visai nedidelės plokštelės: jos minkštos, su didele riebaline šerdimi. Dėl menkiausios priežasties (pavyzdžiui, po didesnio fizinio darbo ar emocinio susijaudinimo, pakilus kraujospūdžiui ar padažnėjus pulsui) plokštelė traumuojama, ji įplyšta, o ties įplyšimu formuojasi trombas (krešulys). Negydoma aterosklerozė komplikuojasi.

Aterosklerozės išgydyti neįmanoma, galimas tik proceso sulėtinimas, arba simptominis gydymas.

Krūtinės anginos gydymas:

Rizikos faktorių šalinimas:

• Rūkymas. Vienas pagrindinių aterosklerozės rizikos faktorių. Rekomenduojama mesti rūkyti, jei rūkote.
• Hipertenzijos ankstyva diagnostika ir gydymas vaistais, kraujospūdis turėtų būti žemesnis nei 140/90mmHg.
  
• Hipercholesterolemijos korekcija keičiant mitybios įpročius (3 mėnesius), jeigu cholesterolio koncentracija nesumažėja, gydoma cholesterolį mažinančiais vaistais.
  
• Fizinis aktyvumas. Rekomenduojama reguliari kasdienė 20-30 minučių trunkanti mankšta (jei tiek negalite, mankštinkitės mažiausiai 3 kartus per savaitę), ypač tinka pasivaikščiojimas, plaukiojimas. Ligoniams, turintiems aterosklerozės komplikacijų, fizinį aktyvumą turėtų parinkti gydytojas.

Medikamentinis krūtinės anginos gydymas:

• aspirinas
• beta adrenoblokatoriai
• statinai - mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, ko pasekoje aterosklerotinių kardiovaskulinių komplikacijų rizika sumažėja 30%.
• AKF inhibitoriai, skiriami hipertenzijos, širdies nepakankamumo gydymui ir sutrikus kairio skilvelio funkcijai
• kalcio kanalų blokatoriai - jie turi kraujagysles plečiančių savybių ir mažina širdies raumens susitraukimo jėgą, ko pasekoje širdis sunaudoja mažiau deguonies (Nifedipinas, Diltiazemas, Verapamilis, Amlodipinas).
• nitratai - turi kraujagysles plečiančių savybių.

Labai svarbu šalinti padidėjusio kraujo spaudimo ir cholesterolio priežastis. Gydymą vaistais parenka tik gydytojas!

Kraujotakos nepakankamumui:

Valerijonų šaknys        30,0 g

Kraujažolių žolė          20,0 g

Apynių spurgai            15,0 g

Vaistinių melisų lapai  35,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 30–40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.

Aterosklerozei:

Paprastųjų amalų žolė   25,0 g

Česnakų svogūnėliai     50,0 g

Gudobelių žiedai           25,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite stikline verdančio vandens, po 10 val. perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklines 3–4 kartus per dieną.

Melisų lapai       40,0 g

Rūtų žolė            35,0 g

Čiobrelių žolė     25,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, pakaitinkite vandens vonelėje 5 min., palikite 30–40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5–1 stiklinę 2–3 kartus per dieną.

Kraujažolių žolė   30,0 g

Arnikų žiedai        20,0 g

Jonažolių žolė       50,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 4 val. pritraukti, paskui kaitinkite vandens vonelėje 10 min., palikite 10–15 min. pritraukti ir gerkite prer dieną vienodomis dozėmis.

Gudobelių žiedai          40,0 g

Rūtų žolė                      20,0 g

Dirvinių asiūklių žolė  30,0 g

Paprastųjų amalų žolė  10,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 1 val. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną.

Gudobelių žiedai          15,0 g

Melisų lapai                  20,0 g

Kmynų vaisiai              20,0 g

Valerijonų šaknys         30,0 g

Rūtų žolė                       15,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, pakaitinkite vandens vonelėje 10 min., palikite 45 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną.

Nuvalytas 5 česnakų galvučių skilteles sumalkite kartu su 10 citrinų, sumaišykite su 1 l grikių medaus. Mišinį 10 dienų palaikykite vėsioje vietoje. Gerkite po desertinį šaukštą 2–3 kartus per dieną prieš valgį.

Obuoliai ir jų sultys stiprina nervų sistemą, mažina aterosklerozę, gerina virškinimą, širdies darbą, atmintį.

Organizmui stiprinti, aterosklerozės profilaktikai ir gydymui susmulkikite 300 g česnakų, sudėkite į stiklainį ir užpilkite 500 ml 70 laipsnių C spiritu. Palikite 15 dienų pritraukti, nukoškite ir gerkite po 20 lašų. Užgerkite šiltu pienu.

Peršalus, karščiuojant, sergant angina, ateroskleroze, tinka aviečių bei gervuogių sultys. Gerkite po stiklinę 1–2 kartus per dieną prieš valgį.

Aterosklerozei gydyti tinka česnakas. 20–30 g česnako svogūnėlių pavirinkite nepasterizuotame (200 ml) piene, perkoškite. Pieną išgerkite ir česnaką suvalgykite per dieną.

Šilauogės neutralizuoja „blogąjį“ cholesterolį, padeda gaminti „gerąjį“.

Aterosklerozės profilaktikai:

Sukramtykite prieš valgį 1 valgomąjį šaukštą saulėgrąžų sėklų.

Aterosklerozės profilaktikai ir gydymui gerkite grikių lapų ir žiedų ištrauką (arbatą).

Iš svogūnų laiškų paruoškite sultis ir sumaišykite jas lygiomis dalimis su kiaulpienių medumi.

Mišinį laikykite 5 dienas. Gerkite po 1–2 arbatinius šaukštelius 3 kartus per dieną prieš valgį aterosklerozės profilaktikai.

Sumalkite saulėgrąžų sėklas (su lukštais), persijokite ir 1 valgomąjį šaukštą miltelių užplikykite stikline vandens, išmaišykite, įdėkite arbatinį šaukštelį medaus (geriau grikių), vėl išmaišykite ir gerkite kartą per dieną prieš valgį aterosklerozės profilaktikai

Vonios:

100 g raudonėlių žolių, 100 g šalavijų ir 100 g beržų lapų užplikykite 3 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

100 g čiobrelių žolių ir 100 g beržų lapų užplikykite 3 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

100 g barkūnų ir 100 g dirvinių asiūklių žolių užplikykite 3 l vandens, pavirinkite 10 min., palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

Sumaišykite po 100 g barkūnų, pelkinių vingiorykščių ir krapų sėklų, užplikykite 3 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".

• Krūtinės angina ir miokardo infarktas.
• Pilvo skausmai ir žarnų gangrena.
• Galvos smegenų insultas ir paralyžius.
• Kojų skausmai ar gangrena.
• Aortos išsiplėtimas ar plyšimas.
• Padidėjęs kraujospūdis.