Aritmija

Aritmija – tai širdies ritmo sutrikimai. Nuolat susitraukdama ir išsiplėsdama širdis vienodu ritmu varinėja kraują. Bet koks šio ritmo dažnumo sutrikimas ir vadinamas aritmija.

SIMPTOMAI

  • - Apsunkintas kvėpavimas
  • - Aukštas kraujo spaudimas
  • - Intensyvus širdies plakimas
  • - Širdies ritmo sutrikimai
  • - Dažnesnis pulsas
  • - Dažnas kvėpavimas
  • - Dažnas širdies plakimas
  • - Skausmas širdies plote
  • - Neritmiškas kvėpavimas

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Video

Tai-či mankšta
2011.04.22

Priežastys

Jei aritmija atsiranda vyresnio amžiaus žmogui, dažnai gydytojams nekyla klausimų, iš kur ji. Natūralūs procesai dėl amžiaus (pavyzdžiui, širdies raumens jungiamojo audinio išvešėjimas) keičia elektros impulsų laidumą. Jei aritmija serga jaunas žmogus, tai gali būti retų įgimtų ar paveldėtų ligų priežastis. Įgimtos aritmijos - kai funkcionuoja įgimti papildomi širdies laidumo takai. Jais plinta elektrinis širdies sujaudinimas, sukeliantis tachikardijos (pernelyg dažno širdies plakimo) priepuolius. Aritmijos gali būti įgimtų širdies ydų palydovės (pvz., prieširdžių pertvaros defekto ir pan.). Kita aritmijų atsiradimo priežastis yra ūminis širdies raumens uždegimas - miokarditas (kai į organizmą patenka infekcija, pavyzdžiui, sergant gripu). Taip pat širdies ritmo sutrikimai vystosi, kai dėl įvairių priežasčių sutrinka normalus elektrinio impulso sklidimas. Dažniausiai tą lemia įvairios širdies ligos (reumato sukelta dviburio vožtuvo yda, dilatacinė kardiomiopatija, koronarinė širdies liga, išėminė širdies liga). Retesnė priežastys – su širdimi tiesiogiai nesusijusios ligos (arterinė hipertenzija, plaučių arterijos embolija, tireotoksikozė, alergija).
Kartais dėl aritmijos kalta skydliaukės hiperfunkcija.
Dalį aritmijų sukelia vegetacinės nervų sistemos funkcijos pakitimas. Ši sistema, išskirdama biologiškai veiklias medžiagas (adrenaliną, acetilcholiną ir kitas), reguliuoja širdies darbą.
Aritmijas gali sukelti širdies raumens hipertrofijos. Ji padidėja padidėjus kraujo spaudimui, dėl didelių fizinių krūvių ar genetinių defektų.
Nereguliarų širdies plakimą gali sukelti kofeinas, tabakas, alkoholis, vaistai nuo peršalimo ir kosulio, taip pat priemonės apetitui mažinti, psichotropiniai preparatai, narkotikai.
Kai kurių aritmijų kilmės nustatyti kol kas neįmanoma (vadinamosios idiopatinės širdies raumens ligos, skilvelio struktūros defektas – displazija).

Į viršų

Ligos eiga

Laikini ir reti ritmo sutrikimai sveikam žmogui natūralūs ir visai nekenksmingi. Pavyzdžiui, sinusinė arba kvėpavimo aritmija: įkvepiant pulsas retėja, iškvepiant dažnėja. Jei širdis plaka dažniau, esant fiziniam ar emociniam krūviui, jei pakyla kūno temperatūra– tai taip pat normali sveikos širdies reakcija. Vienetinės ekstrasistolės – reti neritmiški širdies dūžiai, jaučiami kaip permušimai, – taip pat dar laikomi norma. Kiekvienam žmogui per parą jų gali būti keliasdešimt.
Tačiau, jei dažnai jaučiamas širdies suspurdėjimas, permušimai, nelygus plakimas, reikia manyti, kad tai jau ligos – aritmijos – simptomai.
Širdies aritmijos metu sutrinka širdies veikla, ko pasekoje neužtikrinamas pilnavertis organų aprūpinimas krauju, o tuo pačiu ir maisto medžiagomis bei deguonimi. Dėl nepakankamai efektyvios kraujotakos jaučiamas silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas, dusulys. Ritmo sutrikimui užsitęsus, gali vystytis širdies nepakankamumas.
Sinusinės, prieširdžių (viršskilvelinės) aritmijos yra mažiau pavojingos. Pačios pavojingiausios yra širdies skilvelių aritmijos. Dėl tokios aritmijos žmogus gali staiga mirti, nes, atsiradus skilvelių virpėjimui ar tachikardijai, nutrūksta kraujotaka.
Moterys dažniausiai aritmiją pajunta sulaukusios 50–55 metų. Į širdies ritmo sutrikimus jos paprastai reaguoja gana jautriai, jie sukelia panikos priepuolius. Pagyvenusiems vyrams aritmija dažnai pasireiškia esant ramybės būsenos, pavalgius arba miegant.

Į viršų

Tyrimas

Aritmiją gydytojas gali įtarti kruopščiai ištyręs ligonį (stetoskopu išklausęs dažną ir neritmišką širdies veiklą bei apčiuopęs nereguliarų pulsą). Diagnozei patvirtinti atliekama elektrokardiografija (EKG), kurios metu užrašytoje kreivėje nustatomi prieširdžių plazdėjimui ar virpėjimui būdingi pokyčiai.

Gali būti atliekami kraujo tyrimai. Jų metu nustatoma ar yra imuninių arba genetinių pokyčių, norint nustatyti širdies įgimtas ar uždegimines ligas, atliekamas cholesterolio ir jo frakcijų tyrimas (labai svarbu nustatant lipidų apykaitos sutrikimą), gliukozės tyrimas (ar nėra cukrinio diabeto), elektrolitų (kalio, natrio, magnio) ir metabolitų (medžiagų apykaitos produktų) koncentracijos kraujo serume tyrimas, širdies rentgenologinis tyrimas, širdies ištyrimas ultragarsu (nustato anatominius širdies pokyčius bei funkcinį pajėgumą).

Kai kuriais sudėtingesniais atvejais naudojamos invazinės (kruvinos) diagnostinės procedūros (kai į širdį pro stambias kraujagysles kišami laidai ir elektrinė širdies veikla užrašoma pačioje širdyje, arba kai rentgenu kontrastuojamos širdies kraujagyslės ir nustatoma jų būklė).

Į viršų

Medicininis gydymas

Jei medikai nustato aritmiją, reikia išsiaiškinti jos kilmę ir nuspręsti, gydyti ją ar ne. Jei tai gerybinė aritmija dėl vegetacinės disfunkcijos (tokią aritmiją junta apie 70 proc. žmonių), galime būti ramūs – vaistų nuo aritmijos nereikia. Tačiau jei aritmija kyla dėl kitų priežasčių, ji yra pavojingesnė. Pirmiausia gydoma ligą sukėlusi priežastis. Jei aritmijas sukelia išeminė širdies liga, reikia gydyti ją, jei problemos kyla dėl padidėjusio kraujospūdžio – reikia jį kontroliuoti. Jei aritmijos kyla dėl nervų sistemos disfunkcijos - reikia sureguliuoti vegetacinę nervų sistemą (vaistais, taip pat keičiant gyvenimo būdą, naudojant psichoterapiją, klimato terapiją, kurorto terapiją).

Yra ir vaistų, kurie neleidžia kilti aritmijoms. Jais gydoma apie trečdalis visų aritmijų.

10–15 proc. aritmijų gydomos invaziniu būdu (įkišus kateterius pro stambiąsias kraujagysles) ir lazeriu, krioabliacija, radiodažnuminė energija, kitais šiuolaikiniais metodais. Tokių procedūrų metu sunaikinami papildomi laidumo takai ar aritmogeniniai židiniai. Po jų dalis ligonių visiškai pasveiksta.

Sunkių aritmijų atvejais šiandien jau vis rečiau daromos operacijos atveriant krūtinės ląstą.

Širdį stiprina ir jos veiklos sutrikimus šalina magnio, kalio preparatai, specialūs medžiagų apykaitą gerinantys vaistai.

Kartais aritmija gydoma naudojant radijo dažnius. Į širdį įvedamas kateteris, randama vieta, sukelianti ritmo sutrikimą, ir ši zona suardoma, padedant radijo dažniams. Po tokios procedūros pacientas dažniausiai pasveiksta.

Jei nustatoma ligos priežastis ir ji pašalinama, aritmija paprastai išnyksta. Jauniems žmonėms kartais užtenka laikytis režimo, pakankamai ilsėtis. Labai sunkiais atvejais implantuojamas kardiostimuliatorius.

Į viršų

Natūralus gydymas

Kraujotakos nepakankamumui:

Valerijonų šaknys        30,0 g

Kraujažolių žolė          20,0 g

Apynių spurgai            15,0 g

Vaistinių melisų lapai  35,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 30–40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.

Širdies nepakankamumui:

Gudobelių žiedai:        55,0 g

Takažolių žolė:            25,0 g

Dirvinių asiūklių žolė: 20,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite stikline verdančio vandens, palikite 30–40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

 

Pakalnučių žiedai:   10,0 g

Pipirmėčių lapai:     35,0 g

Valerijonų šaknys:  40,0 g

Pankolių vaisiai:     15,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite stikline verdančio vandens, palikite 30–40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite per dieną vienodais, nedideliais gurkšneliais.

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".

Liaudies medicina dėl streso atsiradusius širdies ritmo sutrikimus rekomenduoja gydytis gudobelių žiedų arbata.
Be to, gudobelių žieduose esančios veikliosios medžiagos mažina centrinės nervų sistemos jautrumą, tonizuoja širdies raumenį, gerina kraujo apytaką širdies ir galvos smegenų kraujagyslėse, mažina kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje.
Jau viduramžių medicinos knygose ji rekomenduojama kaip širdies ligas gydanti ir ją stiprinanti priemonė. Labai svarbu gudobelę vartoti ilgai – kursas turi trukti 4 ar 5 savaites.
Gydytis gudobele ypač rekomenduojama pagyvenusiems žmonėms. Be to, žinotina, kad gudobelių žiedų arbata skatina šlapimo išsiskyrimą. Ji ruošiama taip: du arbatinius šaukštelius gudobelės žiedų ir lapų užplikyti stikline verdančio vandens ir uždengus palikti 20 minučių, kad prisitrauktų. Geriama po vieną stiklinę du arba tris kartus per dieną.
Pasak liaudies medicinos žinovų, širdies raumenį stiprina ir melisos. Iš jų ruošiamas užpilas. 10 g susmulkintos žaliavos užpilama stikline verdančio vandens, uždengiama ir paliekama pusvalandžiui. Paskui perkošiama ir prieš valgant geriama po pusę stiklinės du tris kartus per dieną. Tačiau prieš pradedant vartoti vaistažoles patartina pirmiausia pasiklausti gydytojo nuomonės.

Į viršų

Komplikacijos

Esant aritmijai, dėl sutrikusio širdies ritmo ilgainiui gali susiformuoti kraujo krešuliai. Jų dalys gali atskilti ir su krauju nukeliavę į įvairius organus, sutrikdyti jų kraujotaką. Įvyksta vadinamoji tromboembolija. Gali vystytis insultas, infarktas, plaučių embolija.
Jei aritmijos atsiranda dėl širdies raumens patologijos (miopatijų, miokarditų) ar išeminės širdies ligos, negydant būklė gali progresuoti iki visiško širdies veiklos nepakankamumo. Tuomet vaistai jau nebepadės
Moterims aritmiją dažniausiai sukelia fizinis ir emocinis krūviai. Nors širdies ritmo sutrikimais dailiosios lyties atstovės serga rečiau nei vyrai, bet pasekmės joms būna sunkesnės – padidėja trombozės, insulto tikimybė.

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Norint išvengti širdies ritmo sutrikimo labai svarbi savalaikė gretutinių ligų diagnostika ir tinkamas gydymas.
Labai svarbu – sveikas gyvenimo būdas. Reikia laikytis darbo ir poilsio režimo, tausoti nervų sistemą, tinkamai maitintis, nenutukti. Taip pat būtina atsisakyti žalingų įpročių – rūkyti ir gerti svaigiuosius gėrimus. Alkoholis net sveikiems žmonėms dažnai sukelia širdies permušimus, bet kenčiantiesiems nuo aritmijos jis kur kas pavojingesnis.
Būtinas fizinis aktyvumas - širdies veiklos stimuliatorius.
Vartojant šlapimo išsiskyrimą skatinančius vaistus, iš organizmo pašalinamas ir kalis. Kai jo stinga, atsiranda kur kas didesnė rizika susirgti aritmija. Todėl reikia vartoti tik gydytojo paskirtus vaistus, su juo pasitarti, ar nereikia papildomai gerti kalio ir magnio preparatų.
Širdis per minutę plaka vidutiniškai 70 kartų. Patikrinti, ar jos ritmas geras, galime matuodami pulsą ramybės būsenoje. Tereikia prieinamose vietose (ties riešu, kaklo arterija ar kitur) paskaičiuoti tvinksnius per minutę.
Kai kurie asmenys, pajutę nemalonius pojūčius širdies srityje, nusprendžia gydytis patys. Gana dažnai tokie žmonės pradeda bėgioti, praustis šaltu vandeniu, apsitrinti sniegu ar maudytis bet kokiu oru. Tačiau esant polinkiui į aritmiją tokios procedūros draudžiamos.

Į viršų

KLAUSK EKSPERTŲ

Klausk ekspertų

Į viršų

FORUMAS

Forumas

Į viršų

SUSIJĘ STRAIPSNIAI