Aortos vožtuvo susiaurėjimas, vožtuvo stenozė - širdies yda, kuri sąlygoja širdies nepakankamumo vystymąsi. Vožtuvui susiaurėjus sunkiau prastumiamas kraujas pro jį.
Priežastys
Dažniausiai aortos vožtuvo susiaurėjimą sukelia reumatas. Tačiau ši liga gali būti ir įgimta.
Ligos eiga
Širdis – tai tuščiaviduris raumeninis organas, turintis keturias ertmes – du prieširdžius ir žemiau jų esančius du skilvelius bei keturis vožtuvus. Kairįjį ir dešinįjį skilvelius skiria tvirta raumeninė pertvara, o kairįjį ir dešinįjį prieširdžius – plonesnė pertvara. Sunkiausias darbas tenka kairiajam skilveliui, todėl jis didžiausias, jo sienelės storiausios. Kairįjį skilvelį nuo kairiojo prieširdžio skiria dviburis vožtuvas, vadinamas mitraliniu. Dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio skiria triburis vožtuvas. Iš kairiojo skilvelio išeina stambiausia organizmo arterija – aorta, o iš dešiniojo skilvelio – plaučių arterija. Abi šias arterijas skiria aortos ir plaučių arterijos vožtuvai. Vožtuvų paskirtis – ritmiškai atsidarinėjant leisti pratekėti kraujui, o kai jie užsidaro, neleisti kraujui grįžti atgal. Širdies skilvelių raumenims stipriai susitraukinėjant, kraujas išstumiamas į aortą ir plaučių arteriją. Ši širdies veiklos fazė vadinama sistole. Skilvelių atsipalaidavimas ir poilsis vadinamas diastole. Diastolės metu atsidaro mitralinis ir triburis vožtuvai ir kraujas iš prieširdžių užpildo skilvelius. Taigi kraujas iš organizmo audinių stambiosiomis kraujagyslėmis atiteka į prieširdžius, pro vožtuvus patenka į skilvelius, ir aorta bei plaučių arterija išteka iš skilvelių. Šią darnią veiklą sutrikdo vožtuvų pažeidimas. Vožtuvams susiaurėjus, tai vadinama vožtuvo stenoze, yra sunkiau prastumti kraują pro jį, o kai vožtuvas išsiplečia, atsiranda jo nesandarumas, dalis kraujo grįžta pro nepakankamai užsidariusį vožtuvą. Dažniausiai pasitaiko aortos ir mitralinio vožtuvo pažeidimai, o triburis ir plaučių arterijos vožtuvai pakenkiami retai.
Susiaurėjus aortos angai, pro siauresnę ertmę kairiajam skilveliui sunkiau išstumti kraują, todėl didėja spaudimas jame, jo sienelės ima storėti. Ilgą laiką žmogus nejaučia jokių simptomų, nes kairysis skilvelis „pripratęs” prie didelių spaudimų. Tačiau bėgant metams, kairysis skilvelis ima silpti, vystosi širdies nepakankamumas. Ilgą laiko ši liga niekaip nepasireiškia. Atsiradę simptomai informuoja, kad žmogų būtina greičiau operuoti, nes gydymas vaistais jau neefektyvus.
Tyrimas
Širdies ydos diagnozuojamos iš ligonio nusiskundimų, apžiūros ir auskultacijos (išklausomi širdies ūžesiai), elektrokardiogramos, širdies echoskopijos, krūtinės ląstos rentgenologinio tyrimo ir širdies kateterizacijos/angiografijos.
Medicininis gydymas
Pacientams su mažo laipsnio aortos vožtuvo stenoze retai būna simptomų, todėl jie turėtų gyventi įprastą gyvenimą. Turintys vidutinio laipsnio AoV stenozę turėtų kas 6 mėnesius tikrintis pas kardiologą (atlikti kardioechoskopiją) bei vengti vidutinio-sunkaus fizinio krūvio ar sporto varžybų.
Chirurginis gydymas
Chirurginis vožtuvo pakeitimas rekomenduojamas pacientams, kuriems nustatoma didelio laipsnio aortos vožtuvo stenozė ir pasireiškia širdies nepakankamumo simptomai.
Pacientams, kurie turi labai didelę riziką širdies operacijai galima atlikti transkateterinę balioninę valvuloplastiką, kad būtų sumažinti širdies nepakankamumo simptomai (procedūros metu susiaurėjęs vožtuvas praplečiamas į širdį įvedamu balionu).
Medikamentinis gydymas
Esant aortos vožtuvo susiaurėjimui gali būti vartojami:
- Beta adrenoblokatoriai: pvz., karvedilolis, metoprololis.
- Šlapimą varantys vaistai (diuretikai): pvz., furosemidas, hidrochlorotiazidas, indapamidas, spironolaktonas, torasemidas.
- Širdį veikiantys glikozidai: digoksinas.
- Kalio ir magnio prieparatai;
- AKF inhibitoriai: pvz., enalaprilis, fosinoprilis, kvinaprilis, lizinoprilis, perindoprilis, ramiprilis, spiraprilis, trandolaprilis (esant didelio laipsnio stenozei šių preparatų reikėtų vengti).
Pacientas turi atsiminti, kad vaistus teks vartoti nuolatos visą likusį gyvenimą. Nepasitarus su gydančiu gydytoju, reikėtų vengti kartu vartoti vaistus nuo sąnarių bei galvos skausmo.
Nemedikamentinis gydymas
gyvenimo būdo keitimas:
- Dieta. Rekomenduojama apriboti riebalų kiekį maiste, daugiau vartoti saulėgrąžų, rapsų, sojos aliejaus, jūros žuvies patiekalų.
- Vartojant šlapimą varančius vaistus, organizmas netenka kalio ir magnio, kurie ypač svarbūs širdies darbui. Juos galima papildyti maisto produktais. Daug kalio turi: džiovinti abrikosai, razinos, slyvos, vynuogės, migdolai, figos, datulės, kmynai, bulvės, burokai, bananai. Daug magnio turi: bazilikas, kmynai, kakava, migdolai, sojos pupelės, ryžiai, fermentinis sūris, salotos.
- Labai svarbu apriboti valgomosios druskos kiekį maiste. Gaminant maistą, nieko iš anksto nesūdyti! Vartoti druskos pakaitalus. Reikia pabrėžti, kad druskos gauname valgydami duonos produktus.
- Vienas svarbiausių uždavinių – tai saikingas skysčių vartojimas. Jei gydytojas nenurodė kitaip, reikėtų vartoti iki 1,5 l per parą, įskaitant sultingus vaisius, uogas bei sriubas.
- Kūno svorio kontrolė. Jei yra antsvoris, būtina jį sumažinti. Tačiau griežtai draudžiama badauti, naudoti lieknėjimą skatinančius preparatus. Tam, kad laiku būtų pastebėtas skysčių susilaikymas, pacientas turi kas rytą tuo pačiu metu, prieš vaistų gėrimą svertis. Svorio padidėjimas >1 kg gali reikšti skysčių susilaikymą.
- Rūkymas ir alkoholis. Būtina mesti rūkyti ir apriboti alkoholio vartojimą.
- Fizinis aktyvumas. Kiekvienu konkrečiu atveju pacientas savo fizines galimybes turi aptarti su gydančiu gydytoju. Rekomenduojami pasivaikščiojimai vidutiniu tempu gryname ore. Rizikingos ilgos kelionės, ypač lėktuvu.
- Skiepai. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir hepatito B.
Natūralus gydymas
Širdies nepakankamumui:
Gudobelių žiedai: 55,0 g
Takažolių žolė: 25,0 g
Dirvinių asiūklių žolė: 20,0 g
1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite stikline verdančio vandens, palikite 30–40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
Pakalnučių žiedai: 10,0 g
Pipirmėčių lapai: 35,0 g
Valerijonų šaknys: 40,0 g
Pankolių vaisiai: 15,0 g
1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite stikline verdančio vandens, palikite 30–40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite per dieną vienodais, nedideliais gurkšneliais.
Kraujotakos nepakankamumui:
Valerijonų šaknys 30,0 g
Kraujažolių žolė 20,0 g
Apynių spurgai 15,0 g
Vaistinių melisų lapai 35,0 g
1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 30–40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.
Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".
Patarimai ir profilaktika
Raktiniai žodžiai
Aorta, Vožtuvas, Susiaurėjimas, Širdies yda, Širdies nepakankamumas, Širdies, Širdis, Skilvelis, Stenozė, Kraujagyslė