Šizoafektinis sutrikimas


Šizoafektinis sutrikimas – tai susirgimas, kuriam būdingi periodiškai atsirandantys priepuoliai, kurių metu pasireiškia ir nuotaikos sutrikimų, ir šizofrenijos simptomai, atsirandantys vienu metu ar keleto dienų intervalu. Šizoafektinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai esant mišriai simptomatikai ligos epizodas neatitinka nei šizofrenijos, nei depresijos, nei ma­nijos epizodo kriterijų.

SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Šizoafektinio sutrikimo kilmė nėra iki galo aiški. Manoma, kad pagrindinis vaidmuo tenka paveldimumui. Kai kurių autorių duomenimis šizoafektinis sutrikimas artimesnis nuotaikos sutrikimams, tai rodytų neblogas efektas gydant ličiu. Šizoafektinio sutrikimo atsiradimui įtakos turi priežastys, sąlygojančios ir šizofrenijos, ir nuotaikos sutrikimų atsiradimą. Svarbūs galvos smegenų cheminių medžiagų dofamino, serotonino, noradrenalino, kt. apykaitos disbalansas. Kreipiamas dėmesys į iki ligos buvusius asmenybės bruožus, tokius kaip uždarumas, stereotipiškas, vienodas mąstymas, socialinių kontaktų ribotumas, interesų skurdumas, kt. Neatmetama išorinių veiksnių svarba šizoafektinio sutrikimo priepuolių atsiradimui, pvz., stresinės situacijos, somatinės ligos. Kai kurie autoriai pabrėžia lyties svarbą, teigia, kad šia liga moterys serga 2 kartus dažniau nei vyrai, tačiau kiti mokslininkai šio skirtumo nekonstatuoja.

Į viršų

Ligos eiga

Šizoafektinio sutrikimo simptomatika apima visus šizofrenijos, manijos ir depresijos simptomus. Afektiniai simptomai gali pasireikšti nuolatos arba priepuoliais, psichoziniai simptomai gali atitikti nuotaiką arba ne. Šizofrenijos ir nuotaikos sutrikimų simptomai gali pasireikšti vienu metu ar keleto dienų intervalu. Psichoziniai simptomai gali atitikti arba neatitikti ligonio nuotaikos. Šiuolaikinėse klasifikacijose skiriamas šizoafektinio sutrikimo depresinis, manijos ir mišrus tipas. Išsivysčius depresiniam tipui, ligonį vargina bloga nuotaika, sunku susikaupti, sukoncentruoti dėmesį, sutrinka miegas, nesinori nieko daryti, pablogėja apetitas, krenta svoris, ligonis nebepasitiki savimi, jaučia kaltės, beviltiškumo jausmus. Tuo pačiu metu ar praėjus keletui dienų, pasikeičia paciento elgesys, jam gali atrodyti, kad yra sekamas, kartais atsiranda gąsdinantys, komentuojantys, liepiantys balsai, gali atrodyti, kad kažkas jį valdo iš išorės. Sergant šizoafektinio sutrikimo manijos tipu, atsiranda pakili nuotaika, pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, didybės kliedesiai, pagreitėja judesiai, asociacijos, kartais pacientas tampa piktas, dirglus, sujaudintas. Jam gali atrodyti, kad jo mintys žinomos aplinkiniams ar, atvirkščiai, jis gali skaityti kitų žmonių mintis, kad jo mintys atimamos ar įdedamos. Kartais girdi balsus, atrodo, kad jo veiksmai, mintys yra kažkieno valdomi. Esant šizoafektinio sutrikimo mišriam tipui, greta šizofrenijos simptomų stebimas mišrus, depresinis ir pakilios nuotaikos afektas. Šizoafektinis sutrikimas gali pasireikšti priepuoliais, tarp kurių stebimos remisijos arba eiga gali būti nepertraukiama, lėtinė, sąlygojanti asmenybės defektą. Prognozė geresnė nei sergant šizofrenija, tačiau blogesnė nei sergant nuotaikos sutrikimais. Be to, prognozė tuo blogesnė, kuo klinikoje daugiau šizofrenijos simptomų.

Į viršų

Medicininis gydymas

Kai klinikoje pasireiškia bipolinė eiga, t. y. stebimos ir depresijos, ir pakilios nuotaikos epizodai, skiriami nuotaikos stabilizatoriai. Gali būti skiriamas karbamazepinas, kai kurių autorių nuomone, jis pranašesnis gydant depresinio tipo šizoafektinį sutrikimą. Taip pat gali būti skiriamas litis. Paprastai taikomos vidutinės ar aukštos terapinės dozės. Išsivysčius depresijai, skiriami antidepresantai, pirmo pasirinkimo vaistai yra selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, juos vartojant mažesnė tikimybė, kad depresija pereis į maniją, be to jie sukelia mažiau pašalinių reiškinių. Antidepresantas parenkamas atsižvelgiant į tai, koks antidepresantas buvo efektyvus anksčiau. Gali būti taikomas gydymas ir tricikliais antidepresanatais, ypač tada, kai pacientas būna sujaudintas, jį vargina atkakli nemiga. Šizofrenijos simptomai gydomi neuroleptikais, koks neuroleptikas tinkamiausias šizoafektinio sutrikimo gydymui, dar nėra pakankamai duomenų. Sunkiais atvejais taikoma elektros traukulinė terapija. Galimas ir psichoterapinis gydymas. Pagrindinis psichoterapijos tikslas –ligonio izoliacijos mažinimas, formuojamas kritinis požiūris į ligą, aiškinama medikamentinio gydymo svarba. Individuali psichoterapija taikoma atsargiai, nes intensyvi psichoterapija gali būti pernelyg sunki psichoziniam pacientui, tačiau iš kitos pusės nepakankama stimuliacija didina negatyvios simptomatikos, asmenybės defekto atsiradimo tikimybę. Grupinės psichoterapijos pritaikymas gana ribotas. Labai svarbi šeimos psichoterapija, kadangi šeimos nariai dažniausiai pirmi praneša apie atsiradusius psichozinius simptomus. Svarbi psichiatrinė reabilitacija, paciento grąžinimas į socialinį gyvenimą.

Į viršų

Gydytojai

med. dr. Sigita Lesinskienė

Psichiatras, Psichoterapeutas

Vilnius

Jūratė Bajarūnienė

Psichiatras, Psichoterapeutas

Vilnius

Į viršų

Komplikacijos

Esant nepalankiai eigai, vystosi asmenybės defektas, sutrinka socialinė adaptacija.

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Būtina griežtai laikytis gydytojo nurodymų, reguliariai vartoti vaistus, kitu atveju galimas paūmėjimas.
Kadangi prasidėjus psichozei ligonis būna nekritiškas savo susirgimui, šeimos nariai turėtų susipažinti su ligos klinika, pastebėję pirmuosius ligos požymius, laiku nukreipti pas gydytoją. Pacientas, jo artimieji taip pat turėtų susipažinti su medikamentinio gydymo principais, nes šizoafektinio sutrikimo gydymas yra gana sudėtingas, dažniausiai skiriami keli medikamentai.

Į viršų

Raktiniai žodžiai

Šizoafektinis sutrikimas, Priepuoliai, Nuotaikos sutrikimai, Šizofrenija, Depresija, Manija