Širdies neurozė

Nerviniai širdies veiklos sutrikimai paprastai pasireiškia jautriems, dirgliems žmonėms, nervingoms moterims. Medikai šią ligą dažniausiai vadina neurocirkuliacine distonija arba neurastenija. Šio sutrikimo išsivystymą lemia daugelį žmonių kamuojantys nuolatiniai stresai. Moterims iki klimakso jis itin retas, nes širdį saugo moteriški hormonai. Bet prieš menstruacijas jų sudėtis pasikeičia, todėl kartais širdies darbas padažnėja – pulsas būna dažnesnis nei 80 tvinksnių per minutę – arba ji dirba su pertrūkiais. Tai – funkcinis sutrikimas, jis trumpalaikis ir nepavojingas, paprastai pasibaigia be pėdsakų, išgėrus raminamosios tinktūros.

Nerviniai širdies veiklos sutrikimai pasireiškia nemaloniais pojūčiais širdies srityje. Ligonį kamuojantys širdies skausmai. Jie juos apibūdina kaip duriamus arba plėšiamus. Tokie skausmai gali trukti nuo keleto valandų iki keleto dienų. Sustiprėja širdies plakimas, atsiranda prakaitavimas, drebulys, silpnumas, svaigimas, padažnėja kvėpavimas ir kosulys. Jaučiami nuolatiniai skausmai, deginimas, sunkumas ar įtampa, pūtimo, ištempimo bei kitokie sunkiai nupasakojami pojūčiai galūnėse ar atskirame organe. Žmonėms dažnai būna pablyškusi arba paraudusi veido oda, atšalusios galūnės, kraujo priplūsta į galvą. Be širdies ir kraujagyslių, gali būti ir kitų funkcinių nervų sistemos sutrikimų, jie pasireiškia nuovargiu, nemiga, išsiblaškymu, nerimu, apatija, galūnių drebėjimu. Tokie ligoniai nuolat jaučiasi prislėgti, dažnai liūdi, verkia. Jie skundžiasi, kad sunku kvėpuoti, stinga oro, todėl yra priversti kartkartėmis giliai atsidusti. Visa tai atsiranda dėl nervinės įtampos. Jiems neturi įtakos fizinis krūvis (tuo jie skiriasi nuo stenokardijos), bet labai svarbūs ligonio išgyvenimai. Veikiamos streso hormonų smulkios kraujagyslės, maitinančios širdį, susitraukia, todėl į ją mažiau patenka deguonies ir maistingųjų medžiagų. Širdies raumuo apie pasikeitimus siunčia signalą nervų sistemai. Atsakydamos smegenys „duoda komandą” arterijoms išsiplėsti ir nemalonūs pojūčiai praeina, širdis nustoja smarkiai plakti. Kai tik jis nusiramina ir pamiršta nemalonumus, skausmas išnyksta.

Širdies neurozei:

Valerijonų šaknys               40,0 g

Paprastųjų sukatžolių žolė  60,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, 10 min. pakaitinkite vandens vonelėje, aušinkite, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.

Širdies neurozei, nemigai:

Valerijonų šaknys                20,0 g

Melisų lapai                         30,0 g

Paprastųjų kraujažolių žolė  50,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, 10 min. pakaitinkite vandens vonelėje, aušinkite 45 min., perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.

Nervingumui, nemigai:

Kankina nemiga? Vakare išgerkite stiklinę šilto pieno su medumi arba stiklinę šilto vandens, kuriame ištirpintas šaukštas medaus. Arba... kitaip pasukite lovą (pasikeis magnetinio lauko veikimas).

Nervus ramina ir miegą gerina džiovintų obuolių žievelių arbata (2 valgomuosius šaukštus žievelių užplikykite stikline vandens). Gerkite po stiklinę ryte ir vakare prieš valgį.

Vonios:

Įlašinkite į vonią (35–36 laipsnių C temperatūros) 3–4 lašus kėnių aliejaus.

Po 100 g sukatžolių ir pelkinių gailių žolių užplikykite 2 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią (36–38 laipsnių C temperatūros). Tinka ir nuo radikulito.

Po 100 g barkūnų ir čiobrelių žolių, valerijonų šaknų užplikykite 5 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

200 g valerijonų šaknų užplikykite 5 l vandens, palikite 3 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

200 g pelynų žolių, pipirmėčių lapų, apynių spurgų užplikykite 5 l vandens, palikite 3 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

50–100 g pušų pumpurų užplikykite 2 l vandens. Uždengtą indą 30 min. virinkite ant silpnos ugnies, perkoškite ir supilkite į vonią. Tokiu būdu galima paruošti pušų šakelių vonią.

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".

Nusiraminti, sustiprinti širdį padeda aromaterapija. Pagreitėjus pulsui gerai pakvėpuoti anyžių, bergamočių aromatais.

Nuo širdies neurozės padeda vaistažolių arbatos. Jas reikia ruošti kaip ir bet kokią arbatą, bet gerti būtina 3 kartus per dieną po 1/3 stiklinės iki valgant. Vienos rūšies arbatą gerkite 2–3 savaites, paskui vartokite kitą. Tinka valerijono šaknų, kraujažolių, melisų ir jonažolių arba mėtų lapų, sukatžolės, apynių spurgų mišiniai.

Nuo skausmo širdies plote, jaudulio ir nemigos padės lygiomis dalimis sumaišytos ramunėlės, kmynai, mėtų lapai ir valerijonų šaknys.

Kaip raminanti priemonė rekomenduojamas valerijono šaknų ir sukatžolių lygių dalių mišinys.

Padidėjus nervingumui, atsiradus širdies ritmo sutrikimui, galvos svaigimui, oro trūkumo pojūčiui, rekomenduojama gerti arbatą iš tokių vaistažolių mišinio: sukatžolių, pelkinių pūkelių, raudonėlių, šalavijų lapų ir gudobelių vaisių.

Prieš mėnesines ir jų metu naudinga gerti arbatą iš sukatžolių, pelkinių pūkelių, gailių ir arbatinių inkstažolių (3:3:2:1). Ji ištraukia iš organizmo skysčių perteklių, mažina patinimus, nuramina širdį.

Galima vartoti tinktūras iš vaistinės ir vartoti valerijoną po 20–30 lašų, o sukatžolių – po 30–50 lašų tris keturis kartus per dieną.

Vakare po dušo valandą prieš miegą 15–20 minučių pagulėkite šiltoje vonioje su vaistažolėmis du tris kartus per savaitę. Jos padės nusiraminti, nusiteikti miegui ir stabilizuos širdies ritmą. Vandens temperatūra turi būti nuo 28 laipsnių (vėsi) iki 39 laipsnių (maloniai šilta), bet ne karšta (karšta vonia, esant kardioneurozei, nesveika!).

Vonios procedūroms tinka šių vaistažolių mišiniai:

1) pelkinių pūkelių, raudonėlių, liepžiedžių, ramunėlių, beržų lapų, apynių spurgų;

2) pušų ūglių, beržų lapų, čiobrelių, pipirmėčių, medetkų;

3) pušų ūglių, ramunėlių, raudonėlių, pipirmėčių, apynių spurgų;

4) beržų šakelių su lapais, raudonėlių, barkūnų, vingiorykščių, melisų;

5) pušų ūglių, beržų lapų, barkūnų ir raudonėlių;

6) barkūnų, raudonėlių, šalavijų ir pipirmėčių;

7) raudonėlių, vingiorykščių ir ramunėlių;

8) pušų ūglių, beržų lapų ir barkūnų.

Jeigu padažnėjusio širdies plakimo priepuoliai prasideda staiga ir juntamas stiprus „daužymasis“ į krūtinę, o pulsas siekia iki 150 ir daugiau tvinksnių per minutę, tai labiausiai tikėtina diagnozė – širdies neurozė. Tačiau reikia įsitikinti, kad problema nesusijusi su antinksčių ir skydliaukės hiperfunkcija. Išsiaiškinti padės kvalifikuotas specialistas. Toks pašėlęs darbas ištuština energijos rezervus, ir širdis kaip nuvaryto arklio gali sustoti visam laikui.

 

Kai pulsas padažnėjęs (daugiau kaip 80–90 tvinksnių per minutę), galite sau padėti. Visų pirma plačiai atverkite langus, atsisekite visas sagas, kad kūnas niekur nebūtų suveržtas. Atsigulkite ant lovos ir po nugara pakiškite keletą pagalvių. Užsimerkite ir abiejų rankų smilių bei didžiųjų pirštų pagalvėlėmis 10 sek. spauskite akių obuolius. Per minutę pakartokite tris kartus. Paskui giliai įkvėpkite, sulaikykite kvėpavimą, iškvėpkite. Taip darykite 5 kartus. Tada ramiai pabūkite 2–3 min. ir kvėpavimo pratimą pakartokite.

Bent porą tris kartus per savaitę užsiimkite seksu. Stimuliuojant erogenines zonas, pulsas pagreitėja iki 120 tvinksnių per minutę, o orgazmo metu jis, kaip 100 metrų distanciją bėgančio sportininko, pasiekia 180 tvinksnių per minutę. Efektyvesnės kardiotreniruotės nėra.