Panikos sutrikimas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Panikos sutrikimas (panikos ataka) – tai spontaninis, epizodiškai atsirandantis, intensyvus nerimo priepuolis, trunkantis mažiau kaip vieną valandą.

Priežastys

Sergant panikos sutrikimu, sumažėja tolerancija fiziniam krūviui, jo metu raumenyse pasigamina daugiau pieno rūgšties. Manoma, kad ši medžiaga skatina cheminės medžiagos noradrenalino išsiskyrimą smegenyse, suleidus pieno rūgšties, 70 proc. ligonių, sergančių panikos sutrikimu, išsivysto panikos priepuolis, kai tuo tarpu jis pasireiškia tik 5 proc. sveikų žmonių. Šio susirgimo metu galvos smegenyse pakinta ir kitų cheminių medžiagų apykaita: serotonino, dofamino, gama-amino sviesto rūgšties. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, panikos priepuolių atsiradimui svarbūs kraujotakos sutrikimai smegenyse, nustatyta asimetriška kraujotaka galvos smegenų pusrutuliuose. Žmonėms, turintiems polinkį sirgti panikos sutrikimu, priepuolį gali išprovokuoti kvėpavimas anglies dvideginiu. 50 proc. sergančių nustatomas mitralinio širdies vožtuvo prolapsas, iš jų 20 proc. kliniškai nėra stebima jokios simptomatikos. Žinoma, kad mitralinio vožtuvo prolapso ir panikos sutrikimo atsiradimui įtakos turi genetiniai faktoriai. Paveldimumo svarba šios ligos atsiradimui neginčijama, nes pirmos eilės giminės panikos sutrikimu serga gerokai dažniau. Panikos atakas mėginama aiškinti nesėkminga gynyba prieš nerimą, baimę, kad įvyks kažkas baisaus. Pabrėžiama tėvų netekties svarba vaikystėje. Gali būti, kad traumuojantis išsiskyrimas vaikystėje turi įtakos vaiko nervų sistemos vystymuisi

Į viršų