Panikos sutrikimas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Panikos sutrikimas (panikos ataka) – tai spontaninis, epizodiškai atsirandantis, intensyvus nerimo priepuolis, trunkantis mažiau kaip vieną valandą.

Ligos eiga

Pirmas priepuolis paprastai išsivysto spontaniškai, tačiau jį gali išprovokuoti kokia nors stresinė situacija. Atsiranda didelė baimė, kurios priežasties ligonis negali paaiškinti, bijo, kad jį ištiks mirtis ar, kad jisai tuojau išprotės. Pagreitėja kvėpavimas, pradeda greitai plakti širdis, svaigsta galva, dreba rankos, parausta oda, atsiranda tirpimai, dilgčiojimai, skausmai krūtinėje, dusulys. Pasidaro sunku kalbėti, gali atsirasti mikčiojimas, sunku susikaupti, pablogėja atmintis. Priepuolis trunka 20-30 minučių, rečiau 1 val. Priepuoliui pasibaigus, atsiranda baimė, kad panaši būsena vėl pasikartos. Gali išsivystyti agarofobija (atvirų erdvių, vietų, situacijų, iš kurių sunku ištrūkti ar kuriose atsiradus panikos priepuoliui nebus suteikta pagalba, baimė). Tada pacientas pradeda rečiau išeiti iš namų, reikalauja, kad kas nors iš namiškių jį lydėtų ar susigalvoja kokius nors kitus būdus kovoti su šia baime. Tipiškos situacijos, kurių metu pasireiškia agarofobija – tai buvimas minioje, stovėjimas eilėje, važiavimas automobiliu, traukiniu. Nuo panikos sutrikimo kenčia 2 proc. gyventojų. Panikos sutrikimais be agarofobijos vienodai serga vyrai ir moterys, su agarofobija – vyrai 2 kartus dažniau. Paprastai susergama jauname amžiuje, amžiaus vidurkis 25 metai. Priepuoliai gali pasireikšti 1-2kartus per savaitę, kartais kelis kartus per dieną ar vieną kartą per metus. 50 proc. ligonių pasveiksta, 20 proc. savijauta nepakinta.

Į viršų