Obsesinis-kompulsinis sutrikimas


Obsesinis-kompulsinis sutrikimas pasižymi įkyriomis mintimis ar veiksmais, kurie suvokiami kaip savi, tačiau yra nemalonūs, beprasmiški ir varginantys. Obsesijomis, arba įkyrybėmis, vadinamos mintys, idėjos, potraukiai ar vaizdiniai, kurie įkyriai ir stereotipiškai grįžta į sąmonę, ligonis stengiasi joms atsispirti, bet nesugeba. Jos nepaklūsta paciento norams ir dažnai prieštarauja jo valiai. Kompul­sijomis vadinami tokie paciento veiksmai, kurie, nuolat ir stereotipiškai kar­tojami, kartais tampa ištisais ritualais, tačiau neturi realios prasmės. Tie ritualai dažnai skirti simboliškai apsaugoti ligonį ar jo artimuosius nuo mažai tikėtinos grėsmės, ir pats žmogus paprastai suvokia jų beprasmiškumą ir ne­sėkmingai bando su jais kovoti.

SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Šio susirgimo atsiradimui įtakos turi galvos smegenų trauma, nustatyta, kad didelė dalis ligonių patiria jas gimdymo metu. Šia liga dažniau serga kairiarankiai, tai liudija tam tikri pakitimai kairiajame smegenų pusrutulyje. Labai sunkiais atvejais nustatomos išsiplėtusios galvos smegenyse esančios ertmės. Įtakos taip pat turi paveldimumas – nustatytas didesnis susirgimų dažnis pirmos eilės giminaičių tarpe. Iškelta hipotezė, kad įkyrios mintys ir veiksmai atsiranda kaip gynyba nuo nerimo, agresijos, kylančios iš paciento vidaus. Įkyriais veiksmais mėginama perspėti ar likviduoti pasekmes, kurias ligonis iracionaliai jaučia galint atsirasti dėl jo minčių ar impulsų, jų tikslas apsaugoti ligonį ir jo artimuosius nuo mažai tikėtino pavojaus. Šie veiksmai padeda sumažinti nerimą, susijusį su įkyriomis mintimis.

Į viršų

Ligos eiga

Sergant obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, mintys ir impulsai būna labai intensyvūs, varginantys, pacientas suvokia jų iracionalumą, absurdiškumą, kovoja su jais, tačiau didesnei ligonių pusei ši kova būna mažai sėkminga. Šis susirgimas gali pasireikšti įkyriomis abejonėmis, kai dvejojama dėl atliktų veiksmų, priimtų sprendimų teisingumo, vis galvojama, ar uždarytos durys, langai, ar išjungta elektros energija, dujos, kelis kartus grįžtama namo visa tai patikrinti. Gali kilti nepadorios mintys, atsiranda baimė prarasti savikontrolę, pakenkti sau ar aplinkiniams, pvz.: pastumti artimą žmogų po traukiniu. Neretai būna aštrių daiktų baimė. Kartais įsivaizduojama nereali situacija, kurią ligonis priima kaip tikrovę, pvz.: pacientas įsitikinęs, kad jo artimasis palaidotas gyvas, išgyvena jo kančias, būna, kad šie įsivaizdavimai pasiekia kliedesių lygį. Pacientą taip pat gali varginti prisiminimai apie nemalonius, gėdingus įvykius, juos lydi kaltė, atgaila. Galima niekuo nepaaiškinama antipatija artimam žmogui. Pasireiškia skaičiavimo ritualai, „gerų” ir „blogų” skaičių sistema. Kyla nepagrįsta baimė, pvz.: aukščio, gatvių ar atvirų erdvių. Tačiau dažniausiai pasitaiko baimė užsiteršti objektais, kurių sunku išvengti (išmatomis, šlapimu), vengiama prislietimo prie šių objektų, dažnai plaunamos rankos, pažeidžiama jų oda, ilgainiui tam tikra seka pradedamos naudoti plovimo priemonės, rankšluoščiai. Pasivaikščioti einama apsirengus tam tikra apranga, kuri uždengia kiek galima daugiau kūno, ilgainiu, vengdamas užsiteršimo, ligonis pradeda nebeišeiti iš namų, savo kambario, neleidžia prie savęs prisiliesti namiškiams. Gali atsirasti baimė, kad susirgs kokia nors liga, kad į organizmą pateks mikroorganizmai ar, kad užsikrės neįprastu būdu, pvz.: per laiškus kažkada priklausiusius mirusiam žmogui. Kartais užtenka vien tik žvilgsnio į sergantį ar luošą žmogų, kad baimė atsinaujintų. Ligonis prieš savo valią pradeda atlikinėti veiksmus, juos atlieka tam tikru dažnumu, daugiau kaip vieną valandą per dieną. Veiksmas nutraukiamas tik tada, kai atsiranda užbaigtumo jausmas. Kartais ligonis veiksmus atlieka labai lėtai – ištisa valandas valgo ar skutasi barzdą. Gali pasireikšti kaupimo manija, tada ligonis renka nereikalingus daiktus, jais užpildo visą butą. Kai kurie objektai gali sukelti nerimą, dėl to jų vengiama. Tam tikras veiksmas gali būti kartojamas daug kartų, pvz.: čiaupas atsukamas ir užsukamas tam tikrą kartų skaičių. Paprastai įkyrios mintys, veiksmai būna persipynę. Daugiau kaip 50 proc. ligos atvejų prasideda iki 25 metų. Eiga gali būti lėtinė su paūmėjimais ir pagerėjimais arba epizodinė su daliniais ar pilnais pagerėjimais. Prognozė geresnė, kai išlieka socialinė, darbinė adaptacija.

Į viršų

Medicininis gydymas

Šių pacientų gydymas remiasi psichodinamine jų sutrikimo samprata, todėl labiausiai jiems tinka psichoterapija. Medikamentinis daugelio fobinių nerimo simptomų gydymas nedaro didesnės įtakos paties sutrikimo eigai, teikia tik laikiną pagerėjimą. Tačiau paskutinių tyrimų duomenys liudija, kad farmakologinio ir psichoterapinio gydymo derinys yra veiksmingas tiems pacientams, kurių agorafobiją lydi dar ir panikos priepuoliai. Tokiu atveju iš pradžių skiriama SSRI tipo antidepresantų, kurių klinikinis veiksmingumas šių sutrikimų atvejais yra įrodytas. Kartais, kol antidepresantai ima veikti, 10-12 dienų drauge su jais yra skiriama ir benzodiazepinų grupės anksioli­tikų. Tuo pat metu taikoma ir psichoterapija. Gydant specifines fobijas reko­menduotina taikyti pažintinę elgesio terapiją, fokusuotą į simptomą ir aiškiai struktūruotą.

Į viršų

Gydytojai

Jūratė Bajarūnienė

Psichiatras, Psichoterapeutas

Vilnius

med. dr. Sigita Lesinskienė

Psichiatras, Psichoterapeutas

Vilnius

Į viršų

Komplikacijos

Šis susirgimas labai vargina pacientą, ypač, kai jisai tampa kitų žmonių dėmesio objektu, sutrikdo kasdieninį jo gyvenimą, profesinę veiklą, santykius su kitais žmonėmis. Maždaug vienam trečdaliui išsivysto sunki depresija.

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Būtina nuosekliai vykdyti gydytojo nurodymus, vartoti vaistus, savijautai pagerėjus jų nenutraukti, nes kitaip galimas paūmėjimas.
Reikalaujama iš ligonio, kad jisai susilaikytų nuo įkyrių veiksmų. Galima psichoterapija, kartais pacientas bendraudamas su psichoterapeutu sugeba tęsti normalų gyvenimo būdą, dirbti savo darbą, kai tuo tarpu be šios pagalbos tai būtų neįmanoma. Gydymas efektyvesnis, kai gydymo procese dalyvauja artimieji, palaiko ligonį, juo rūpinasi. Kai įkyrios mintys, veiksmai tampa nebepakeliami, reikalingas gydymasis ligoninėje.

Į viršų

Raktiniai žodžiai

Obsesinis sutrikimas, Obsesijos, Įkyrybės, Įkyrios mintys, Veiksmai, Kompulsijos, Galvos, Smegenų, Trauma, Gimdymo, Metu, Kairiarankis, Nerimas, Agresija